- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-2478-896/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00856-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Suinteresuotas asmuo
- V. G.
- Advokatai
- Jolanta Špakauskaitė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios R. V. bankroto administratoriaus S. G. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios R. V. bankroto administratoriaus S. G. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys V. G., antstolis D. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas S. G. (toliau – pareiškėjas) yra paskirtas bankrutuojančios R. V. bankroto byloje administratoriumi ir vykdo bankroto administratoriui priskirtas funkcijas.
Bankrutuojančios R. V. bankroto bylą nagrinėjantis Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-17-239/2016 leido bankroto administratoriui organizuoti kaip vieno turtinio komplekso (turtinio vieneto) turto pardavimą: pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. (toliau - turtas), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bankrutuojančiai R. V. ir V. G..
Antstolio D. J. kontoroje vykdomi skolų išieškojimai iš skolininko V. G..
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio D. J. veiksmų vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma iš skolininko V. G., prašė pripažinti negaliojančiais (panaikinti) antstolio D. J. 2017 m. balandžio 25 d. patvarkymus, kuriais antstolis areštavo skolininko V. G. galbūt būsiančias lėšas pas trečiuosius asmenis, o tiksliau pas pareiškėją, pardavus bankrutuojančiai R. V. ir skolininkui V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav.
Antstolis D. J. 2017 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. S061250 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla pateikė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog neareštavus piniginių lėšų pas trečiuosius asmenis skolininkui V. G. priklausančios piniginės lėšos, liksiančios po turto realizacijos laikotarpiu nuo piniginių lėšų atsiradimo iki šių lėšų pervedimo į skolininko V. G. sąskaitą, liktų be apribojimų ir pasinaudodamas tuo skolininkas gali siekti išvengti susidariusių skolų dengimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo bankroto administratoriaus S. G. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų.
Teismas padarė išvadą, kad antstolis D. J. laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, vykdymo veiksmus atliko tinkamai ir teisėtai.
Antstolis, nustatęs, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-17-239/2016 bankroto administratoriui S. G. leista parduoti bankrutuojančiai R. V. ir V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, areštavo skolininkui V. G. priklausančias lėšas, ateityje galimai būsiančias bankrutuojančios R. V. bankroto administratoriaus S. G. žinioje, bankroto administratoriui realizavus skolininkui V. G. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakuose, bei įpareigojo bankroto administratorių S. G. areštuotas lėšas pervesti į antstolio D. J. sąskaitą bei nurodė, kad lėšos areštuojamos trečios eilės išieškotojų reikalavimui užtikrinti. Leisdamas parduoti turtą Trakų rajono apylinkės teismas nutartyje nenurodė, jog už V. G. priklausančią turto dalį gautos lėšos gali būti panaudotos bankrutuojančios R. V. kreditorių reikalavimams tenkinti. To nenumato ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos. Kadangi už iš V. G. priklausančios turto dalies pardavimo gautos lėšos gali būti panaudotos jo kreditorių turtiniams reikalavimams tenkinti, išieškojimas į šias lėšas gali būti nukreiptas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas bankrutuojančios R. V. bankroto administratorius S. G., atstovaujamas advokatės Jolantos Špakauskaitės, prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti pilnai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ginčas šioje civilinėje byloje kilo dėl fizinių asmenų bankroto proceso ir vykdymo procesų sankirtos. Pardavus bankrutuojančiai R. V. ir skolininkui V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio 2/3 dalys priklauso bankrutuojančiai R. V., bankroto administratorius turėtų paskirstyti gautas lėšas bankrutuojančios R. V. kreditoriams, o 1/3 dalį gautų lėšų už skolininkui V. G. priklausantį turtą bankroto administratorius turėtų pervesti arba į skolininko V. G. sąskaitą, esančią banke, arba antstoliui, kuris pirmasis areštavo skolininkui V. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą, tam, kad šios lėšos būtų teisingai ir nustatyta tvarka paskirstytos skolininko V. G. kreditoriams. Skolininkas V. G. turi daug kreditorių, šią aplinkybę patvirtina Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. vasario 8 d. pažyma Nr. S-18663-26023. Taip pat tokių kreditorių (išieškotojų) per pastarąjį laikotarpį galėjo dar atsirasti. Todėl, pervedant skolininkui V. G. tenkančias lėšas tik į antstolio D. J. sąskaitą, neaišku kokias sumas administratorius turėtų pervesti kitiems antstoliams, vykdantiems priverstinį išieškojimą iš skolininko V. G.. Būtent tokia situacija pažeis (pažeistų) kitų skolininko V. G. kreditorių (išieškotojų) interesus ir teises, skolininko V. G. visų kitų kreditorių lygiateisiškumo, proporcingumo (paskirstomų lėšų atžvilgiu) principus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis D. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo bankroto administratoriaus S. G. atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1308-359/2017. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Antstolis pinigines lėšas areštavo įstatymų nustatyta tvarka, antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė. Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš trečiųjų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises (CPK 749 straipsnio 1 dalis). V. G. šiuo metu nėra bankrutuojantis asmuo, turi daug asmeninių skolų, todėl būtina išieškojimą nukreipti į jam priklausančias pinigines lėšas. Jeigu antstolis neareštuos piniginių lėšų pas trečiuosius asmenis, skolininkui V. G. priklausančios piniginės lėšos, liksiančios po turto realizacijos laikotarpyje nuo piniginių lėšų atsiradimo iki šių lėšų pervedimo į skolininko V. G. sąskaitą, liktų be jokių apribojimų, todėl skolininkas gali pateikti bankroto administratoriui prašymą pervesti lėšas į kito asmens sąskaitą arba pervesti jas į skolininko vardu priklausančią sąskaitą, atidarytą kredito įstaigos veikiančios ne Lietuvoje, tokiu būdu išvengdamas susidariusių skolų dengimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad po V. G. turto pardavimo jis turėtų pervesti pinigus į V. G. sąskaitą arba pirmam antstoliui areštavusiam V. G. lėšas. CPK nenumato jokio išskirtinumo tam antstoliui, kuris pirmas areštavo lėšas, todėl iš skolininko gauti pinigai turi būti paskirstyti visiems antstoliams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo nukreipiant išieškojimą į skolininko lėšas, kurios bus gautos už parduotą skolininkui priklausančią turto dalį ir bus pervestos į bankroto administratoriaus sąskaitą (CPK 688 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose: Nr. 0117/10/01339/1; Nr. 0117/10/00022/1, Nr. 0117/11/01465/1, Nr. 0117/11/01464/1, Nr. 0117/11/00245/1, Nr. 0117/10/00804/1, Nr. 0117/10/01546/1, Nr. 0117/12/00615/1, Nr. 0117/10/01181/1, Nr. 0117/09/01715/1, Nr. 0117/09/01469/01, Nr. 0117/09/00154/1,Nr. 0117/13/01304/1,Nr. 0117/11/01897/1, Nr. 0117/10/00710/1, Nr. 0117/11/0466/1, iš skolininko V. G..
