Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1172-601/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-01
Bylos Nr.: e2A-1172-601/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06819-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: E. K.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1172-601/2024Teisminio proceso Nr.

2-69-3-06819-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1548-1172/2024 pagal ieškovo E. K. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl leidimo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro duomenis be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. K. 2023 m. birželio 29 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir, patikslinęs reikalavimus, prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune: pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas); pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – statinius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas); 2) ¾ dalį Turto, asmeninės nuosavybės teise priklausančią atsakovei, priteisti ieškovui; 3) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 35 250,00 Eur piniginę kompensaciją; 4) priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, patikslintu priešieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovei teisę įregistruoti jos lėšomis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. M. 2023 m. rugpjūčio 24 d. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, suderintą 2023 m. rugsėjo 6 d. su VĮ Registrų centro vyresniąja kadastro specialiste L. L., be bendraturčio ieškovo sutikimo; 2) nustatyti naudojimosi statiniais tvarką pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Sėkmės projektas“ 2024 m. vasario 8 d. parengtą gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos planą, kuriame: (i) ieškovui skiriama naudotis atskirai gyvenamojo namo patalpomis: 6,37 m² rūsiu (R-1), 2,30 m² vonios kambariu (1-5), 5,36 m² veranda (1-8), 4,29 m² koridoriumi (1-9), 1,34 m² koridoriumi (1-10), 8,14 m² kambariu (1-11), 14,27 m² kambariu (1-12), 14,80 m² (1-13), 10,81 m² virtuve (1-14), esančiomis (duomenys neskelbtini), Kaune; (ii) atsakovei skiriama naudotis atskirai gyvenamojo namo patalpomis: 1,65 m² koridoriumi (1-1), 11,91 m² virtuve (1-2), 15,35 m² kambariu (1-3), 22,71 m² kambariu (1-4), 4,35 m² koridoriumi (1-6), 5,36 m² veranda (1-7), 2,05 m² sandėliu (1-15), 6,44 m² koridoriumi (1-16), 12,85 m² virtuve (1-17), 20,15 m² kambariu (1-18), 14,96 m² kambariu (1-19), 4,25 m² veranda (1-20), 9,97 m² kambariu (1-21), 20,18 m² kambariu (1-22), 15,42 m² virtuve (1-23), esančiomis (duomenys neskelbtini), Kaune; (iii) bendrai ieškovas ir atsakovė naudosis ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžinieriniais statiniais – šuliniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžinieriniais statiniais – kanalizacijos šuliniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžinieriniais statiniais – tvora, kiemo aikštele, rūkykla, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Kaune.

3. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė yra Turto bendraturčiai. Ieškovui priklauso ¼ dalis Turto, atsakovei – ¾ dalys Turto. Naudojimosi Turtu tvarka nėra nustatyta. Atsakovė jai priklausančios Turto dalies nenaudoja, netvarko, nesirūpina ir pan., tačiau ketina ją parduoti aukciono būdu. Ieškovas pasiūlė atsakovei nupirkti atsakovės Turto dalį, bet atsakovė pasiūlymą atmetė. Ieškovas, turėdamas ¼ dalį Turto, negali atlikti remonto, investuoti į Turtą, kadangi atsakovė nėra suinteresuota prisidėti prie investicijų. Turtas, ypač gyvenamasis namas, yra prastos būklės, ieškovas suinteresuotas jį remontuoti, jame gyventi arba išnuomoti, neremontuojamas Turtas praranda likvidumą. Nesutinka, kad gyvenamąjį namą galima atidalinti, priskiriant šalims idealiąsias namo dalis, nepadarant namui neproporcingos žalos, neaišku, kaip pavyktų ūkinį pastatą ir kitą turtą atidalinti iš bendrosios nuosavybės, jam nepadarant neproporcingos žalos ir nepatiriant neprotingo dydžio išlaidų. Turto rinkos vertė 2023 m. lapkričio 15 d. nustatyta individualiu vertinimu ir yra 47 000,00 Eur, todėl ¾ Turto dalies kaina yra 35 250,00 Eur. Ieškovas neprieštarauja, kad kadastro duomenys būtų įregistruoti, tačiau toks klausimas galėtų būti sprendžiamas tik išsprendus klausimą dėl šalių turimo Turto atidalijimo, o tenkinus ieškovo reikalavimą (atsakovės Turto dalį priteisus ieškovui, o atsakovei – piniginę kompensaciją), atsakovės reikalavimas dėl kadastrinių duomenų įregistravimo netektų prasmės.

