- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-02
- Bylos Nr.
- e2-659-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10071-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- G. S.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Valdemarui Ivankevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui G. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2018 m. birželio 19 d. ieškiniu prašo: nustatyti nepilnamečio vaiko S. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui S. S. išlaikymą 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo 2626 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti nevaržomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.
2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino, jog 2016 m. gegužės 6 d. ieškovė ir atsakovas susilaukė sūnaus S. S.. Nuo 2017 m. gegužės 15 d. ieškovė ir atsakovas kartu negyvena, atsakovas sūnumi nesirūpina, neprisideda prie jo išlaikymo. Sūnus gyvena su ieškove. Ieškovė sūnų betarpiškai prižiūri nuo gimimo, juo rūpinasi. Ieškovės teigimu, atsakovas sūnumi nesirūpina, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl sūnaus S. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o su atsakovu nustatytina nevaržoma bendravimo su sūnumi tvarka. Ieškovė nurodė, jog sūnaus poreikių užtikrinimui šiuo metu kas mėnesį reikalinga: sauskelnėms – 40 Eur, maistui – 150 Eur, vitaminams ir maisto papildams, vaistams – 20 Eur, skalbimo ir higienos priemonėms – 10 Eur, kirpyklai – 10 Eur, būsto išlaidoms – 100 Eur, žaislams ir ugdymo priemonėms – 20 Eur, aprangai ir avalynei – 50 Eur, iš viso – 395 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog atsakovas prie vaiko poreikių tenkinimo visiškai neprisideda nuo 2017 m. gegužės 15 d., todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-05-15 iki 2017-06-19 (ieškinio padavimo teismui dienos) – 2626 Eur.
Atsiliepimas
3. Ieškinys, jo priedai bei pranešimas, informuojantis apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsakovui įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jo motinai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Parengiamasis posėdis buvo surengtas vaizdo konferencijos būdu, atsakovui išaiškinta jo teisė pasirūpinti atstovu bei kreiptis dėl termino atsiliepimui pateikti atnaujinimo, tačiau šia teise atsakovas nepasinaudojo. Lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
4. Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto skyrius nurodė, jog ieškovės šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos, šeimos rizikos laipsnis vidutinis, problemos: socialinių įgūdžių ir motinystės įgūdžių stoka, sunki materialinė padėtis. 2016 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu E. M. neterminuotai apribota motinos valdžia į dukrą L. M., (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja teismo paskirta I. M.. Skyriaus nuomone, ieškovės prašomos priteisti išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo sumos atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
5. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo.
6. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio S. S. tėvai yra ieškovė E. M. ir atsakovas G. S. (b. l. 7).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
7. Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio S. S. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl minėto ieškovės reikalavimo.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar vaiko interesais yra būtinas šios aplinkos keitimas. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, būsto sąlygos, vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis, kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).
9. Teismas, spręsdamas dėl S. S. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą. Mažametis nuo pat gimimo gyvena su ieškove, šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi su motina, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsakovas vaiko lankyti negali, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę. Prieš teismo posėdį ieškovė buvo nuvežusi vaiką pas atsakovo motiną, jai nebuvo žinoma, kad atsakovas iš įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai.
10. Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko motina netinkamai prižiūri ir rūpinasi vaiku, vaikas yra prisirišę prie motinos. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažametis, laikoma, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
11. Ieškovė prašo nustatyti nevaržomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.
12. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
13. Byloje nėra nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui kenktų bendravimas su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina, tenkinamas reikalavimas ir nustatoma nevaržoma atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
15. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų (šiuo atveju – ieškovė), į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2004.). Nagrinėjamu atveju šalių vaiko teisę į būstą užtikrina tik ieškovė (vaikas gyvena su ieškove, ieškovės senelei išnuomotame socialiniame būste). Tokiu atveju, atsakovas turi pareigą proporcingai prisidėti prie šios teisės tinkamo įgyvendinimo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pažymėjo, jog būsto išlaikymo išlaidos, tenkančios ieškovės sūnui – 100 Eur. Spręstina, jog minėta suma atitinka protingumo kriterijų.
