Kauno apylinkės teismo sprendimas

6. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas paaiškino, kad nesutinka, jog atsakovė gina viešąjį interesą, atsakovė nepateikė įrodymų, kad nustačius naudojimosi tvarką pakils Turto vertė ir aukciono būdu brangiau parduos savo Turto dalį. Aukciono metu pradinė kaina nustatoma pagal rinkos turto vertę. Bet Turto dalį už rinkos kainą gali parduoti ieškovui ar ieškovas gali išmokėti kompensaciją. Aukcionas gali neįvykti, tuomet Turtas gali būti naudojamas, nurašomas ar parduodamas pakartotiniame aukcione, sumažinus pradinę pardavimo kainą ne daugiau 30 proc. Atsakovė Turto nenaudos, ji siekia nustatyti naudojimosi tvarką ir tada parduos Turto dalį aukciono būdu. Atsakovė Turto nenaudojo, jo neprižiūri. Turto neparduos aukcione kaip turtinio vieneto, tai namo dalį gali nupirkti vienas asmuo, ūkinio pastato dalį kitas asmuo, atsirastų daugiau bendraturčių. Atsakovė pagal prašomą naudojimosi tvarką atsisako rūsio, vonios, tualeto, tai kels ginčus. Dėl siūlomų ūkinių pastatų naudojimo taip pat kiltų ginčai. Turto dalį šiuo metu naudoja ieškovo tėvas, ieškovas ir jo tėvas naudoja tas Turto dalis, kaip atsakovė nurodo priešieškinyje. Jei būtų atidalintas Turtas natūra, nežino, ar kelios šeimos galėtų gyventi, reikėtų atskirai įrengti tualetą, vonią, tai būtų papildomos išlaidos. Ieškovas yra pajėgus išmokėti kompensaciją, jis turi santaupų. Ginčo dėl dalių dydžio nėra. Dėl nesutikimo įregistruoti kadastrinius matavimus – nesutinka tik dėl to, kad vyksta teisminis procesas, kad matavimai netikslūs – dėl to ginčo nėra. Nežino, kodėl ieškovas nenupirko Turto dalies iš buvusio savininko. Ieškovas Turtą prižiūrėtų, imtųsi veiksmų, jei tik jam Turtas priklausytų. Buvusi savininkė buvo senyvo amžiaus, negalėjo rūpintis Turtu, valstybės resursai kiti, Turto būklė suprastėjo paskutiniais metais, nes nėra gyventojo. Namui reikia remonto, būklė prasta (2023 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 30 sek. – 47 min. 35 sek.). Ieškovas įeina į savo naudojamas patalpas per patalpą Nr. 1-1. Buvo galima įeiti per patalpas 1-7, 1-8, bet tai verandos, ten sudėtos lentynos, uždarytas įėjimas pas kaimyną pagal susitarimą su buvusiu kaimynu. Nesutinka dėl atsakovės atliktų kadastrinių matavimų įregistravimo. Dėl naudojimosi ūkiniais pastatais – atsakovė prašo nustatyti naudojimąsi bendrai, bet įmanoma naudotis dalimis taip, kad išvengti trinties tarp bendraturčių (2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 10 sek. – 11 min. 15 sek.). Tiek ieškovas, tiek buvę kaimynai įeidavo į gyvenamąjį namą per patalpą 1-1. Įeiti per patalpą 1-8 galima, kad įrengti ten įėjimą, reikia naujų durų, laiptų, dabar tai – veranda, užstatytas įėjimas lentynomis (2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 16 sek. – 33 min. 45 sek.).

7. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas paaiškino, kad jų viena iš funkcijų – sutvarkyti turtą, t. y. iškeldinti, sutvarkyti sklypą, spręsti klausimus su bendraturčiais ir jį parduoti. Prašo nustatyti naudojimosi tvarką tam, kad būtų aiškumo, todėl nauda turtui atsiranda, kaina didėja. Turtui turi būti priskirtas virš 23 a sklypas, pagal vietovę būtent sklypas yra pagrindinė Turto komplekso vertė. Vien sklypo kaina būtų 80 000,00 Eur – 100 000,00 Eur. Sklypo individualaus vertinimo neatliks vertintojas, kol sklypas nesuformuotas, o tik pastatai vertės neatspindi. Sklypo suformavimas ir priskyrimas pastatams užtrunka apie 1 metus. Name buvo 3 ar 4 butai, patalpos izoliuotos, ieškovo patalpos taip pat izoliuotos. Kitose patalpose galima įrengti atskirus tualetą ir vonią, ieškovas pats savo lėšomis įsirengė savo patalpose tualetą ir vonią, ieškovas faktiškai naudoja rūsį, atsakovė nereiškia pretenzijų į rūsį. Dėl garažo ir ūkinių pastatų – jei ieškovas nori kitaip – jis gali siūlyti kitą tvarką, bet nesiūlo. Kadastrinių matavimų įregistravimas neatima galimybės šalims atlikti naujus, tikslesnius kadastrinius matavimus. Ieškovas dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus. Juos atliko VĮ Registrų centro matininkė, jie preliminariai suderinti. Atsakovė rūpinasi Turtu, jį prižiūri, nežino kaip ankstesnė savininkė prižiūrėjo. Atidalijimas natūra yra įmanomas, gyvenamasis namas buvo atskiri butai, yra atskiri įėjimai, gyvenamasis namas yra dalus, nepadarytų neproporcingos žalos. Bet jie pirma nori sutvarkyti sklypą, kad atidalinti viską vienu metu. Ieškovo siūloma kaina nėra tiksli, nes ji be sklypo vertės. Atsakovės namo dalyje gyventojų nėra, veiklai nenaudojama, ateityje planuoja parduoti po to, kai bus suformuotas ir priskirtas sklypas. Ieškinio patenkinimas pažeistų atsakovės interesus, nes ji prarastų galimybę parduoti turto kompleksą kartu su sklypu už didesnę kainą (2023 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 44 sek. – 1 val. 47 min. 00 sek.). Atsakovė siekia maksimaliai izoliuotų patalpų gyvenamajame name, patalpa 1-8 gali tarnauti ieškovui kaip įėjimas. Dėl ūkinių pastatų – jie griūvantys, statys naujus, atskirus statinius, kadangi jų būklė prasta, neracionalu juos dalinti naudojimuisi. Atsakovės atstovai patenka į gyvenamąjį namą per patalpą 1-15, patalpos 1-1 ir 1-15 yra viena bendra patalpa. Ieškovas patenka tikriausiai taip pat per ten. Jų pateikto plano pakanka naudojimosi tvarkai nustatyti. Vonia, rūsys – sanitarinių mazgų gyvenamajame name nebuvo, ieškovas pats įsirengė, buvusius savininkus tenkino tai, tai yra techniškai išsprendžiama. Dėl žemės sklypo suformavimo nepasistūmėjo, nes vyksta byla (2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 16 sek. – 31 min. 15 sek.).

8. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra ieškovo tėvas, ginčo name jis užaugo, namas priklausė jo motinai. Dalis Turto priklausė kaimynams, norėjo atsidalinti, bet sutarti su jais nepavyko. Mirus motinai, jis bandė atidalinti Turtą, bet nepavyko. Mirus motinai, įsikėlė į namą gyventi jo tėvas, ten gyveno iki mirties – 2022 m. lapkričio 13 d. Jie su žmona nuvažiuodavo ten pagyventi. Mirė namo bendrasavininkė. Atvyko Turto banko atstovas, kuris jam nurodė palaukti, vėliau bus galima išpirkti. Bet praėjo trys metai, prakiuro stogas, bėga antrame aukšte, kuris priklauso valstybei, jie ten įeina, sudėję indus vandeniui surinkti, išpila vandenį, kol tėvas buvo gyvas išpildavo vandenį arba jie išpildavo, taip tęsėsi paskutinius kelis metus. Kai pamatė, kad valstybė nieko nedaro, jie surado advokatą ir bando įsigyti turtą, kad galėtų jį remontuoti. Jų namo dalis yra šildoma. Prieš keturis metus padarė remontą, sudėjo šildomas grindis, pakeistas dujų katilas, radiatoriai, kitoje namo dalyje šildymo, vandentiekio, kanalizacijos nėra. Jie su žmona ten deklaruoti, nori ten gyventi, dabar ten gyvena tik vasaromis, atvyksta išpilti surinktą lietaus vandenį. Namo dalis buvo gyvenama iki 2022 m. lapkričio, tėvui mirus, jie pagyvena tik vasaromis, kitu laiku atvyksta savaitgaliais. 2023 m. vasarą atsakovės atstovai buvo vieną kartą nupjauti žolę. Stogas atplyšęs, kiaurai lyja, bet jiems imtis veiksmų netikslinga, nes nežino, ką valstybė nuspręs, jie patys remontuoti be atsakovės sutikimo negali. Nori name apsigyventi jų šeima. Jų šeima jų namo dalyje įrengė tualetą, vonią, santechniką, dujas, kanalizaciją. Name yra 5 ar 6 atskiri butai, jiems priklauso 1 butas pirmame aukšte, buvusiems savininkams priklausė likę butai. Į jų butą yra du įėjimai – vienas atskiras, kitas bendras į laiptinę. Sūnus moka už jo Turto dalį komunalinius mokesčius, miesto komunikacijos atvestos iki jų buto, kaimynė nevedė jų, nes buvo lauko tualetas. Plane, esančiame I t., e. b. l. 80, liudytojas parodė, kad jų šeima naudoja visus statinius, išskyrus pažymėtą indeksu 311/ž. Jo sūnus turėtų galimybę išmokėti kompensaciją valstybei, nes jo pajamos didelės, jis (liudytojas) ir kitas jo sūnus prisidėtų. Jie renovuotų visą namą, pradėtų nuo stogo, reikėtų pakeisti rąstų, apšiltinti, vidų remontuoti, tam piniginių lėšų būtų. Su buvusiais savininkais atidalijimo klausimus sprendė dėl žemės sklypo, kuris dar neišpirktas iš valstybės. Stogas yra kiauras keletą metų, šį rudenį nebuvo atsakovės atstovai tvarkyti stogo. Apie stogo problemas pastebėjo maždaug metams praėjus po kaimynės mirties. Patogumų (komunikacijų) nebuvo nuo namo pastatymo. Tai netrukdė buvusiems savininkams naudoti namo, buvo lauke tualetas ir šulinys. Kol buvo kita savininkė, su stogu nebuvo problemų, namas buvo tvirtesnis (2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 10 sek. – 46 min. 45 sek.).

9. Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojo parodymų nustatyta, kad ieškovas E. K. ir atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, yra šio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kanalizacijos šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – statinių (tvoros, kiemo aikštelės, rūkyklos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis minėto Turto, kurį jis įgijo 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/4 dalys Turto, kurį ji įgijo 2021 m. rugsėjo 7 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovei priklausančią Turto dalį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. N. T. tvarka nėra nustatyta (I t., e. b. l. 21–23). Ieškovas dėl atsakovei priklausančios Turto dalies įsigijimo (nupirkimo) kreipėsi į atsakovę (I t., e. b. l. 14–16). Atsakovė atsisakė jai priklausančią Turto dalį parduoti ieškovui, nes ji siekia suformuoti prie Turto žemės sklypą ir jai priklausančias 3/4 dalis Turto parduoti aukcione kartu su suformuotu žemės sklypu, siekdama tokiu būdu gauti didesnę kainą (I t., e. b. l. 18–19; 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 44 sek. – 56 min. 35 sek.). Ieškovas, jo šeimos nariai (anksčiau senelis, šiuo metu tėvai) faktiškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane, esančiame byloje I t., e. b. l. 83–85, pažymėtomis indeksais: R-1 rūsiu, 1-5 vonios kambariu, 1-8 veranda, 1-9 koridoriumi, 1-10 koridoriumi, 1-11 kambariu, 1-12 kambariu, 1-13 kambariu, 1-14 virtuve, gyvenamojo namo priklausiniais, išskyrus statinį, plane, esančiame byloje I t., e. b. l. 80, pažymėtą indeksu Nr. 311/ž (I t., e. b. l. 70; 2023 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 20 sek. – 40 min. 20 sek.; 2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 10 sek. – 46 min. 45 sek.). Atsakovė valdo likusias gyvenamojo namo patalpas, atsakovė jai priklausančių Turto dalių faktiškai nenaudoja (2023 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 15 min. 00 sek. – 1 val. 47 min. 00 sek.). Į gyvenamąjį namą ieškovas ir atsakovės atstovai patenka per patalpą plane, esančiame byloje I t., e. b. l. 84, pažymėtą indeksu 1-1.

