Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-02-14 · Administracinė byla Nr. I-945-162/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-02-14
Bylos Nr.
I-945-162/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
R. Š.
Atsakovas
Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Arūnas Juodis
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Monikai Meškauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. Š., jo atstovu advokatui Arūnui Juodžiui, atsakovo - Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rolandui Andriuškevičiui, 2007 m. vasario 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.Š. prašymą atsakovams – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos miesto Vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006-11-28 įsakymo „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190 bei 2006-11-28 įsakymo „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laiką priteisimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. Š. prašymu ir jo patikslinimu (b.l. 136-141) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos;

2) panaikinti Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2006 m. lapkričio 28 d.;

3) grąžinti į tarnybą;

4) priteisti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

5) priteisti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato darbo užmokestį už laikotarpį, kurį buvo nušalintas nuo pareigų, t.y. už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d. įskaitytinai;

6) priteisti iš Lietuvos Respublikos 34,01 litus gydymosi išlaidų atlyginimui;

7) priteisti iš Lietuvos Respublikos 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Nurodo, kad 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymu, priimtu remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje už tai, kad daugiau nei vieną darbo dieną be pateisinamos priežasties nebuvo tarnyboje. Atleidimo iš tarnybos metu dirbo Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato vyresniuoju tyrėju.

Teigia, kad 2005 m. gegužės 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalyje. 2005 gegužės 4 d. dėl šio fakto buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris yra sustabdytas. Nuo 2005 m. gegužės 6 d. buvo nušalintas nuo pareigų 6 mėnesiams, sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą. Vėliau nušalinimo terminas buvo tęsiamas kelis kartus, viso – i8 mėnesių, todėl nesitikėjo galėsiąs grįžti į tarnybą iki procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu (nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. lapkričio 27 d.) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vadybininku. Teismo siųstos nutarties dėl nušalinimo negavo, nes ji buvo siunčiama deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresu, kur jis negyvena. Baudžiamojoje byloje buvo paimtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo pastovi jo bei šeimos gyvenamoji vieta. Darbovietėje minėta nutartis taip pat nebuvo gauta.

Teigia, jog 2006 m. lapkričio 15 d., apie 10.28 val. mobiliuoju ryšiu paskambino Vidaus tyrimo grupės vyriausiasis tyrėjas G. S. ir paprašė atvykti dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Tą pačią dieną atvykęs į Vyriausiąjį policijos komisariatą buvo informuotas, jog pasibaigė laikinas nušalinimas nuo pareigų, taip pat, jog yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl neatvykimo į tarnybą. Tokiu būdu sužinojo, kad baudžiamojoje byloje nebėra taikoma procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų. Tą pačią dieną (2006 m. lapkričio 15 d.) pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nuo 2006 m. lapkričio 13 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, taip pat, kad nebuvo informuotas apie grąžinimą į pareigas po laikino nušalinimo nuo pareigų ir nežinojo apie tai, jog turi išeiti į tarnybą. 2006 m. lapkričio 24 d. informavo, kad pasibaigė nedarbingumo laikotarpis ir, jog nuo 2006 m. lapkričio 28 d. gali pradėti tarnybą. 2006 m. lapkričio 28 d. atvyko į tarnybą, tačiau buvo supažindintas su įsakymais dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš tarnybos.

Nurodo, kad skundžiami įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti. Juose nėra nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios nurodyto nusižengimo padarymą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateiktas faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas, tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai. Teigia, jog su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria buvo pratęstas nušalinimo nuo pareigų terminas, buvo supažindintas 2006 m. gruodžio l d., todėl negalėjo žinoti apie pareigą grįžti į tarnybą 2006 m. lapkričio 7 d. Be to, kiti pareigūnai, kurie buvo nušalinti nuo tarnybos dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos, taip pat nežinojo apie pareigą grįžti į tarnybą 2006 m. lapkričio 7 d., tačiau jie nebuvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Mano, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais veiksmais (neveikimu), tuo tarpu jo kaltės dėl neatvykimo į tarnybą – nėra.