Bankrutuojančios R. V. bankroto bylą nagrinėjantis Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-17-239/2016 leido bankroto administratoriui organizuoti kaip vieno turtinio komplekso (turtinio vieneto) turto pardavimą: pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav. (toliau - turtas), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bankrutuojančiai R. V. ir V. G..
Antstolis D. J. 2017 m. balandžio 25 d. patvarkymais areštavo skolininkui V. G. priklausančias lėšas, ateityje galimai būsiančias bankrutuojančios R. V. bankroto administratoriaus S. G. žinioje, bankroto administratoriui realizavus skolininkui V. G. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakuose, bei įpareigojo bankroto administratorių S. G. areštuotas lėšas pervesti į antstolio D. J. sąskaitą.
Pareiškėjas bankroto administratorius S. G. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų – 2017 m. balandžio 25 d. patvarkymų, kurį antstolis 2017 m. birželio 1 d. patvarkymu atmetė ir jį persiuntė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi skundą atmetė. Apelianto teigimu, pervedant skolininkui V. G. tenkančias lėšas tik į antstolio D. J. sąskaitą, bus pažeisti kitų kreditorių (išieškotojų) interesai, nes išieškojimai iš skolininko V. G. vykdomi ir kitų antstolių, todėl neaišku kokias sumas administratorius turėtų pervesti kitiems antstoliams, vykdantiems priverstinį išieškojimą iš skolininko V. G..
Vykdymo proceso esmė ir tikslas yra užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.).
CPK 688 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.
Visų pirma, pažymėtina, kad antstolio 2017 m. balandžio 25 d. priimtais patvarkymais nukreiptas (areštuotos) išieškojimas į skolininkui V. G. priklausančias lėšas (ateityje būsiančias pas pareiškėją pardavus skolininko turtą), o taip pat pareiškėjas įpareigotas už parduotą skolininkui priklausančio turto dalį gautas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjui pervedus gautas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą, pareiškėjui nereikės spręsti klausimo kokiu būdu paskirstyti gautas sumas ir kitiems išieškojimą iš skolininko V. G. vykdantiems antstoliams, kadangi paskirstyti lėšas išieškotojams yra antstolio pareiga. Nagrinėjamuoju atveju, antstolis atliko vykdymo veiksmus, numatytus CPK 688 straipsnio 1 dalyje, ir nėra pagrindo pripažinti, jog antstolio veiksmai buvo neteisėti.
Antra, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, o taip pat su antstolio 2017 m. balandžio 25 d. priimtais patvarkymais, nenurodė kokias vykdymo proceso teisės normas pažeidė antstolis. Apelianto atskirojo skundo argumentas, jog pervedant skolininkui V. G. tenkančias lėšas tik į antstolio D. J. sąskaitą, bus pažeisti kitų kreditorių (išieškotojų) interesai, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog CPK 759 straipsnio nuostatos numato prisijungimą prie išieškojimo, kuomet išieškojimus iš to paties skolininko vykdo skirtingi antstoliai, tokiu būdu užtikrinant gautų lėšų paskirstymą visiems išieškotojams.
Sutiktina su antstolio argumentais, jog neareštavus piniginių lėšų pas trečiuosius asmenis, skolininkui V. G. priklausančios piniginės lėšos, liksiančios po turto realizacijos laikotarpyje nuo piniginių lėšų atsiradimo iki šių lėšų pervedimo į skolininko V. G. sąskaitą, liktų be jokių apribojimų, todėl skolininkas galėtų pateikti bankroto administratoriui prašymą pervesti lėšas į kito asmens sąskaitą arba pervesti jas į skolininko vardu priklausančią sąskaitą, atidarytą kredito įstaigos veikiančios ne Lietuvoje, tokiu būdu išvengdamas susidariusių skolų dengimo. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl gautų lėšų pervedimo į skolininko V. G. sąskaitą, esančią banke.
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės pagrįsto teisinio rezultato, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.