- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-16
- Bylos Nr.
- P-261-6-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal R. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką, darbo užmokesčio už nušalinimą nuo pareigų laiką priteisimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos;
2) panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2006 m. lapkričio 28 d.;
3) grąžinti į tarnybą;
4) priteisti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
5) priteisti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato darbo užmokestį už laikotarpį, kurį buvo nušalintas nuo pareigų, t. y. nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d. įskaitytinai;
6) priteisti iš Lietuvos Respublikos 34,01 Lt gydymosi išlaidų atlyginimui;
7) priteisti iš Lietuvos Respublikos 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymu, priimtu remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje už tai, kad daugiau nei vieną darbo dieną be pateisinamos priežasties nebuvo tarnyboje. Atleidimo iš tarnybos metu dirbo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato vyresniuoju tyrėju. Teigė, kad 2005 m. gegužės 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 3 dalyje. 2005 gegužės 4 d. dėl šio fakto buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris yra sustabdytas. Nuo 2005 m. gegužės 6 d. buvo nušalintas nuo pareigų 6 mėnesiams, sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą. Vėliau nušalinimo terminas buvo tęsiamas kelis kartus, viso - 18 mėnesių, todėl nesitikėjo galėsiąs grįžti į tarnybą iki procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu (nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. lapkričio 27 d.) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Eko-L“ (toliau – ir UAB ,,Eko-L“) vadybininku. Teismo siųstos nutarties dėl nušalinimo negavo, nes ji buvo siunčiama deklaruotos gyvenamosios vietos Žvejų g. 5-7 adresu, kur jis negyvena. Baudžiamojoje byloje buvo paimtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu S. Neries g. 12-4, kur tuo metu buvo pastovi jo bei šeimos gyvenamoji vieta. Darbovietėje minėta nutartis taip pat nebuvo gauta. Teigė, jog 2006 m. lapkričio 15 d. atvykęs į vyriausiąjį policijos komisariatą buvo informuotas, jog pasibaigė laikinas nušalinimas nuo pareigų, taip pat, jog yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl neatvykimo į tarnybą. Tokiu būdu sužinojo, kad baudžiamojoje byloje nebėra taikoma procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų. Tą pačią dieną (2006 m. lapkričio 15 d.) pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nuo 2006 m. lapkričio 13 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, taip pat, kad nebuvo informuotas apie grąžinimą į pareigas po laikino nušalinimo nuo pareigų ir nežinojo apie tai, jog turi išeiti į tarnybą. 2006 m. lapkričio 24 d. informavo, kad pasibaigė nedarbingumo laikotarpis ir, jog nuo 2006 m. lapkričio 28 d. gali pradėti tarnybą. 2006 m. lapkričio 28 d. atvyko į tarnybą, tačiau buvo supažindintas su įsakymais dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš tarnybos. Nurodė, kad skundžiami įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti. Juose nėra nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios nurodyto nusižengimo padarymą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateiktas faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas, tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai. Teigė, jog su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria buvo pratęstas nušalinimo nuo pareigų terminas, buvo supažindintas 2006 m. gruodžio 1 d., todėl negalėjo žinoti apie pareigą grįžti į tarnybą 2006 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjo manymu, tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais veiksmais (neveikimu), tuo tarpu jo kaltės dėl neatvykimo į tarnybą nėra. Nurodė, kad pripažinus atleidimą iš tarnybos neteisėtu, turi būti priteisiamas vidutinis atlyginimas už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos. Be to, mano, jog jam turi būti išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teigė, kad dėl atsakovo skubotai ir tendencingai atlikto tarnybinio patikrinimo, jo pagrindu priimto neteisėto įsakymo, pasijuto nesaugus ir pažeidžiamas, neužtikrintas savo ir savo šeimos ateitimi. Pergyvenimai sukėlė ūmų sveikatos pablogėjimą, neteisėtas atleidimas iš tarnybos pakeitė aplinkinių, įskaitant buvusius kolegas, požiūrį, daugelis žvelgia įtariai, nenoriai bendrauja. Pareiškėjo manymu, padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (T 1, b. l. 36-41; 174-176) prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas privalėjo išeiti į tarnybą, tačiau į tarnybos vietą neatvyko. Dėl šio nusižengimo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu pareiškėjas nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių neatvyko į tarnybą. Todėl paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos. Pažymėjo, kad sustabdytas tarnybinis patikrinimas bus atnaujintas, kai įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendis. Teigė, jog tik pabaigus arba nutraukus šį tarnybinį patikrinimą bus galima spręsti dėl darbo užmokesčio išmokėjimo pareiškėjui už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį.
Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (T 1, b. l. 87-88; 161-162) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka dėl motyvų, nurodytų Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į pareiškėjo skundą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu (T 1, b. l. 198-206) pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies - panaikino Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190; panaikino Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191; grąžino pareiškėją į tarnybą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo - Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato, vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos, priteisiamo atlyginimo sumą skaičiuojant pagal vidutinį vienos dienos darbo užmokestį - 136 Lt ir 70 ct (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą, kaip nepagrįstą, atmetė.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 4 dalimi, 25, 26 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2, 3, 4.2, 5.2, 6-24 punktais, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.247 straipsniais, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu. Teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo aplinkybes, kad jis nežinojo apie pasibaigusį nušalinimo laikotarpį, nebuvo informuotas apie Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintų Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato darbo tvarkos taisyklių 15.7, 15.24 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, sužinojęs apie atliekamą tarnybinį patikrinimą (b. l. 71), tą pačią dieną pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nuo 2006 m. lapkričio 13 d. turi nedarbingumo pažymėjimą (b.l. 12), tačiau atsakovas nedarbingumo pažymėjimo kopijos nereikalavo, šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo išvadoje neaptarė. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo argumentą, kad nedarbingumo pažymėjimo pateikti negalėjo, nes apmokėjimui jį privalėjo pateikti darbdaviui (UAB „Eko-L“). Be to, nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas tik 2006 m. lapkričio 24 d., t. y. jau po tarnybinio patikrinimo atlikimo (b. l. 10). Teismas nurodė, kad nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjui inkriminuotu tarnybiniu nusižengimu sukeltas realias pasekmes. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neįvertintas pareiškėjo 2006 m. lapkričio 15 d. paaiškinimas, adresuotas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, nepatikrintos paaiškinime nurodytos su tiriamu nusižengimu susijusios aplinkybės. Tarnybinio patikrinimo išvada iš esmės yra nemotyvuota - joje nurodytos faktinės aplinkybės ir apsiribota tik pareigūno veikos (neveikimo) konstatavimu. Be to, įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo neatsispindi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgta skiriant nuobaudą (nusižengimo pobūdis, padarymo priežastys, kaltės laipsnis, asmenybė ir kitos aplinkybės). Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymas „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190 negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas. Teismas padarė išvadą, kad negali būti pripažįstamas pagrįstu bei teisėtu ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymas „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2006 m. lapkričio 28 d., todėl taip pat yra naikintinas. Teismas taip pat pripažino, jog pareiškėjas turi teisę į vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos (Statuto 59 str. 1 d.), priteistino atlyginimo sumą skaičiuojant pagal vidutinį vienos dienos darbo užmokestį - 136 litus ir 70 centų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Teismas taip pat nurodė, kad tik įsiteisėjus procesiniam sprendimui baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, bei atnaujinus 2005 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate dėl šio fakto pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jį užbaigus, galima bus spręsti apmokėjimo už nušalinimo laikotarpį klausimus. Teismas pažymėjo, kad tarp pareiškėjo ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato susiklostę tarnybiniai santykiai, kurie savo turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, susiklostančių viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo ir atsakovo tarpusavio teisinių santykių viešoji teisė nereguliuoja, jų santykiai apibūdintini kaip vidaus administravimo teisiniai santykiai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 2 d.). Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sveikata pablogėjo ir išlaidų medikamentams įsigyti jis turėjo būtent dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko priimtų skundžiamų įsakymų. Be to, pareiškėjas ir atsakovas skirtingai suprato, aiškino ir vertino teisės norminius aktus, tačiau jokių neteisėtų, priešingų teisei veiksmų atsakovas neatliko. Teismas konstatavo, kad statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką (4 str. 2 d.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 1, b. l. 208-210) prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą - priteisti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, t. y. nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d. imtinai; priteisti iš Lietuvos Respublikos 34,01 Lt gydymo išlaidų atlyginimo; priteisti iš Lietuvos Respublikos 100 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo.