10. Atsakovei atsisakius parduoti ieškovui jai priklausančią Turto dalį, ieškovas reiškia reikalavimą atidalinti Turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui priteisiant nuosavybės teise atsakovei priklausančią Turto dalį, o atsakovei sumokant kompensaciją. Atsakovė su tuo nesutinka ir reiškia reikalavimą dėl naudojimosi Turtu tvarkos nustatymo. Atsakovė taip pat reiškia reikalavimą dėl leidimo įregistruoti Turto kadastro duomenis be bendraturčio (ieškovo) sutikimo.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi Turtu tvarkos nustatymo ar Turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011). Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, visų pirma spręstina, ar yra pagrindas tenkinti atsakovės patikslintame priešieškinyje pareikštą reikalavimą dėl naudojimosi Turtu tvarkos nustatymo.

13. Atsakovės atstovas nurodo, kad siūloma tvarka bendraturčiai galės tinkamai naudoti ir disponuoti jiems priklausančiu turtu bei nepažeis kito bendraturčio teisių. Be to, bus panaikinta galimybė ateityje kilti bendraturčių ginčams dėl gyvenamojo namo ir priklausinių naudojimosi tvarkos ir jos dalių (II t., e. b. l. 69–70).

14. Ieškovo atstovas nesutinka su siūloma nustatyti naudojimosi tvarka, nurodo, kad atsakovės atstovo pateiktame plane, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, yra grafiškai pavaizduotas tik gyvenamasis namas, tačiau nėra kitų statinių, todėl planas laikytinas ydingu. Be to, plane nurodyta pirmo aukšto eksplikacijoje patalpa 1-1, tačiau plane ji nevaizduojama. Tai yra patalpa, per kurią ieškovas patenka į savo naudojamas patalpas, tačiau atsakovė prašo ją priskirti atsakovės naudojimui, tai pažeistų ieškovo interesus. Atsakovė siekia, kad ūkiniais pastatais šalys naudotųsi bendrai, racionaliau būtų priskirti mažesnį ūkinį pastatą ieškovui, o didesnį – atsakovei, taip būtų išvengta konfliktų. Vonios kambario, rūsio naudojimasis priskiriamas tik ieškovui. Daugiau vonios kambarių gyvenamajame name nėra, todėl atsakovei pardavus savo Turto dalį ir į gyvenamąjį namą atsikėlus gyventi naujam bendrasavininkui, šis negalėtų naudotis vonios kambariu, rūsiu. Dėl to konfliktinių situacijų formavimosi tikimybė didėja. Atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi Turtu tvarka neatitinka racionalumo ir proporcingumo principų, nepateiktas ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos planas, pateiktas planas grubiai pažeidžia ieškovo interesus, todėl atsakovės patikslintas priešieškinis dėl naudojimosi Turtu tvarkos nustatymo atmestinas (II t., e. b. l. 89; 2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 16 sek. – 33 min. 45 sek.).