Atsiliepimas

4. Atsakovės atstovė nurodė, kad ji užsakė aktualią kadastrinių matavimų bylą, kuri buvo suderinta (patikrinta) VĮ Registrų centre, tačiau matavimai nėra registruoti, nes bendraturtis (ieškovas) atsisakė pasirašyti. Atliekant matavimus, buvo atlikti rūsio matavimai, kurie anksčiau nebuvo atlikti, keitėsi patalpų plotas (padidėjo), todėl plotų pasikeitimai vertintini kaip paprastas remontas ir turi būti deklaruoti per elektroninę sistemą www.infostatyba.lt bei pasirašyti elektroniniu parašu visų bendraturčių. Tačiau to negalima padaryti, nes ieškovas nesutinka pasirašyti. Ieškovo nurodomas Turto atidalinimo būdas yra išimtinis, taikytinas tais atvejais, kai nėra galimybės faktiškai atidalinti turto ir/ar nustatyti naudojimosi tvarkos, be to, atsakovei priklauso didesnė Turto dalis (¾ dalys). Atsakovės užsakymu parengta kadastrinių matavimų byla sudaro galimybę faktiškai nustatyti naudojimosi tvarką, atitinkančią bendraturčių idealiąsias dalis. Atliekant matavimus, nustatyta, kad ieškovas faktiškai įsirengęs ir naudojasi patalpomis: rūsiu (R-1), vonios kambariu (1-5), veranda (1-8), kambariais (1-11, 1-12 ir 1-13), virtuve (1-14) ir koridoriais (1-9 ir 1-10). Atsakovė teikia MB „Sėkmės projektas“ parengtą naudojimosi tvarkos planą, kuriame atsakovės valdoma turto dalis išskirta mėlyna spalva, o ieškovo – žalia. Ieškovas sukuria atsakovei situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl atsakovės atliktų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo vykti negali. Atlikti aktualius kadastrinius matavimus buvo būtina, nes ankstesnė inventorinė byla rengta 1976 m. birželio 17 d., paskutiniai pakeitimai fiksuoti 1985 m. balandžio 24 d. Po naujai atliktų matavimų pasitvirtino prielaida, jog dėl tikslesnių matavimo priemonių (šiuo metu naudojamas lazeris, o anksčiau buvo matuojama mechaniniu būdu) pasikeitė patalpų plotai (padidėjo), atlikti rūsio matavimai, kurių senojoje inventorinėje byloje nebuvo. Ieškovas nepateikė prieštaravimų dėl atliktų matavimų, t. y., neįrodė, jog jie netikslūs ar atlikti kiti pažeidimai, todėl ieškovo atsisakymas pasirašyti matavimus ir įregistruoti juos VĮ Registrų centre vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo kaip bendraturčio teisėmis. Tuo tarpu atsakovės siūloma statinių naudojimosi tvarka nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių, atitinka valdomo turto idealiąją dalį, turto buvimo vietą. Siūloma tvarka bendraturčiai galės tinkamai naudoti ir disponuoti jiems priklausančiu Turtu bei nepažeis kito bendraturčio teisių. Be to, bus panaikinta galimybė ateityje kilti bendraturčių ginčams dėl gyvenamojo namo ir priklausinių naudojimosi tvarkos ir jos dalių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atmetė, o atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamos VĮ Turto banko, teisę įregistruoti jos lėšomis statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. M. 2023 m. rugpjūčio 24 d. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, suderintą 2023 m. rugsėjo 6 d. su VĮ Registrų centro vyresniąja kadastro specialiste L. L., be bendraturčio ieškovo E. K. sutikimo. Kitą patikslinto priešieškinio dalį teismas atmetė.

6. Teismas pirmiausia atmetė atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi Turtu tvarką, nustatęs, kad atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi Turtu tvarka neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, socialinės taikos, racionalumo ir proporcingumo kriterijų dalyje dėl naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo. Teismo vertinimu, MB „Sėkmės projektas“ 2024 m. vasario 8 d. planas, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi Turtu tvarką, yra ydingas, nes plano brėžinyje nepažymėta patalpa 1-1, nėra pavaizduota naudojimosi ūkiniais pastatais ir inžineriniais statiniais tvarka.