Atsakovas Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (T 1, b. l. 212-216) prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – sprendimo dalį, kuria patenkinti pareiškėjo reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo šie pareiškėjo reikalavimai būtų atmesti kaip nepagrįsti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, o R. Š. ir atsakovo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 13 punkte išdėstytos pareigūno nušalinimo taisyklės. Nušalinimo teisė suteikiama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, bei tai gali būti padaryta Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokiu atveju vidaus tarnybos sistemos įstaigos nušalinimo dubliavimas nebeturėtų būti atliekamas, tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje įsakymai dėl R. Š. pripažinimo esančiu nušalintu nuo pareigų bei dėl nušalinimo nuo pareigų pratęsimo, kaip matyti iš esančių sakinių konstrukcijų, buvo priimti. Sukūrus pastarąją teisinę situaciją Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariato viršininkui atsirado ir pareiga, išnykus nušalinimo pagrindui, nušalinimą atšaukti, šį veiksmą įforminant taip pat įsakymu, kaip įsakymu buvo atkartotas Baudžiamojo proceso tvarka priimtas sprendimas dėl pareigūno laikymo nušalintu nuo pareigų (Tvarkos 22 p.). Pastarasis sprendimas nebuvo priimtas ir vien ši faktinė aplinkybė suponuoja teiginį, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino dalį pareiškėjo reikalavimų ta apimti, kuria buvo panaikinti įsakymai, patenkinti reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.
Teisėjų kolegijos nuomone, pareigūno nušalinimo atšaukimas nušalintam pareigūnui turi būti aiškus ir akivaizdžiai išreikštas. Nušalintasis turi suprasti, jog jam toliau pavedama eiti pareigas ir atlikti funkcijas bei užduotis priskirtas teisės aktais. Tam, kad jis galėtų tinkamai atlikti keliamus uždavinius ir veikti teisėtai, jam grąžinimas pareigūno pažymėjimas, specialus ženklas, tarnybinis šaunamasis ginklas, specialiosios priemonės ir sprogmenys, asmeninis antspaudas, patikėti tarnybiniai dokumentai, seifų, saugyklų ir tarnybinių patalpų raktai, inventorius, kitos darbo priemonės, t. y. tie daiktai kurie buvo paimti iš pareigūno prieš jį nušalinant (Tvarkos 13 p.). Apsiribojimas vien žodiniu informavimu apie pareigą grįžti į tarnybą nepakankamas ir netoleruotinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo ir tai, kad nekyla abejonių ir dėl to, kad pareiškėjui nebuvo žinoma ir apie Klaipėdos apygardos teismo priimtą nutartį dėl nušalinimo pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje surinktus faktinius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui nebuvo įteikta Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, nors iš pareiškėjo pusės ir buvo imtasi iniciatyvos dėl procesinių dokumentų įteikimo jo nurodytu adresu. Teismas padarė išvadą, kad R. Š., nežinodamas apie pasibaigusį nušalinimo laikotarpi niekaip negalėjo grįžti į tarnybą nuo 2006 m. lapkričio 7 d. Gavęs informaciją apie tokią pareigą nedelsiant jos įvykdyti negalėjo, nes sirgo. Dėl to nekyla dviprasmybių, nes prie administracinės bylos yra pridėtas nedarbingumo pažymėjimas, patvirtinantis pareiškėjo nedarbingumą nuo 2006 m. lapkričio 13 d. iki lapkričio 24 d. (b.l. 16). Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai akcentavo, jog nedarbingumo faktinė aplinkybė, atliekant tarnybinį patikrinimą neišsiaiškinta. Apsiribota vien jos paminėjimu tarnybinio patikrinimo išvadoje. Taigi, apeliantas R. Š., nežinodamas ir būdamas tinkamai neinformuotas apie pareigą grįžti į tarnybą, neturėjo galimybės tai padaryti, o kartu ir įvykdyti tarnybinio nusižengimo, už ką buvo paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A2-1713/2006 yra nurodęs, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 28 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūną nušalinus nuo pareigų, taip pat ir tais atvejais, kai nušalinamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareigūnui darbo užmokestis nemokamas.
Statuto 28 straipsnio 5 dalis nustato, jog tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad esant 5 dalyje paminėtoms sąlygoms laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, įskaitomas į vidaus tarnybos stažą.