Nurodo, kad pripažinus atleidimą iš tarnybos neteisėtu, turi būti priteisiamas vidutinis atlyginimas už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos. Be to, mano, jog jam turi būti išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teigia, kad dėl atsakovo skubotai ir tendencingai atlikto tarnybinio patikrinimo, jo pagrindu priimto neteisėto įsakymo, pasijuto nesaugus ir pažeidžiamas, neužtikrintas savo ir savo šeimos ateitimi. Pergyvenimai sukėlė ūmų sveikatos pablogėjimą, neteisėtas atleidimas iš tarnybos pakeitė aplinkinių, įskaitant buvusius kolegas, požiūrį, daugelis žvelgia įtariai, nenoriai bendrauja. Mano, jog padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta.

Pareiškėjas R. Š. prašymą, jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Pareiškėjo R.Š. atstovas advokatas Arūnas Juodis prašymą, jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Atsakovo – Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato atstovas Rolandas Andriuškevičius su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodo, kad 2006 m. lapkričio 7 d. R.Š. privalėjo išeiti į tarnybą, tačiau į tarnybos vietą neatvyko. Dėl šio nusižengimo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu pareiškėjas nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių neatvyko į tarnybą. Todėl paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

Nurodo, kad 2006 m. gegužės 4 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris 2006 m. gegužės 6 d. sustabdytas. Šis tarnybinis patikrinimas bus atnaujintas, kai įsiteisės Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendis. Teigia, jog tik pabaigus arba nutraukus šį tarnybinį patikrinimą bus galima spręsti dėl darbo užmokesčio išmokėjimo R. Š. už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį.

Atsiliepimas

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 131 ), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į prašymą bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pareiškėjo reikalavimus, kaip nepagrįstus, atmesti (b.l. 161-162).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos; 2) panaikinti Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2006 m. lapkričio 28 d.; 3) grąžinti į tarnybą; 4) priteisti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos; 5) priteisti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato darbo užmokestį už laikotarpį, kurį buvo nušalintas nuo pareigų, t.y. už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d. įskaitytinai; 6) priteisti iš Lietuvos Respublikos 34,01 litus gydymo išlaidų atlyginimui; 7) priteisti iš Lietuvos Respublikos 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, pareigūnų atsakomybę, vidaus tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas). Pagal bylos medžiagą, pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja Statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims (Statuto 2 straipsnio 4 dalis).

Dėl Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymo „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190.

Motyvuojamoji dalis

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriamas inter alia atleidimas iš vidaus tarnybos. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - Tvarka). Pagrindinis šios Tvarkos tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas). Tvarkos 5.2 punkte nustatyta, kad skiriant tarnybinės nuobaudas, atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes.

Pagal Tvarkos 6 punktą – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veikos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareigūno tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti jo (pareigūno) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Tai reiškia, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka tik nurodyti faktines aplinkybes; išvadoje turi būti motyvuojama kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama. Nors Statute ir Tvarkoje nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (Statuto 25-26 straipsniai, Tvarkos 6-24 punktai). Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nusižengimą kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, pareigūno, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tvarkos 20 punkte. Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalies nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu turi būti atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą privalo ištirti ir įvertinti ne tik pareigūno, kuriam skirta ši nuobaudą, veiką, bet ir įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, darytina išvada, kad visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaudą privalo atsižvelgti, turi atsispindėti administraciniame akte (įsakyme) dėl nuobaudos skyrimo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2005 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) R. Š. buvo pareikšti įtariamai padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje. 2005 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto Vyriausiajame policijos komisariate dėl šio fakto pradėtas tarnybinis patikrinimas kuris, vadovaujantis Tvarkos 10 punktu, sustabdytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartimi (b.l. 57-59) R.Š. nušalintas nuo Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigų šešiems mėnesiams. 2006 m. vasario 6 d. nutartimi (b.l. 60), 2006 m. gegužės 5 d. nutartimi (b.l. 62-63) nušalinimo terminas pratęstas. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (b.l. 65-67) R.Š. nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Nušalinimo nuo pareigų terminas baigėsi 2006 m. lapkričio 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