7. Teismas taip pat atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovo asmeninėn nuosavybėn atsakovei priklausančią Turto dalį ir įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją, konstatavęs, kad ieškovas nepagrindė išimtinio atidalijimo būdo taikymo sąlygų. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas yra pritaikytas gyventi atskiruose butuose, nes taip jis buvo naudojamas ankstesnių bendraturčių, o įvertinęs gyvenamojo namo plano duomenis, gyvenamojo namo bendrą plotą, padarė išvadą, kad gyvenamajame name galima suformuoti atskirus turtinius vienetus, t. y., teismo vertinimu, gyvenamasis namas gali būti atidalintas natūra. Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir negalint atidalinti ūkinių pastatų ir inžinerinių statinių natūra, nustačius, kad gyvenamąjį namą galima atidalinti natūra, tai nebūtų kliūtis taikyti atidalijimo natūra būdą dalyje dėl gyvenamojo namo, nes daikto atidalijimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas. Be to, teismas, įvertinęs tai, kad gyvenamasis namas visą laiką buvo pritaikytas gyventi atskiroms šeimoms, laikė, kad patalpų atskyrimas, suformuojant atskirus turtinius vienetus, nereikalauja daug statybos darbų, tuo pačiu, ir daug investicijų, bei konstatavo, jog atidalijimas natūra nepadarytų neproporcingos žalos paskirčiai. Teismas, nustatęs, kad atsakovės atstovai periodiškai atlieka Turto apžiūrą, esant būtinybei – remontą, taip pat laikė nepagrįstu ieškovo argumentą, kad atsakovei Turtas nėra reikalingas ir ji juo nesirūpina. Juolab, kad atsakovė įrodė, jog prie statinių gali būti suformuotas apie 23 arų ploto žemės sklypas, kur tokioje vietovėje vieno aro kaina yra 16 778,22 Eur, todėl atsakovė Turto kompleksą (statinius ir žemės sklypą) turėtų galimybę parduoti už didesnę kainą nei tik statinius, o tai atitiktų Disponavimo įstatymo 9 straipsnį.

8. Teismas pripažino, kad atsakovė turi teisę įregistruoti naujus Turto kadastrinius matavimus be ieškovo sutikimo, nes, teismo įsitikinimu, ieškovas tokio sutikimo neduoda nepagrįstai. Anot teismo ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jo teises ar teisėtus interesus; nesutikdamas su atliktais kadastriniais matavimais, jų teisingumo neginčija. Tuo tarpu tam, kad atsakovė galėtų įgyvendinti savo, kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkės, teises, būtina patikslinti Turto kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes šiuo metu faktinė Turto būklė skiriasi nuo VĮ Registrų centre įregistruotų duomenų (nėra duomenų apie rūsį, nesutampa gyvenamojo namo plotas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniame skunde ieškovas E. K. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo patikslintas ieškinys ir tenkintas atsakovės reikalavimas dėl kadastro duomenų įregistravimo be ieškovo sutikimo, bei klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės, t. y.:

- tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės: (i) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune: pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) ¾ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune: pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančias atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, priteisti ieškovui E. K.; (iv) priteisti iš ieškovo E. K. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, naudai 35 250,00 Eur piniginę kompensaciją;

- atmesti atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, patikslintą priešieškinį, dalyje dėl kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo;

- kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1548-1172/2024, palikti nepakeistą;

- priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškovo E. K. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien galimybė Turtui priskirti žemės sklypą nėra pagrindas daryti išvadai, kad Turto atidalijimo būdas priteisiant kompensaciją pažeis atsakovės interesus. Tuo labiau, kad atsakovė už savo Turto dalį gautų kainą, atitinkančią jo rinkos vertę;

2.2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji ėmėsi veiksmų, jog žemės sklypas būtų priskirtas Turtui. Atsakovė Turtą įgijo pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Tačiau per beveik 3 metus laiko nuo Turto įgijimo atsakovė nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, kad žemės sklypas būtų priskirtas Turtui. Jeigu atsakovė mano, kad Turto su žemės sklypu vertė yra žymiai didesnė, turėjo pateikti įrodymus apie viso Turto komplekso vertę ir tokiu atveju reikalauti iš ieškovo sumokėti bendrą Turto komplekso kainą, proporcingai atsakovei priklausančio Turto daliai. Tačiau atsakovė pateikė Turto vertę, lygią 47 000 Eur, dėl kurios ginčo tarp šalių nekilo;