17. Pažymėtina, kad apskaičiuojant vaikui skiriamą sumą maistui turi būti atsižvelgiama į tai, jog minėta suma turi garantuojanti organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas bei savybes. Nustatyta, jog šalių vaikas yra mažametis (dvejų metų amžiaus), kuriam reikalinga visavertė mityba, todėl, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma suma maisto produktams įsigyti (150 Eur) nėra didelė. Ieškovė nurodė, jog per mėnesį sūnaus higienos priemonėms, sveikatos priežiūrai bei sauskelnėms išleidžiama apytiksliai 80 Eur suma. Atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, bei į tai, kad šalių sūnus yra dvejų metų amžiaus, teismas sprendžia, jog 80 Eur suma, reikalinga sauskelnėms, higienos priemonėms, kirpyklai nėra per didelė. Teismas pažymi, jog ieškovės nurodoma 50 Eur suma aprangai taip pat nevertintina kaip per didelė. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, bei į tai, kad šalių mažametis sūnus yra dvejų metų amžiaus, sparčiai auga. Ieškovė nurodė, jog sūnaus laisvalaikiui, žaislams ir ugdymo priemonėms per mėnesį yra reikalinga 20 Eur suma. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikams reikalingos lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
18. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sumos, skirtinos nepilnamečio sūnaus, kuriam šiuo metu yra dveji metai, maistui, aprangai ir avalynei, sveikatos profilaktikai, lavinimui ir kt. yra reikalingos, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Dėl to teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės. Be to, atsakovas ieškovės pateiktų skaičiavimų neginčijo ir juos paneigiančių įrodymų bei savo skaičiavimų neteikė.
19. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu, atsižvelgdamas į byloje pateiktą vaiko išlaikymui skiriamų lėšų per mėnesį sąrašą sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro 400 Eur. Teismo vertinimu, minėta suma patenkintų tiek vaiko būtinuosius, tiek ir papildomus poreikius.
Dėl tėvų turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
20. Ieškovė nedirba, yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivė (1 t., b. l. 11), augina šalių sūnų, 2018 m. gruodžio pradžioje jai gimė dukra. Ieškovės pastarųjų 12 mėnesių mėnesinės pajamos yra 36 Eur socialinė pašalpa ir 52,27 Eur socialinio draudimo išmokos (1 t., b. l. 10). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio registruotino turto (1 t., b. l. 12,13). Ieškovė yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ji turėtų būti priskirta nedarbingų asmenų grupei. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti taip pat svarbu ir tai, kad vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kita vertus, šalių sūnui gyvenant su ieškove, jai tenka visa priežiūros ir kasdienio rūpesčio vaiku našta, kurios atsakovas nekompensuoja, taip pat didesnis aprūpinimo vaikui teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.
21. Atsakovas nedirba, iki 2018-11-08 atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neįrodinėjo, jog mažamečiam sūnui teikia išlaikymą. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog turi kitų išlaikytinių. Teismas pažymi, kad byla nagrinėjama vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), todėl visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą vertintinos vaiko naudai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jis turėtų būti priskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę uždirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
22. Įvertinus šalių sūnaus poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad vaiko tėvas turi galimybę skirti kas mėnesį po 200 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinys tenkinamas, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise paskiriant šalių sūnaus motiną (ieškovę).
23. Išaiškintina, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
24. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2626 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki ieškinio padavimo dienos – 2018 m. birželio 19 d..
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
26. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodė, jog išlaikymo atsakovas neteikia nuo 2017 m. gegužės 15 d.. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. birželio 19 d.. Įsiskolinimo atsiradimo laikotarpiu sūnus buvo beveik vienerių metų amžiaus, tad tokio amžiaus vaiko poreikiai iš esmės nesiskiria nuo bylos nagrinėjimo metu nustatytų. Atsakovui neteikiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki ieškinio pateikimo teismui, susidarė 2626 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvų pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. birželio 19 d. (ieškinio teismui padavimo dienos).
27. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad sūnui teikė išlaikymą iki 2018 m. birželio 19 d., todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki ieškinio padavimo dienos – 2018 m. birželio 19 d., skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį, iš viso 2626 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai teikiama valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba.
29. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Valstybė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-18-T-2086-8148 teikdama ieškovei E. M. antrinę teisinę pagalbą ir apmokėdama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iki 2018 m. gruodžio 13 d. patyrė 348,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas, ši suma priteisiama iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).
30. Byloje mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką yra išvestinis) – 75 Eur, nuo kurio ieškovė atleista Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu. Už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėtinas žyminis mokestis – 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 proc.). Už reikalavimą priteisti 2626 Eur išlaikymo įsiskolinimą – 59 Eur (1640,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Pažymėtina, kad nuo 54 Eur ir 59 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Iš viso byloje mokėtinas žyminis mokestis – 188 Eur (75 + 54 + 59). Ieškinį tenkinus, 188 Eur žyminis mokestis iš atsakovo priteistinas valstybei. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 4,23 Eur, todėl ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Ieškinį tenkinus iš atsakovo valstybės naudai priteisiama bendra 192,23 Eur (188 + 4,23) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p. 88 str. 1 d. 3 p., 10 p., 96 str. 1 d.) .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nevaržomą G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi S. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 19 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos sūnaus motina E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2626 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt šešių eurų) išlaikymo įsiskolinimą nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos sūnaus motina E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybei iš G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 192,23 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas - 348,94 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 94 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.