2006 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto Vyriausiajame policijos komisariate gautas Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato viršininko R. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas R.Š. 2006 m. lapkričio 7 d. neatvyko į tarnybą, nepateikė neatvykimą pateisinančių dokumentų (b.l. 55). Pagal šį tarnybinį pranešimą, Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavedimu, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuris baigtas, surašius tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b.l. 50-53) konstatuota, kad R. Š. be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2006 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, kuria R. Š. nušalinimo nuo pareigų terminas paskutinį kartą pratęstas trims mėnesiams, t.y. iki 2006 m. lapkričio 6 d., jam įteikta. 2006 m. lapkričio 7 d. jis privalėjo atvykti į tarnybą, tačiau neatvyko, neatvykimo priežastis pateisinančių dokumentų nepateikė. Neatvykdamas į tarnybą ir nevykdydamas tiesioginių savo pareigų – užkardinti, atskleisti bei tirti nusikalstamas veikas, R. Š.s apsunkino kitų Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų darbą, susilpnino policijos įstaigai keliamų uždavinių, susijusių su nusikalstamų veikų atskleidimu, vykdymą. Tokiais savo veiksmais R. Š. pažeidė Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintų Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato darbo tvarkos taisyklių 15.7, 15.24 punktų reikalavimus. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pareiškėjui skirta atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą ir vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 1 dalimi.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 15 d. R. Š. pateikė paaiškinimą Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininkui (b.l. 12), kuriame nurodė, kad nuo 2006 m. lapkričio 13 d. yra nedarbingas, t.y. turi nedarbingumo pažymėjimą, taip pat, jog nebuvo informuotas apie tai, kada turi grįžti į tarnybą. Pažymėtina, kad kitiems pareigūnams, kurie buvo nušalinti nuo tarnybos inter alia Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (R. N. ir V. Z.), Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymu suteiktos nemokamos atostogos (b.l. 91), tačiau apie jų nedraudiminį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešta 2006 m. lapkričio 7 d. (b.l. 159-160), t.y. įsakymas dėl nemokamų atostogų suteikimo priimtas vėliau, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešta apie apdraustųjų nedraudiminį laikotarpį. Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir atsakovo – Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato atstovas (b.l. 192). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nuo tarnybos inter alia Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nušalinti pareigūnai R..N. ir V. Z., pasibaigus nušalinimo nuo pareigų terminui, į tarnybą laiku neatvyko, apie pasibaigusį nušalinimo terminą nežinojo.

Pareiškėjas nurodo, kad nežinojo apie pasibaigusį nušalinimo laikotarpį, nebuvo informuotas apie Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartį. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažįstamos pagrįstomis. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad R. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartis išsiųsta 2006 m. rugpjūčio 3 d. pagal deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir 2006 m. rugpjūčio 4 d. – pareiškime nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, t.y. į darbovietę. Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, jog jis su šeima negyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Baudžiamojoje byloje paimtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti būtent iš šios gyvenamosios vietos. Liudytojas I. M. ((duomenys neskelbtini)) parodė, jog pratęsiant kaltinamojo R.Š. nušalinimo nuo pareigų terminą, pastarasis nedalyvaudavo. Iš R. Š. paimtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir į šią vietą buvo siunčiami ikiteisminio tyrimo dokumentai (b.l. 128-129). Darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta adresu, kur jis negyveno ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas šią nutartį gavo – nėra. Liudytojos T. M. (uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratorė) parodymais nustatyta, kad bendrovėje nebuvo gauta nei registruota, nei neregistruota siunta darbuotojo R. Š. vardu (b.l. 192-193). Taigi, šios liudytojos parodymais patvirtintas pareiškėjo teiginys, jog darbovietės adresu siųstos nutarties jis taip pat negavo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad R. Š.pažeidė Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintų Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato darbo tvarkos taisyklių 15.7, 15.24 punktų reikalavimus. Šių taisyklių 15.7 punkte nustatyta, kad pareigūnai privalo laikytis darbo drausmės (laiku ateiti į darbą, laikytis nustatytos darbo laiko trukmės, visą darbo laiką skirti darbui, tiksliai ir laiku vykdyti administracijos teisėtus paliepimus ir nurodymus bei kt.); 15.24 punkte nustatyta, kad negalint į darbą atvykti nustatytu laiku, likus valandai iki darbo pradžios, pareigūnai privalo apie tai pranešti tiesioginiam vadovui. Kai neatvykstama į darbą dėl ligos, pirmąją nedarbingumo dieną apie tai privalo pranešti tiesioginiam vadovui ir darbo laiko apskaitą tvarkančiam darbuotojui (b.l. 80-82).

Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintų Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato darbo tvarkos taisyklių 15.7, 15.24 punktų reikalavimų pažeidimas galimas tik tyčiniais veiksmais (neveikimu). Konstatavus, kad pareiškėjas nežinojo apie tai, jog yra pasibaigęs nušalinimo nuo pareigų laikotarpis ir jis turi atvykti į tarnybą, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė aptartų taisyklių 15.7, 15.24 punktų reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas, sužinojęs apie atliekamą tarnybinį patikrinimą (b.l. 71), tą pačią dieną pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nuo 2006 m. lapkričio 13 d. turi nedarbingumo pažymėjimą (b.l. 12), tačiau atsakovas nedarbingumo pažymėjimo kopijos nereikalavo, šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo išvadoje neaptarė. Pažymėtina, jog liudytojas R. M. (pareiškėjo tiesioginis vadovas) parodė, jog apie pareiškėjo nedarbingumą jam buvo žinoma iš pokalbio telefonu su pareiškėjo sutuoktine (b.l. 122-123). Pripažįstamas pagrįstu pareiškėjo argumentas, kad nedarbingumo pažymėjimo pateikti negalėjo, nes apmokėjimui jį privalėjo pateikti darbdaviui. UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr.06/P-45 nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. lapkričio 27 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. lapkričio 13 iki lapkričio 24 d. buvo nedarbingas (b.l. 16), todėl akivaizdu, kad nedarbingumo pažymėjimą privalėjo pateikti darbdaviui. Be to, nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas tik 2006 m. lapkričio 24 d., t.y. jau po tarnybinio patikrinimo atlikimo (b.l. 10).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, neatvykdamas laiku į tarnybą, susilpnino nusikaltimų užkardymą bei apsunkino kitų pareigūnų darbą. Pasekmės (jei jos yra) dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo turi būti realios, tuo tarpu nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjui inkriminuotu tarnybiniu nusižengimu sukeltas realias pasekmes. Liudytojai J.R. (b.l. 123-124), D. B. (b.l. 124-125) parodė, jog pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų bei jo neatvykimo į darbą laikotarpiu jokie nauji darbuotojai nebuvo priimti, jokių pokyčių dėl darbo nebuvo, kriminogeninė padėtis per neatvykimo į darbą laikotarpį pasibaigus nušalinimui nebuvo pakitusi. T.y. minėtų liudytojų – Transporto policijos komisariato tyrėjų paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjo neatvykimas laiku į tarnybą Transporto policijos komisariato darbui neigiamų padarinių nesukėlė.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neįvertintas pareiškėjo 2006 m. lapkričio 15 d. paaiškinimas, adresuotas Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, nepatikrintos paaiškinime nurodytos su tiriamu nusižengimu susijusios aplinkybės. Tarnybinio patikrinimo išvada iš esmės yra nemotyvuota – joje nurodytos faktinės aplinkybės ir apsiribota tik pareigūno veikos (neveikimo) konstatavimu. Be to, įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo neatsispindi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgta skiriant nuobaudą (nusižengimo pobūdis, padarymo priežastys, kaltės laipsnis, asmenybė ir kitos aplinkybės).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymas „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190, kuriuo R. Š. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Dėl Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymo „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191 bei grąžinimo į tarnybą.

Konstatavus, kad Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymas „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190, kuriuo R. Š. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, negali būti pripažįstamas pagrįstu bei teisėtu ir yra naikintinas, negali būti pripažįstamas pagrįstu bei teisėtu ir Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymas „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191, kuriuo R. Š. atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2006 m. lapkričio 28 d., todėl taip pat yra naikintinas. Pareiškėjas R. Š. grąžintinas į tarnybą.

Dėl vidutinio atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos, priteisimo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos.

Konstatavus, kad Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymas „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190 bei Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymas „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191 yra nepagrįsti ir neteisėti, pripažįstama, jog pareiškėjas turi teisę į vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos (Statuto 59 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato pateikta pažyma nustatyta, kad R. Š. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 2 870 litų, vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 136 litai ir 70 centų (neatskaičius mokesčių). Duomenys pateikti ir vidutinis darbo užmokestis paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (b.l. 181).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjui R. Š. iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato priteistinas vidutinis atlyginimas už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteistino atlyginimo suma skaičiuotina pagal vidutinį vienos dienos darbo užmokestį – 136 litus ir 70 centų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).

