Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-05-25 · Civilinė byla Nr. 2A-404-544/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-25
Bylos Nr.
2A-404-544/2017
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00602-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
Atsakovas
I. P.
Ieškovas
O. P.
Trečiasis asmuo
K. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-404-544/2017

Edita Jusevičienė Proceso Nr. 2-15-3-00602-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.; 3.1.7.13.; 3.3.1.18. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. P. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-948/2017 pagal ieškovės O. P. patikslintą ieškinį atsakovei I. P., tretieji asmenys: K. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyrius, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė O. P. patikslinu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę I. P. nupjauti arba išrauti 3 vienetus tujų, kurių aukštis daugiau kaip 3 metrai, pasodintų aplink ieškovės namų valdą, tai atliekant per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną prašė skirti atsakovei 40 Eur baudą ir iš atsakovės priteisti 41 Eur žyminio mokesčio bei 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę I. P. išrauti tris vienetus tujų, pasodintų atsakovės žemės sklype prie ieškovės namų valdos, tai atliekant per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną skiriant atsakovei 5 eurų baudą. Kartu teismas priteisė iš šalių po 5,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, o kiekvienos iš šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paliko jas turėjusioms šalims.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atlikus tikslius šalių žemės sklypų matavimus paaiškėjo, jog trys tujos, buvusios faktiškai ieškovės valdomoje namų valdoje, patenka į atsakovės namų valdą. Paaiškėjus šiai aplinkybei, atsakovė sutiko gera valia pašalinti šias tris tujas. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp šalių kilo ginčas dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už priešieškinio surašymą bei 400 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei įvertinęs aplinkybes, kad ieškovei nuo pat 2002 metų iki patikslinto ieškinio padavimo pateikimo trys tujos netrukdė, kad per visą tą laikotarpį pati ieškovė turėjo galimybę šias tujas pašalinti, kadangi jos augo jos pačios faktiškai valdomoje namų valdoje, atskirtoje nuo atsakovės namų valdos tvora, kad, paaiškėjus, jog trys tujos auga atsakovė žemės sklype, ši sutiko gera valia jas pašalinti, šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paliko pačioms šalims, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei iš kiekvienos šalies priteisė lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. P. prašo pakeisti skundžiamą Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovės jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turėtas bylinėjimosi išlaidas palikti šalims neatitinka CPK 93 straipsnio 1 – 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų ir bylos dalyvių turtinių interesų, neužtikrina šalių interesų pusiausvyros bei bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principo.Apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, kadangi nepakankamai įvertino aplinkybę, kad ji bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl nepagrįsto ieškovės ieškinio, kurį vėliau ji patikslino, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes. Atsiliepime į ieškinį nurodžius, kad ieškovės dėstomi reikalavimai yra nepagrįsti, pastaroji ir toliau teikė nepagrįstus argumentus, o norą atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus išreiškė tik baigiant bylą nagrinėti teismo posėdyje. Todėl ieškovė neveikė už greitą bylos išnagrinėjimą, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesu, pateikė nepagrįstą ieškinį, dėl ko ji turėjo teikti atsiliepimą, tripliką, priešieškinį, kurį faktiškai pripažino ieškovė, nes panaikino alyvų krūmą bei obelį. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė bylos pasirengimo nagrinėti bylą ir jos žodinio nagrinėjimo metu išimtinai tik dėl ieškovės kaltės nepagrįstai pradėto proceso, kuris tęsėsi iki 2017 m. sausio 16 d., kuomet ieškovė pateikė iš esmės visiškai naują, nesusijusį su pradiniais reikalavimais, ieškinį. Apeliantės vertinimu, tokia situacija turėjo būti kvalifikuota kaip atsisakymas nuo ieškinio, ši bylos dalis nutraukta su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Taigi, atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad, ieškovei atsisakius nuo visų pradinio ieškinio reikalavimų ir byloje nesant duomenų, kad tai nulėmė atsakovės elgesys, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėjo būti padaryta išvada, jog dėl pradinio ieškinio reikalavimų yra priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, todėl turi būti atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos.Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė O. P. bei trečiasis asmuo K. P. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi pareikštas ieškinys yra patenkintas visiškai bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškinyje prašė, jog būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir teismas įpareigotų šalis bei trečiojo asmens atstovą atlikti tujų gyvatvorės išmatavimus, tačiau toks prašymas tenkintas nebuvo. Teismo posėdžio metu taip pat reiškė reikalavimą nustatyti, ar apeliantės užtverta tvora atitinka žemės sklypų ribas. Tačiau atsakovė atsiliepime nurodė aplinkybes, reikšmingai susijusias su keliamais reikalavimai, t. y. kad faktinė žemės sklypo riba ir teisinė žemės sklypo ribos nesutampa. Nepaisant to, atsakovė kartu su atsiliepimu nepateikė kadastrinių matavimų plano. Šį planą ji pateikė tik bylą nagrinėjant teisme. Taigi apeliantė, žinodama tikslias žemės sklypų ribas, tyčia tvėrė tvorą nesilaikydama realaus žemės sklypo plano (dėl ko ieškovė tik paaiškėjus šioms aplinkybėms atliko žemės sklypo matavimus) bei tokiais savo veiksmais klaidino ieškovę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis ar jos elgesys buvo netinkamas. Atsiliepimu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyriaus atstovas prašo, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Kaip matyti iš byloje pateikto apeliacinio skundo, atsakovė ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. tik dalį, kuria nuspręsta kiekvienos iš šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas palikti jas turėjusioms šalims. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo netikrina bei nagrinėja bylą pateikto apeliacinio skundo ribose. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. P. 2016 m. birželio 10 d. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę I. P. nupjauti arba išrauti 95 vienetus tujų, pasodintų aplink ieškovės namų valdą, už kurį sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 – 6 b. l.). 2016 m. liepos 15 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, už kurio parengimą bei atstovavimą teisme advokatui sumokėjo 400,00 Eur (26-28, 117-118 b. l.). Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl šalys pateikė dubliką bei tripliką (41, 48 – 49, 67 – 68 b. l.). Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 3 d. pateikė priešieškinį, prašydama įpareigoti ieškovę nupjauti arba išrauti alyvų krūmą, dvi tujas ir obelį, kurie auga ieškovės namų valdoje, nesilaikant teisės aktais nustatytų atstumų nuo jos namų valdos ribos iš vakarų pusės, už kurį sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (54 – 58 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį (66 b. l.). Atsakovė 2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu priešieškinio atsisakė (110 b. l.), kadangi ieškovė iš esmės įvykdė priešieškinio reikalavimus – nupjovė alyvų krūmą ir obelį. 2017 m. sausio 16 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį (113-114 b. l. ).Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 11 d. atlikus žemės sklypo, priklausančio ieškovei O. P., naudojimo patikrinimo aktą, nustatyta, kad faktiškai naudojamos žemės sklypo ribos neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypo ribų (98 – 108 b. l.), dėl ko ieškovė kreipėsi į matininkus ir atliko savo žemės sklypo matavimus (110 b. l.). Atsižvelgdama į gautus duomenis apie tai, kad dalis atsakovei teisiškai nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo patenka į ieškovės namų valdą ir kad sklypus skirianti tvora pastatyta nukrypstant nuo tikslių sklypų ribų, ieškovė 2017 m. sausio 13 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė reikalavimą atsakovei tik dėl trijų tujų išrovimo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas, pateikdamas patikslintą ieškinį, taip pat nurodė, jog trys tujos, buvusios faktinėje ieškovės namų valdoje, patenka į atsakovės namų valdą (115 – 116 b. l.), o atsakovė, atsižvelgdama į byloje naujai paaiškėjusias aplinkybes, sutiko gera valia pašalinti ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas tris tujas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas nutarties 15, 16 punktuose išdėstytas aplinkybes, nusprendė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti pačioms šalims. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šią išvadą laiko teisiškai nepagrįsta ir su ja nesutinka. Pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pastarojo straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą. Tačiau kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi. Šalis, kuri pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prieš kurią pateiktas apeliacinis skundas buvo atmestas, yra vertinama kaip šalis, kurios naudai priimtas sprendimas apeliacinėje instancijoje. Todėl ji turi teisę į visų ar dalies atstovavimo išlaidų (priklausomai nuo individualių bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybių) atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-695/2016). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kai pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos dalyviams priteisimo, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. Išnagrinėjus bylą ir išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotinos pagal patikslintų reikalavimų apimtį. Tačiau ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Nagrinėjamu atveju dėl ieškovės patikslinto ieškinio pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl ginčo esmės – patikslintą ieškinį tenkino, o dėl atsakovės priešieškinio sprendimas dėl ginčo esmės nėra priimtas, kadangi atsakovė pareikšto priešieškinio atsisakė. Ieškovė pradinį ieškinį reiškė dėl 97 tujų pašalinimo, o po kadastrinių matavimų nustačius, jog tikrosios šalių žemės sklypų ribos yra kitokios nei faktiškai susiklosčiusios, ieškovė patikslino savo ieškinį ir jame nurodė reikalavimą tik dėl 3 tujų pašalinimo. Atsakovei pareiškus priešieškinį, ieškovė iš esmės įvykdė jos keliamus reikalavimus (pašalino alyvų krūmą ir obelį), dėl ko atsakovė priešieškinio atsisakė. Atsižvelgusi į virš išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir su nagrinėjamu klausimu susijusias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu sprendimu yra patenkinta apie 10 procentų ieškovės reikalavimų, o priešieškinio atsisakyta dėl to, kad jo reikalavimai patenkinti geruoju. Todėl atsakovei iš ieškovės turėjo būti priteista 90 procentų (630,00 Eur), o ieškovei iš atsakovės – 10 procentų (30,00 Eur) jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas. Kadangi šalys už ieškinį ir priešieškinį sumokėjo po 41,00 Eur žyminio mokesčio, tai, atsižvelgiant į minėtą pareikštų reikalavimų tenkinimo santykį, ieškovė atsakovei turėtų atlyginti 37,00 Eur, o atsakovė ieškovei – 4,00 Eur žyminio mokesčio. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisiama 633,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra keičiama dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės nuostatų (CPK 93 straipsnis, 94 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).Iš dalies, t. y. apie 90 procentų, patenkinus atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus proporcingai priteisiamos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 100 Eur išlaidų advokato pagalbai pamokėti (153 b. l.). Šių išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteisiami 10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys, 98 straipsnis).Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur dydžio žyminį mokestį. Tačiau apeliaciniu skundu skundžiant tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir neskundžiant teismo sprendimo dėl materialinių teisinių reikalavimų išsprendimo, žyminis mokestis neturi būti mokamas, kadangi CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytas tik materialinių reikalavimų apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą jai yra grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria nutarta kiekvienos iš šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas palikti jas turėjusioms šalims.

Priteisti atsakovei I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 633,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jos 2016 m. lapkričio 28 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Lietuvos pašte sumokėtą 41,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (kodas 5660).

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėEigirdas Činka Birutė Jonaitienė