15. Šio sprendimo 9 pastraipoje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/4 (25/100) dalis Turto, taip pat 1/4 (25/100) dalis gyvenamojo namo, atsakovei – 3/4 (75/100) dalys turto, taip pat 3/4 (75/100) dalys gyvenamojo namo. VĮ Registrų centro duomenimis, gyvenamojo namo bendras plotas yra 228,95 kv. m (I t., e. b. l. 21–23). Atsakovės iniciatyva atlikus kadastrinius matavimus, dėl kurių įregistravimo ji pareiškė reikalavimą, nustatyta, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra 235,28 kv. m (I t., e. b. l. 86). Įvertinus tai, kad ieškovas įsirengė gyvenamajame name rūsį, kurio plotas 6,37 kv. m, kad po rūsio įrengimo kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centre, laikytina, kad faktinis gyvenamojo namo plotas yra padidėjęs, todėl laikoma, kad šiuo metu gyvenamojo namo bendras plotas yra 235,28 kv. m. (I t., e. b. l. 21–23, 111; 2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 16 sek. – 31 min. 15 sek.). Atsakovė siūlo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią ieškovas naudotųsi 67,68 kv. m gyvenamojo namo, atsakovė – 167,60 kv. m gyvenamojo namo, tai atitinkamai sudaro 29/100 dalis ir 71/100 dalis gyvenamojo namo. Įvertinus tai, atsakovės prašomos paskirti naudotis gyvenamojo namo dalys, nors ne visiškai atitinka idealiąsias dalis, tačiau yra artimos joms, todėl laikytina, kad adekvatumo dalims kriterijus nėra pažeistas. Pažymėtina, kad nors ieškovui tektų naudotis didesne dalimi gyvenamojo namo nei jo idealioji dalis, tačiau atsakovė dėl to atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi jos turto dalimi klausimo nekelia. Todėl laikytina, kad tai atitinka atsakovės kaip bendrasavininkės interesus ir jų nepažeidžia.

16. Ieškovo atstovas nurodė, kad pagal atsakovės prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovui tektų naudotis gyvenamajame name esančiais vonia, rūsiu, atsakovei pardavus savo Turto dalį, naujasis Turto dalies savininkas negalėtų šiomis patalpomis naudotis, o tai keltų konfliktines situacijas. Nustatyta, kad pastačius gyvenamąjį namą, jame komunikacijų, sanitarinių mazgų nebuvo (2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 22 sek. – 40 min. 57 sek.). Ieškovas jo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje įsirengė vonią ir rūsį. Buvusi Turto dalies bendrasavininkė, kurios Turtą paveldėjo atsakovė, jos naudotoje gyvenamojo namo dalyje sanitarinio mazgo neturėjo, rūsio nebuvo įsirengusi, ieškovo įrengto rūsio nenaudojo, komunikacijų įsirengti nepageidavo, naudojosi lauke esančiu tualetu ir šuliniu (II t., e. b. l. 90; 2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 10 sek. – 46 min. 45 sek.; 2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 16 sek. – 31 min. 15 sek.). Įvertinus tai, kad ieškovas ir buvusi Turto bendrasavininkė naudojo atskiras gyvenamojo namo dalis, kuriose anksčiau vonios, rūsio, komunikacijų nebuvo, tačiau ieškovas pats savo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje pagerino buities sąlygas, t. y. įsirengė sau sanitarinį mazgą (vonią) ir rūsį, įvedė komunikacijas, nelaikytina, kad kitų bendraturčių naudojamos patalpos įgijo mažesnį vertingumą, ieškovo pagerinimai neapriboja bendrasavininkų galimybių savo naudojamas patalpas taip pat įsirengti pagal savo poreikius. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad vonios ir rūsio priskyrimas naudoti ieškovui, kuris juos įsirengė, nepažeidžia adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybės teisėje kriterijaus. Priešingai, šių patalpų priskyrimas bendram naudojimui, kai tokių patalpų įrengimo buvusi bendrasavininkė nepageidavo, kai jas savo lėšomis įsirengė ieškovas, pažeistų ieškovo interesus, neatitiktų teisingumo kriterijaus.

17. Sprendimo 9 pastraipoje nustatyta, kad į gyvenamąjį namą ieškovas patenka per patalpą plane, esančiame byloje I t., e. b. l. 84, pažymėtą indeksu 1-1. Liudytojo parodymais nustatyta, kad į gyvenamąjį namą ieškovas taip pat turi galimybę patekti per patalpą plane, esančiame byloje I t., e. b. l. 84, pažymėtą indeksu 1-8 (2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 30 sek. – 24 min. 42 sek.). Pažymėtina, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas šiuo metu į gyvenamąjį namą gali patekti tik per bendrą įėjimą – patalpą plane, esančiame byloje I t., e. b. l. 84, pažymėtą indeksu 1-1, o patalpa, pažymėta indeksu 1-8, yra veranda, ji užstatyta lentynomis, todėl per ją šiuo metu įeiti nėra galimybių, tam, kad įrengti ten tinkamą įėjimą, reikėtų investicijų – durų, laiptų (2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 16 sek. – 33 min. 45 sek.). Taigi, nors per patalpą 1-8 yra teorinė galimybė patekti į gyvenamąjį namą, tačiau šią patalpą reikėtų tam pritaikyti – pakeisti duris, remontuoti laiptus, pašalinti lentynas. Atsakovė siūlo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią ieškovas į jam priskirtinas patalpas galėtų įeiti tik per patalpą 1-8. Įvertinus tai, kad ieškovas šios patalpos įėjimui nenaudoja, kad jam reikėtų atlikti statybos darbus, kad patalpą 1-8 pritaikytų įėjimui, laikytina, kad siūloma nustatyti naudojimosi tvarka šioje dalyje neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus, tokiu būdu neatitinka ieškovo interesų.

18. Nustatyta, kad gyvenamojo namo priklausiniai yra ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitas inžinierinis statinys – kanalizacijos šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – tvora, kiemo aikštelė, rūkykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., e. b. l. 21–23), atsakovė prašo nustatyti, kad juos bendrai naudos ieškovas ir atsakovė, nurodo, kad ūkiniai pastatai yra prastos būklės, juos griaus ir statyti naujus, todėl neracionalu nustatyti naudojimosi jais tvarką atskirai (2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 16 sek. – 31 min. 15 sek.). Ieškovo atstovas su tuo nesutinka, nurodo, kad bendras naudojimas kels konfliktines situacijas, yra galimybė ieškovui paskirti naudoti mažesnįjį ūkinį pastatą, taip izoliuoti naudojimąsi ūkiniais pastatais.

23. Be to, gyvenamojo namo patalpa 1-1 yra nurodyta pirmo aukšto patalpų eksplikacijoje, ją atsakovė prašo skirti jos naudojimui, tačiau MB „Sėkmės projektas“ 2024 m. vasario 8 d. plano brėžinyje ši patalpa nepažymėta. Atsakovės atstovui buvo siūloma teikti į bylą kitą planą, buvo išaiškintos tokio plano nepateikimo teisinės pasekmės, tačiau atsakovės atstovas laikėsi pozicijos, kad planas yra tinkamas, nes patalpos 1-1 ir 1-15 yra viena patalpa, todėl patalpos 1-1 nepažymėjimas plano brėžinyje nėra plano trūkumas (2024 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus, gyvenamojo namo pirmame aukšte buvo užfiksuotos patalpos 1-1 (1,65 kv. m ploto) ir 1-15 (2,05 kv. m ploto) kaip atskiros patalpos (I t., e. b. l. 84). MB „Sėkmės projektas“ 2024 m. vasario 8 d. plane esančioje pirmo aukšto patalpų eksplikacijoje taip pat patalpos 1-1 (1,65 kv. m ploto) ir 1-15 (2,05 kv. m ploto) yra nurodytos kaip atskiros patalpos (II t., e. b. l. 60). Įvertinus tai, atsakovės atstovo argumentas, kad patalpos 1-1 ir 1-15 yra viena patalpa, todėl patalpa 1-1 nepažymėta plano brėžinyje, laikomas nepagrįstu. Tai, kad patalpa 1-1 yra atskira patalpa, patvirtina ir atsakovės reikalavimas šią patalpą kaip atskirą paskirti jos naudojimui. Todėl daroma išvada, kad MB „Sėkmės projektas“ 2024 m. vasario 8 d. planas yra su trūkumu, nes plano brėžinyje nepažymėta patalpa 1-1, kurią atsakovė prašo paskirti jos naudojimui.

24. Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi Turtu tvarka neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, socialinės taikos, racionalumo ir proporcingumo kriterijų dalyje dėl naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo, MB „Sėkmės projektas“ 2024 m. vasario 8 d. planas (II t., e. b. l. 59–61), pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi Turtu tvarką, yra ydingas, nes plano brėžinyje nepažymėta patalpa 1-1, nėra pavaizduota naudojimosi ūkiniais pastatais ir inžineriniais statiniais tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi Turtu tvarką atmetamas.

25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo jis siekia išsaugoti nuosavybės teisę į Turtą natūra, atsakovei sumokant atitinkamą kompensaciją. Atsakovė su tuo nesutinka, patikslintame priešieškinyje nurodo, kad toks atidalinimo būdas yra išimtinis, taikytinas tuo atveju, kai turto neina atidalinti natūra ar nustatyti naudojimosi Turtu tvarkos (II t., e. b. l. 67).

26. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 yra išaiškinta, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Taikant šį atidalijimo būdą būtina motyvuotai pagrįsti, kad atidalijimas natūra neįmanomas. Taigi atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Taigi tais atvejais, kai šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

27. Ieškovas byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad Turto negalima atidalinti natūra. Ieškovas patalpų projekto, kuris paneigtų patalpų atidalijimo galimumą, į bylą neteikė. Ieškovo atstovas negalimumą atidalinti natūra motyvavo tuo, jog atsakovė nesiėmė veiksmų dėl Turto atidalijimo, atsakovė neįrodė atidalijimo galimumo, be to nėra galimybės atidalinti natūra ūkinių pastatų. Nurodo, kad atidalinti Turto nepatiriant neprotingo dydžio išlaidų nėra galimybės, atsakovė nenaudoja Turto, jis jai nereikalingas, todėl atidalijimas priteisiant kompensaciją atsakovės interesų nepažeis.

28. Atsakovės atstovas nesutinka su atidalijimo būdu (išmokant kompensaciją), nurodo, kad galima suformuoti du atskirus turtinius vienetus, nurodo, kad atsakovė Turtą prižiūri, jos interesas yra Turtą parduoti už kuo didesnę kainą, o tai bus įmanoma padaryti, suformavus prie statinių žemės sklypą ir viską pardavus kaip kompleksą.

34. Atsakovė nesutiko su atidalijimo būdu, jai priteisiant kompensaciją, nurodė, kad ji siekia prie statinių suformuoti žemės sklypą ir savo Turto dalį parduoti kaip kompleksą, nes didžiąją kainos dalį sudarytų žemės sklypo dalies kaina. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Disponavimo įstatymas) 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t. y. pamatinės viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatos. Tai visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios tvarkos principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo turi būti disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (1 punktas). Efektyvumo principas reikalauja, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (2 punktas). Valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi atitikti ir racionalumo principą, pagal kurį toks turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas (3 punktas). Viešosios teisės principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (4 punktas). Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad individualaus vertinimo metu nustatyta, kad atsakovei priklausančios Turto dalies vertė yra 47 000,00 Eur. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad prie statinių gali būti suformuotas žemės sklypas apie 23 arų ploto, kad vieno aro kaina tokioje vietovėje yra 16 778,22 Eur (DOK-141121, priedas Nr. 7). Įvertinus šiuos duomenis, laikytina, kad atsakovė įrodė, jog ji Turto kompleksą (statinius ir žemės sklypą) turėtų galimybę parduoti už didesnę kainą nei tik statinius, o tai atitiktų Disponavimo įstatymo 9 straipsnį. Byloje nustatyta, kad atsakovė atliko Turto kasmetinę apžiūrą, Turto neeilinę apžiūrą, gyvenamojo namo stogo remontą (DOK-141121, priedas Nr. 1, 2, 3), liudytojas patvirtino, kad atsakovės atstovai 2023 m. vasarą nupjovė žolę prie pastatų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ieškovo argumentas, jog atsakovei Turtas nėra reikalingas, ji juo nesirūpina, yra nepagrįstas. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovės atstovai turtu rūpinasi, atlieka jo apžiūrą, esant būtinybei – remontą, ir siekia jai priklausančią Turto dalį realizuoti, užtikrinant Disponavimo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų principų laikymąsi.

37. Atsakovė, siekdama suformuoti prie statinių žemės sklypą, kad galėtų Turto dalį parduoti kaip kompleksą už didesnę kainą, taip pat siekdama, kad būtų nustatyta naudojimosi Turtu tvarka, užsakė Turto kadastrinius matavimus, kadangi gyvenamajame name yra įrengtas rūsys, kurio matavimai anksčiau nebuvo atlikti, keitėsi patalpų plotas (II t., e. b. l. 67–68).