2.3. Atsakovė nereiškė priešieškinio dėl atidalijimo natūra. Taigi, byloje nekilo ginčas tarp šalių dėl atidalijimo būdo. Atsakovė reiškė reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau šis priešieškinio reikalavimas buvo atmestas, o ieškovas šioje dalyje skundžiamo sprendimo neginčija. Todėl ieškovas įsitikinęs, kad byloje nekilus ginčui dėl Turto atidalijimo būdo, o atsakovei nereiškiant reikalavimo dėl Turto atidalijimo natūra, ieškovui neteko pareiga įrodyti aplinkybę, kad Turtą atidalijant natūra, jam bus padaryta neproporcinga žala. Ieškovui teko pareiga įrodyti tik tai, ar atidalijimas priteisiant kompensaciją nepažeis atsakovės, kaip bendraturtės, interesų;

2.4. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, kad Turtas jai nėra būtinas ir nebus naudojamas jos interesams tenkinti, ginčo Turtu atsakovė nesinaudoja ir nesinaudos. Negana to, atsakovė patvirtino, kad, nustačius naudojimosi tvarką, savo Turto dalį ketina parduoti aukcione. Tačiau atsakovė nepagrindė įrodymais, kad, nustačius naudojimosi Turtu tvarką, jo vertė pakils, ir, kad ji už savo Turto dalį gaus didesnę pinigų sumą, nei gautų priteisus piniginę kompensaciją iš ieškovo. Juolab, kad, nepardavus turto pirmame aukcione, jo kaina turės būti mažinama, kas reiškia, kad Turtas gali būti parduotas ir už mažesnę kainą;

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais 2022 m. balandžio 7 d. nutarime Nr. KT43-N2/2022, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, inter alia nedalaus nekilnojamojo daikto dalis, būtų perduodamas kitų subjektų, inter alia kitos (kitų) tokio daikto dalies (dalių) savininko (savininkų), nuosavybėn tik tokiu būdu, kad, viena vertus, būtų tenkinami visuomenės poreikiai, valstybės turtas tarnautų viešajam interesui, tautos gerovei, kita vertus, nebūtų pažeistos kito (kitų) asmens (asmenų), inter alia kitos (kitų) tokio nedalaus nekilnojamojo daikto dalies (dalių) savininko (savininkų), konstitucinės teisės;

2.6. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022, kaip precedentu, bei joje pateiktais išaiškinimais, kad kai nekilnojamojo turto bendraturtis yra valstybė, kuri to turto faktiškai nenaudoja ir neketina naudoti, toks turtas nėra reikalingas būtent valstybės interesams tenkinti, reiškia, kad valstybės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus, todėl atidalijimas priteisiant kompensaciją yra racionaliausias ir geriausiai atitinkantis šalių interesus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris nepažeidžia valstybės, kaip savininkės, teisių;

2.7. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ginčo dėl Turto vertės byloje nėra, o ieškovui įrodžius, kad patikslintame ieškinyje nurodytą kompensaciją jis bus pajėgus sumokėti, teismas turėjo ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti. Juolab, kad ieškovas įrodė ir tai, kad ketina naudotis Turtu;

Motyvuojamoji dalis

2.8. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir patikslintą ieškinį, sprendimo dalis dėl kadastro duomenų įregistravimo be ieškovo sutikimo naikintina, kadangi ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė baigtųsi ir pats reikalavimas netektų prasmės.

11. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių esminių atsakovės pateiktos naudojimosi turtu tvarkos trūkumų (nurodytos pastabos kaip ši tvarka galėtų būti patikslinta-pakoreguota atsižvelgiant į bendraturčių interesus), taip pat nenustatė, kad iš viso tokia naudojimosi tvarka negalėtų būti patvirtina. Šiuo atveju, įvertinusi visas aplinkybes, atsakovė priėmė sprendimą neskųsti teismo sprendimo, o atsižvelgdama į teismo nurodytas pastabas, patikslinti naudojimosi tvarką ir su nauju ieškiniu kreiptis į teismą;

3.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai, kaip neįrodytus, įvertino apelianto teiginius, neva, atsakovė dėl jai priklausančios turto dalies neatlieka jokių veiksmų – jos nenaudoja, netvarko, nesirūpina. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ne apeliantas, o atsakovė atlieka būtinus darbus, siekiant išsaugoti turtą (pavyzdžiui, audros pasėkoje pažeisto stogo sandarumo atstatymas);

3.3. Apelianto deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Kaune, tuo pačiu adresu registruota apelianto nuosavybė. Taigi, apeliantas 2018 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą su parkingu, kurio vidutinė rinkos vertė daugiau kaip 56 800 Eur, vietoje to, kad skirti šias lėšas (investuoti) nuo 2011 m. valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, renovacijai, atnaujinimui ir/ar išpirkimui iš tuometinės bendraturtės A. A.;

3.4. Kritiškai vertintini ieškovo teiginiai apie ketinimą gyventi 1928 m. statybos name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kai pats šiuo metu gyvena naujame 2018 metų statybos bute. Tikėtina, kad tikrasis tikslas, patenkinus apeliacinį skundą ir tapus vieninteliu savininku, parduoti ginčo turtą kaip investicinį objektą;

3.5. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodė, kad papildomai be esamų būsto kredito įsipareigojimų už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, galėtų prisiimti įsipareigojimus dėl kompensacijos sumokėjimo ir namo remonto. Juolab, kad apeliantui nėra jokių kliūčių ir esant bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams atlikti gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų remontą, ar pakeitimą (pvz., stogo) ir reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš bendraturčio proporcingai valdomo turto daliai, tačiau apeliantas to neatlieka, nors teigia turintis lėšų;

3.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad vertinant tik statinius yra viena kaina, o statinių su žemės sklypu, kuris šiuo metu dar nesuformuotas ir yra valstybinė žemė, būtų visai kita kaina. Juolab, kad VĮ Turto banko kaip centralizuoto valstybės turto valdytojo funkcija ir pareiga yra parengti turtą pardavimui ir jį parduoti. Remiantis https://regia.lt duomenimis (duomenys neskelbtini), Kaune, statiniams būtų formuotinas 2 313,09 m² arba 23 arų dydžio žemės sklypas. Pagal turto dislokacijos vietą, vidutinė vieno aro gyvenamųjų teritorijų paskirties sklypo kaina – 16 778,22 Eur. Taigi, atsižvelgiant į statinių būklę, toks sklypas patrauklus potencialiam investuotojui, nekilnojamojo turto vystytojui, planuojančiam naujas statybas (galimai pakeitus sklypo užstatymo intensyvumą, aukštingumą ir pan.). Tuo tarpu tenkinus apeliacinį skundą, būtų pažeistas viešasis interesas ir atimta galimybė valstybei gauti aukciono būdu didžiausią kainą už jos nuosavybės teise valdomo turto dalį;

Žemesnės instancijos teismas

3.7. Žemės sklypas statiniams dar nepriskirtas, nes VĮ Turto bankas sąlyginai neseniai valstybės vardu paveldėjo minėtą nekilnojamąjį turtą ir dar nepradėtos sklypo priskyrimo (formavimo procedūros), o dėl ieškovo inicijuotos bylos, iki įsiteisės teismo sprendimas, jos ir negali būti pradėtos. Nepaisant to, atsakovė pagal galimybes tinkamai pagrindė tikėtiną suformuotino žemės sklypo vertę, pasiremdama toje pačioje Kauno miesto 15.10 zonoje 2022–2023 m. įvykusiais palyginamaisiais sandoriais (turto vertintojas atsisakė vertinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kadangi jis vertinimo dieną (2023 m. lapkričio 15 d.) nebuvo suformuotas);

3.8. Valstybei priklauso ¾ dalys arba didesnioji turto dalis, todėl reikalavimas priteisti mažesniajam bendraturčiui visą turtą natūra, akivaizdžiai pažeidžia valstybės interesus ir viešąjį interesą;

3.9. Atsakovės interesai gali būti ginami ne tik prašant atidalinti natūra turtą, bet ir nustatant naudojimosi turtu tvarką – šiuo atveju pastarasis variantas kaip lygiavertė alternatyva buvo pasirinktas dėl paprastesnio įgyvendinimo būdo ir ekonomiškumo. Atsižvelgiant į išdėstytą kaip niekinis atmestinas apeliacinio skundo argumentas, neva, atsakovė nereiškė priešpriešinio reikalavimo dėl atidalinimo natūra, vadinasi toks atidalinimas apskritai neįmanomas;

3.10. Atmestini apelianto teiginiai neva turtas nedalus, nes nėra įrengti vidaus vandentiekio, kanalizacijos tinklai atsakovės turto dalyje. Jokių kliūčių įrengti juos nėra, tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas. Ankstesnė bendrasavininkė A. A. naudojosi lauko tinklais ir esama padėtis ją tenkino, tačiau turtą viešame aukcione iš valstybės įsigijęs pirkėjas galės įsirengti atitinkamas komunikacijas, kaip savo laiku po 2011 m. juos bendraturčio naudojamoje gyvenamojo namo dalyje įsirengė apeliantas;

3.11. Konstitucinio Teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. KT43-N2/2022 nuostatos negali būti taikomos mechaniškai ir aklai – kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos faktinės aplinkybes, tarp bendraturčių susiklosčiusius teisinius santykius dar iki turtą paveldint valstybei, taip pat į konkretų turtą bei valstybės valdomo turto dalį. Atsakovės nuomone Konstitucinis Teismas neturėjo tikslo eliminuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų principų bei 21 straipsnyje įtvirtinto viešo turto pardavimo aukcione kada valstybė yra bendraturtė, nes priešingu viešas valstybės turto pardavimas aukcione tampa įmanomas tik valstybei esant vieninteliu turto savininku;

3.12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022 formuojama praktika negali būti taikoma ginčo atveju, nes šioje byloje: 1) ginčas buvo kilęs dėl žemės sklypo; 2) valstybė buvo tik 274/1468 dalies žemės sklypo bendraturtė; 3) 0,274 ha sklypo dalis pagal savo paskirtį buvo nuovaža ir skalda dengtas kelias, besiribojanti su visuomeninės paskirties keliu ir atskiras sklypas apskritai negalėjo būti formuojamas. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės skiriasi – valstybė yra didesnioji bendraturtė (¾ dalys), bendraturčių dalys yra izoliuotos ir jau buvo naudojamos kaip atskiri butai, todėl galimas tiek atidalinimas natūra, tiek naudojimosi tvarkos nustatymas;

3.13. Apelianto teiginiai apie tai, kad ginčo turtas tariamai aukcione nebus parduotas už vertintojo nustatytą kainą ir kaina bus mažinama, yra grindžiama prielaidomis, o ne įrodymais. Jei apeliantas yra įsitikinęs, kad kaina bus trečdaliu ar net per pusę mažesnė, protingas asmuo nemokėtų per didelės kainos, o lauktų kada ji pakartotiniame aukcione bus sumažinta. Priešingai, įvertinęs ginčo turto lokaciją (vienas iš centrinių Kauno miesto rajonų), gyvenamajam namui formuotiną 23 arų valstybinės žemės sklypą, apeliantas siekia eliminuoti varžymąsi su kitais potencialiais pirkėjais – trečiaisiais asmenimis viešame aukcione. Atitinkamai, esant palankiam teismo sprendimui, tapęs vieninteliu savininku, perparduotų turtą didesne kaina. Šiuo atveju susidarantis kainų skirtumas patektų ne į valstybės biudžetą visos visuomenės interesams tenkinti, o privačiam asmeniui, įsigijus ir pardavus turtą spekuliatyviniais tikslais.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas atmetamas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Nustatyta, kad ieškovas E. K. ir atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, yra turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendraturčiai: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kanalizacijos šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – statinių (tvoros, kiemo aikštelės, rūkyklos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis minėto turto, kurį jis įgijo 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys turto, kurį ji įgijo 2021 m. rugsėjo 7 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovei priklausančią Turto dalį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.

16. Ieškovas dėl atsakovei priklausančios turto dalies įsigijimo (nupirkimo) kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė atsisakė jai priklausančią turto dalį parduoti ieškovui, nes ji siekia suformuoti prie turto žemės sklypą ir jai priklausančias 3/4 dalis turto parduoti aukcione kartu su suformuotu žemės sklypu, siekdama tokiu būdu gauti didesnę kainą. Ieškovo teigimu, jo šeimos nariai (anksčiau senelis, šiuo metu tėvai) faktiškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane (I t., e. b. l. 83–85) pažymėtomis indeksais: R-1 rūsiu, 1-5 vonios kambariu, 1-8 veranda, 1-9 koridoriumi, 1-10 koridoriumi, 1-11 kambariu, 1-12 kambariu, 1-13 kambariu, 1-14 virtuve, gyvenamojo namo priklausiniais, išskyrus statinį, plane (I t., e. b. l. 80) pažymėtą indeksu Nr. 311/ž. Į gyvenamąjį namą ieškovas ir atsakovės atstovai patenka per patalpą plane (I t., e. b. l. 84) pažymėtą indeksu 1-1.

17. Iki atsakovei tampant turto bendraturte, ieškovo šeimos nariai (seneliai, tėvas) ir buvę bendrasavininkai gyvenamąjį namą visą laiką naudojo kaip atskirus butus. Šalims nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra gana didelio bendro ploto (235,28 kv. m). Gyvenamajame name yra kelios virtuvės, vienas pagrindinis įėjimas, kurį šiuo metu naudoja abu bendraturčiai, taip pat yra du įėjimai, kurie šiuo metu nenaudojami. Nuo gyvenamojo namo pastatymo (1928 m.) jame nebuvo komunikacijų, sanitarinio mazgo. Ieškovas į jo naudojamą gyvenamojo namo dalį įvedė vandentiekį, kanalizaciją, dujas, įrengė vonią, tualetą, atsakovės valdomoje gyvenamojo namo dalyje nėra komunikacijų, sanitarinių mazgų (juos atsisakė įrengti buvusi turto bendrasavininkė).

Dėl ginčo esmės

18. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria buvo atmestas jo reikalavimas atidalinti turtą – apeliantui priteisti ¾ dalis atsakovei priklausančio turto, o atsakovei priteisti iš apelianto kompensaciją.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.

20. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

21. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktas).

23. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

24. Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktas).

25. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022).

26. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, reglamentuojančios situaciją, kai nė vienas bendraturtis atidalijant turtą nesutinka gauti kompensacijos pinigais, turinys pagal kasacinio teismo praktiką aiškintinas kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-1120/2024).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-1120/2024).

28. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė ir nesiūlė savo atidalijimo varianto, tačiau nesutiko su apelianto siūlomu atidalijimo variantu – priteisti atsakovei kompensaciją už atsakovei priklausančią turto dalį. Atsakovė nurodė, kad turtas gali būti padalintas natūra, kad ji, šiuo metu, siekia išlaikyti nuosavybės teises į šį turtą (galimai turtas bus parduodamas tik tuomet, kai jam bus priskirtas žemės sklypas, kas žymiai pakels turto vertę).

29. Taigi, nagrinėjamu atveju, tam, kad būtų galima iš atsakovės paimti nuosavybės teises į turtą, būtina: pirmiausia, nustatyti (įrodyti), jog nėra galimybės turtą padalinti natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis; antra, pasirinktas atidalijimo būdas nėra esminis atsakovės (turto savininkės) teisių pažeidimas.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą paimti iš atsakovės turtą ir perleisti jį apeliantui, o atsakovei išmokėti kompensaciją. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip: 1) turtą sudaro didelio ploto gyvenamasis namas (235,28 kv. m.), keli ūkiniai pastatai ir kiti priklausiniai; 2) gyvenamasis namas visuomet buvo bendraturčių naudojamas kaip atskiri butai; 3) gyvenamajame name yra trys įėjimai; 4) apeliantas naudojasi trimis kambariais, virtuve, vonios kambariu, t. y. butu, į kurį yra atskiras įėjimas, - leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad turtas gali būti padalintas natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis be jokio žalos turtui. Vien ši aplinkybė eliminuoja galimybę svarstyti nuosavybės paėmimą iš atsakovės (bendraturtės) prieš jos valią.

31. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju turto paėmimas iš atsakovės, turinčios ¾ dalis turto, ir jo atidavimas apeliantui, turinčiam ¼ dalį turto, būtų esminis savininko teisių pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas tais atvejais, kai savininko nuosavybės teisės turinys atidalijus turtą pinigine kompensacija iš esmės nepakinta, nes jis dėl turimos turto dalies dydžio ar pobūdžio negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010). Kaip matyti, atsakovės turto dalis yra 3 kartus didesnė, ją galima atidalinti, apeliantas savo turto dalyje negyvena (turi įsigijęs kitą gyvenamąją vietą), apeliantas nenurodė būtinumo (poreikio) jam priskirti visą turtą, be to, turto vertė gali žymiai padidėti, priskyrus jam žemės sklypą, todėl turto paėmimas iš atsakovės (Lietuvos Respublikos) neabejotinai pažeis jos teises ir teisėtus interesus bei viešąjį interesą (bus prarasta galimybė realizuoti turtą žymiai didesne kaina).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

33. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEdvardas PaliokasJurgita Sujetienė