Teisės aktai, reglamentuojantys pareigūnų nušalinimą nuo pareigų, apmokėjimo už nušalinimo laiką ir nušalinimo laiko įskaitymo į tarnybos stažą nesieja su nušalinimo teisėtumu, o tik su atlikto tyrimo išvadomis, numatytomis Statuto 28 straipsnio 5 dalyje“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo už nušalinimo laikotarpį nenukrypo nuo formuojamos administracinių teismų praktikos sprendžiant tokio pobūdžio socialinius konfliktus ir pagrįstai pažymėjo, kad tik įsiteisėjus procesiniam sprendimui baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas kaltinamas padaręs atitinkamas Baudžiamajame kodekse numatytas veikas bei atnaujinus 2005 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate dėl šio fakto pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jį užbaigus, bus galima spręsti apmokėjimo už nušalinimo nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d. klausimą.
Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad tiek gydymosi išlaidos, tiek neturtinė žala buvo padaryta Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato veiksmais – priėmus skundžiamus įsakymus.
Administracinėje byloje nepakanka faktinių duomenų tvirtinti, kad R. Š. patirtos išlaidos medikamentams įsigyti buvo susietos su sveikatos pablogėjimu, iššauktu priėmus 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymus. Prie bylos pridėti medicininiai dokumentai ir receptai tik byloja apie lankymąsi gydymosi įstaigoje ir vaistų pirkimą, tačiau, vertinant administracinėje byloje esamus įrodymus, nėra pagrindo teigti egzistuojant priežastinį ryšį tarp Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, priimant skundžiamus įsakymus, ir patirtų išlaidų, įsigyjant medikamentus.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau pirmiau paminėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Taigi siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo kuris kreipėsi teisminės gynybos tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Tokių duomenų byloje nėra, todėl teisėjų kolegija pripažino, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas visiškai pagrįstai taip pat.
V.
Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2007 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje I-945-162/2007.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu R. Š. 2007 m. lapkričio 10 d. grąžino į tarnybą ir išmokėjo vidutinį atlyginimą sumoje 23735 Lt. 53 cnt. už laiko tarpą nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki 2007 m. lapkričio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu padarius tyčinius nusikaltimus. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 23 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135/2007 nutartimi 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendis įsiteisėjo. 2007 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-945-162/2007 priėmė sprendimą pareiškėjui R. Š. priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos, šiuo atveju iki 2007 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas mano, kad šis laiko tarpas, tai yra periodas, už kurį turėtų būti išmokėtas vidutinis atlyginimas turi būti nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki 2007 m. gegužės 23 d., tai yra iki 2006 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas - jei įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų. Tokiu būdu 2007 m. gegužės 23 d. R. Š. neteko vidaus tarnybos pareigūno statuso ir nuo šios dienos jam negalėjo būti mokamas atlyginimas. Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas atleisti tuo metu R. Š. negalėjo, kadangi nebuvo pasibaigęs procesas administracinėje byloje Nr. I-945-162/2007.
Nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki 2007 m. gegužės 23 d. R. Š. išmokamo vidutinio atlyginimo suma turėtų sudaryti 11820 Lt. 00 cnt. Priešingu atveju būtų pažeisti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato interesai, tai yra padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriuo nustatyta, kad procesas atnaujinamas kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos sankcijos.
Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato prašymo turinio, jis ginčija ne konkrečios Klaipėdos miesto apygardos administracinio teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimu, tai yra, kad 2007 m. gegužės 23 d. įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiui, R. Š. pripažintas kaltu padarius tyčinius nusikaltimus ir tai yra pagrindas atleisti jį iš vidaus tarnybos remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu ir nuo šios dienos jam nebegalėjo būti mokamas atlyginimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas jokių procesinių prašymų, kurie būtų pagrindas svarstyti 2007 m. gegužės 23 d. įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiui susiklosčiusią situaciją, nepateikė. Tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, sprendė Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymo „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190, kuriuo R. Š. paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymo „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2006 m. lapkričio 28 d., reikalavimo grąžinti pareiškėją į tarnybą, darbo užmokesčio ir žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Byloje nėra duomenų, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo metu R. Š. buvo atleistas iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.
Klaipėdos miesto vyriausiais policijos komisariatas nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, jog šioje administracinėje byloje Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir apeliacinės instancijos teismas, taikydami ir aiškindami materialinės teisės normas, padarė esminį šios normos pažeidimą, nesivadovavo materialinės teisės taikymo tikslais.
Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas nenurodė, todėl darytina išvada, jog prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato prašymą.
Nutartis neskundžiama.