Dėl darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų (nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d. įskaitytinai), priteisimo.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato darbo užmokestį už laikotarpį, kurį buvo nušalintas nuo pareigų, t.y. už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d. įskaitytinai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui R. Š. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje. Siekiant greito ir nešališko nusikalstamos veikos tyrimo ir įtariamajam R. Š. užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartimi, R.Š. taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, t.y. pareiškėjas nušalintas nuo Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo pareigų šešiems mėnesiams. Vėliau nušalinimo nuo pareigų terminas buvo pratęsiamas kelis kartus: 2006 m. vasario 6 d. nutartimi, 2006 m. gegužės 5 d. nutartimi, 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi. Nušalinimo nuo pareigų terminas baigėsi 2006 m. lapkričio 6 d. Taigi pareiškėjas R. Š. nuo pareigų nušalintas dėl vykdyto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje. Šioje baudžiamojoje byloje 2006 m. gruodžio 4 d. priimtas nuosprendis, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (b.l.142-152) tačiau nuosprendis nėra įsiteisėjęs, procesas šioje baudžiamojoje byloje nėra baigtas. Be to, nėra baigtas tarnybinis patikrinimas, pradėtas 2005 m. gegužės 4 d. ir sustabdytas (b.l. 57). Taigi, tik įsiteisėjus procesiniam sprendimui baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje bei atnaujinus 2005 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto Vyriausiajame policijos komisariate dėl šio fakto pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jį užbaigus, galima bus spręsti apmokėjimo už nušalinimo laikotarpį klausimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, netenkintinas.

Dėl 34,01 litų gydymo išlaidų bei 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėjas kildina iš viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.. Nurodo, kad dėl tendencingai atlikto tarnybinio patikrinimo, neteisėto atleidimo iš tarnybos, pasijuto nesaugus ir pažeidžiamas, neužtikrintas savo ir savo šeimos ateitimi. Pergyvenimai sukėlė ūmų sveikatos pablogėjimą. Be to, neteisėtas atleidimas iš tarnybos pakeitė aplinkinių, įskaitant buvusius kolegas, požiūrį, daugelis žvelgia įtariai, nenoriai bendrauja, todėl prašo atlyginti turtinę žalą – gydymosi išlaidas ir neturtinę žalą, pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtas 34,01 litų išlaidas perkant medikamentus (b.l. 23).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos administracinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog būtina nustatyti, ar šiam ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka – tai įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.

Pažymėtina, kad tarp pareiškėjo ir Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato susiklostę tarnybiniai santykiai, kurie savo turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, susiklostančių viešojo administravimo srityje. Iš esmės skiriasi viešojo administravimo ir tarnybos santykių sampratos, jų turinys, pagrindiniai elementai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos.

Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normų (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas) analizė leidžia daryti išvadą, jog žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje, tuo tarpu pareiškėjo ir atsakovo tarpusavio teisinių santykių viešoji teisė nereguliuoja, jų santykiai apibūdintini kaip vidaus administravimo teisiniai santykiai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą vidaus administravimo sąvoką.

Be to, CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sveikata pablogėjo ir išlaidų medikamentams įsigyti (34,01 litą) jis turėjo būtent dėl Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko priimtų 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymo „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190 ir 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymo „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191. Be to, pareiškėjas ir atsakovas skirtingai suprato, aiškino ir vertino teisės norminius aktus, tačiau jokių neteisėtų, priešingų teisei veiksmų atsakovas neatliko.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturtinė žala turėtų būti atlyginta ir vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, tačiau konkrečios normos nenurodė (b.l. 188-190). Ši argumentacija pripažįstama nepagrįsta, nes statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką (4 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendė:

pareiškėjo R. Š. prašymą tenkinti iš dalies,

- panaikinti Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-190;

- panaikinti Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymą „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 30-TE-191;

- grąžinti pareiškėją R.Š. į tarnybą;

- priteisti pareiškėjui R. Š. iš atsakovo - Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (grąžinimo į tarnybą) dienos, priteisiamo atlyginimo sumą skaičiuojant pagal vidutinį vienos dienos darbo užmokestį - 136 litus ir 70 centų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).

Kitoje dalyje pareiškėjo R. Š. prašymą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė