- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-45-462-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00161-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Daiva Rocevičienė
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-462/2012
Teisėja Violeta Balčiūnienė (Proceso Nr. 1-30-1-00161-2010-6)
2012 m. vasario 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendžio, kuriuo V. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „Juodikių transportas“, įmonės kodas 300550171, reg. Medsėdžių km., Klaipėdos r., akcininku ir eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, laikotarpiu nuo 2008-09-12 iki 2010-09-22 pasisavino jam patikėtą UAB „Juodikių transportas“ priklausantį turtą iš viso už 16 044,63 Lt: traktoriuką „Jonsered“ – įsigijimo vertė 7 013,56 Lt, likutinė vertė – 4 896,85 Lt; automobilį „Ford Tranzit“ (valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, 1989 m. gamybos, identifikacinis numeris „(duomenys neskelbtini)“) įsigijimo vertė – 15 000 Lt, likutinė vertė – 10 937,76 Lt; kompiuterį „Celeron“ įsigijimo vertė – 720,34 Lt, likutinė vertė – 1 Lt; kompiuterį „Intel pentium“ įsigijimo vertė 1 358,34 Lt, likutinė vertė 209,02 Lt, kurių 2010-09-22 priėmimo perdavimo aktu bankroto administratoriui neperdavė, o juos pasisavino ir iki 2010-12-22 laikė S. V. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, Eidininkų km., Rietavo savivaldybėje. Tokiu būdu V. V. pasisavino jam patikėtą UAB „Juodikių transportas“ turtą ir padarė bendrovei 16 044,63 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. ir paskirti jam 40 MGL (5 200 Lt) dydžio baudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išteisinamąjį nuosprendį teismas priėmė remdamasis kaltinamojo V. V. parodymais bei savaip interpretuodamas liudytojų parodymus. Liudytojai J. G. ir A. A. L. patvirtino, kad UAB „Juodikių transportas“ karjeras buvo kasamas miške, tačiau žoliapjovė nebuvo naudojama ir jos nebematė. Nurodyti liudytojai nepatvirtino teismo teiginio, jog UAB „Juodikių transportas“ mikroautobusą „Ford Tranzit“ ir žoliapjovę V. V. parsivežė į savo sodybą saugojimui, nes juos vežti sandėliuoti bendrovei priklausančiame karjere būtų nesaugu. Liudytojo A. Ž. parodymai prieštaringi, todėl abejotini ir jais remtis nėra pagrindo. Be to, teismas neatsižvelgė į įtariamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais jis patvirtino, kad žoliapjovė-traktoriukas buvo įsigytas 2008-09-12 ir nuo įsigijimo momento apie 1 mėn. buvo laikomas karjere Ruigių km., Klaipėdos r., o po mėnesio jis minėtą traktoriuką-žoliapjovę išvežė ir laikė Eidintų km., Rietavo sav. Jis negalėjo nurodyti, kas jam patikėjo saugoti minėtą traktoriuką.
Žemesnės instancijos teismas
Bankroto administratorė D. I. teisme paneigė, jog bendrovės ofise buvę kompiuteriai buvo UAB „Juodikių transportas“ apskaitoje apskaityti kompiuteriai, nes neatitiko jų numeriai. Nei ji, nei kiti liudytojai nepatvirtino, jog bankroto administratorei buvo pasiūlyta pasiimti ofiso patalpose esančius kompiuterius, tačiau ji nepasiėmė. Teismas tokią išvadą padarė vien tik kaltinamojo V. V. parodymų pagrindu. Visiškai neaišku, kokių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, jog UAB „Juodikių transportas“ kompiuteriai „Celeron“ ir „Intel Pentium“ yra beverčiai. Klaipėdos apskrities VPK KTB OKTP specialisto 2010-10-25 išvadoje konstatuota, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas turtas: traktoriukas „Jonsered“ įsigijimo vertė 7 013,56 Lt, likutinė vertė – 4 896,85 Lt, automobilis „Ford Tranzit“ (valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 1989 m. gamybos, identifikacinis numeris „(duomenys neskelbtini)“) įsigijimo vertė – 15 000 Lt, likutinė vertė – 10 937,76 Lt; kompiuteris „Celeron“ įsigijimo vertė – 720,34 Lt, likutinė vertė – 1 Lt; kompiuteris „Intel Pentium“ įsigijimo vertė 1 358,34 Lt, likutinė vertė 209,02 Lt.
Prokuratūros skunde pažymima, kad visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad V. V. „Juodikių transportas“ turtą – traktorių „Jonsered“, automobilį „Ford Transit“, kompiuterius „Celeron“ ir „Intel Pentium“ pasisavinimo ir laikė S. V. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, Eidininkų k., Rietavo savivaldybėje, t. y. tyčia neteisėta ir neatlygintinai pavertė savo turtu, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.
Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nenumatytą sprendimą – rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė, jog V. V. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamąją bylą nutraukė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. numato, jog išteisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d. nurodyta, jog teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atsiliepimas
Išteisintasis V. V. atsiliepimu prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendį palikti galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinas iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl V. V. išteisinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas V. V. išteisinimą nuosprendyje išsamiai argumentavo, teisingai nustatė, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., sudėties požymių.
Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir priimdamas nuosprendį, kuriuo V. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p.).
Dėl V. V. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant byloje esančius įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad visuma aplinkybių patvirtina, kad V. V. „Juodikių transportas“ turtą – traktorių „Jonsered“, automobilį „Ford Transit“, kompiuterius „Celeron“ ir „Intel Pentium“ pasisavinimo ir laikė S. V. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, Eidininkų k., Rietavo savivaldybėje, t. y. tyčia neteisėta ir neatlygintinai pavertė savo turtu. Tačiau tokios prokuratūros pateiktos išvados yra nepagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismas jas atmeta.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007;Nr. 2K-7-198/2008; 2K-208/2008).
Taigi nagrinėjamoje byloje svarbiausia yra nustatyti, ar išteisintasis pasisavino kaltinime nurodytus daiktus, kurie buvo jo žinioje. Ar minėtus daiktus (traktorių „Jonsered“, automobilį „Ford Transit“, kompiuterius „Celeron“ ir „Intel Pentium“) pavertė savo turtu ir naudojo šiuos daiktus kaip nuosavus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išteisintojo V. V. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., nebuvimą įrodo dvi aplinkybių grupės: pirma, 2010-05-26 iškėlus bankroto bylą UAB „Juodikių transportas“ jis nebuvo jos vadovas, todėl jis ir neturėjo pareigos bankroto administratoriui perduoti įmonės turto; antra, bylos duomenys patvirtina, kad 2010-12-22 kratos atlikimo metu S. V. priklausančiuose patalpose rasti UAB „Juodikių transportas“ priklausantys daiktai negali būti laikomi pasisavinti, išteisintojo paversti asmeniniu turtu, kadangi tuo metu V. V. dirbo atnaujinusioje veiklą UAB „Juodikių transportas“ ir nurodytojo vietoje saugojo minėtus įmonei priklausančius daiktus.
Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-26 nutartimi UAB „Juodikių transportas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Divingas“ (b. l. 74, t. 2). Ta pačia nutartimi įmonės administracija įpareigota per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę.
Pažymėtina, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-26 nutarties, taip pat UAB „Juodikių transportas“ pateikto 2010-06-07 balanso, 2010-06-07 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Juodikių transportas“ bankroto bylos įmonei iškėlimo metu įmonės direktorius buvo S. S. (b. l. 74-76, t. 2). Todėl darytina išvada, kad būtent S. S. kaip bankrutuojančios įmonės vadovas bankroto administratoriui turėjo perduoti įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 6 p.).
Iš bankrutuojančios UAB „Juodikių transporto“ ataskaitos pateikiamos už laikotarpį nuo 2010-06-07 iki 2010-11-17 matyti, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, 2010-06-07 buvo paruoštas įsakymas Nr. 1 Dėl UAB „Juodikių transportas“ valdymo organų įgaliojimų netekimo ir turto perdavimo, kurį pasirašytinai gavo ir susipažino direktorius S. S. Taip pat iš šios ataskaitos matyti, kad 2010-09-22 dokumentų perdavimo-priėmimo aktu UAB „Juodikių transportas“ direktorius S. S. perdavė, o administratoriaus įgaliotas asmuo perėmė dalį bankrutuojančios įmonės turtą pagal finansinės atskaitomybės, sudarytos nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, duomenis bei įmonės dokumentus (b. l. 88, t. 2). Minėtoje ataskaitoje toliau teigiama, kad pagal sudarytą balansą administratoriui turėjo būti perduotas ilgalaikis turtas bendrai 198 808,33 Lt sumai. Tačiau turtas administratoriui perduotas nebuvo, nes buvęs direktorius S. S. paaiškino, kad turto jis negali perduoti, nes direktoriaus pareigas užėmė tik prieš bankroto bylos iškėlimą ir perimti turtą iš buvusio direktoriaus nespėjo (b. l. 89, t. 2), tačiau tai nesudaro jokio pagrindo teigti, kad už tai yra atsakingas išteisintasis V. V.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad svarbu atsižvelgti į byloje esantį išrašą apie Juridinio asmens duomenis (b. l. 44-47, t. 2). Juridinio asmens UAB „Juodikių transportas“ duomenys patvirtina, kad šioje įmonė vyko dažna vadovų kaita. S. S. direktoriaus pareigas ėjo nuo 2010-04-27 iki 2010-06-16, iki jo UAB „Juodikių transportas“ vadovo pareigas nuo 2009-11-02 iki 2010-04-27 ėjo T. B., nuo 2009-10-20 iki 2009-11-02 J. K., nuo 2009-08-17 iki 2009-10-20 R. V. (b. l. 45, t. 2). Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad 2010-05-26 nutartimi UAB „Juodikių transportas“ iškėlus bankroto bylą vien tik V. V. buvo teisiškai atsakingas už įmonės dokumentų, antspaudo bei įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę perdavimą bankroto administratoriui.
Be to, minėti Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad išteisintasis V. V. UAB „Juodikių transportas“ direktoriaus pareigose dirbo itin trumpai, t. y. nuo 2009-07-08 iki 2009-08-17 (b. l. 45, t. 2). Taigi iki UAB „Juodikių transportas“ iškeliant bankroto bylą, šiai įmonei vadovavo eilė direktorių, ir jiems visiems priklausė žinoti, o kartu ir kontroliuoti visą įmonės turtą, jo būklę bei buvimo vietą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog išteisintasis V. V. nuo bankroto administratoriaus būtų slėpęs tai, kad „Juodikių transportas“ turtas – traktorius „Jonsered“, automobilis „Ford Transit“, kompiuteris „Celeron“ ir „Intel Pentium“ yra jo žinioje. Ne mažiau svarbu tai, kad bankroto administratorius jau minėtoje ataskaitoje pažymėjo, kad UAB „Juodikių transportas“ 2007-05-04 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kurios paskirtis – naudingųjų išteklių gavyba. Įmonei skirta 4,51 ha žemės. Pagal markšeiderinius apmatavimus, padarytus 2009-05-26, karjere buvo iškasta 68 tūkst. m³ smėlio, likutis sudarė 78 tūkst. m³ bei nuostoliai telkinio kraige, šlaituose ir dugne 16 tūkst. m³. Įvertinus šią informaciją, kreditoriai turėtų atkreipti dėmesį, kad įmonei būtų naudinga atnaujinti ir tęsti ūkinę veiklą, tuo mažinant dėl bankroto patiriamus nuostolius (b. l. 89, t. 2). Tai tik patvirtina, kad V. V. nesiekė pasisavinti jo žinioje buvusio UAB „Juodikių transportas“ turto, kadangi jis kaip įmonės akcininkas pagrįstai galėjo tikėtis, jog šis jo žinioje esantis turtas ateityje galės būti panaudotas vykdomai įmonės veiklai.
Byloje esantis 2010-12-22 kratos protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. V. priklausančiose patalpose, Eidininkų km., Rietavo sav., rasti UAB „Juodikių transportas“ priklausantys daiktai: traktoriukas „Jonsered“, automobilis „Ford Tranzit“ (valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, 1989 m. gamybos, identifikacinis numeris „(duomenys neskelbtini)“), kompiuteris „Celeron“ ir kompiuteris „Intel pentium“ (b. 1. 24-28, t. 3). Be to, šis turtas nebuvo iš išteisintojo paimtas ir po kratos atlikimo 2010-12-22.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas išsireikalavo iš SODROS dokumentą apie tai, jog V. V. nuo 2010-08-06 iki 2011-01-26 ir nuo 2006-05-25 iki 2010-06-30 dirbo UAB „Juodikių transportas“. Išteisintasis atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimą nurodė, kad „...nuo 2006-05-25 iki 2010-06-30 dirbo pavaduotoju. Nuo 2010-08-06 iki 2011-01-26 buvo kalnakasybos vadovas. Yra atestuotas kalnakasybos vadovu. Bankrutavus įmonei, kreditoriai nutarė tęsti veiklą, jis ir dar vienas žmogus buvo priimti į darbą. Su bankroto administratoriumi buvo pasirašyta darbo sutartis. Dirbo iki sekančio kreditorių susirinkimo, kai nutraukė jų veiklą...Įmonės turtą jam patikėjo tuo metu įmonei vadovavęs A. Ž. Vadovo prerogatyva spręsti, kur padėti įmonės daiktus...“.
Taigi krata, siekiant surasti bendrovei priklausančio turto dalį, S. V. priklausančiose patalpose atlikta 2010-12-22, kai V. V. dar ne tik nebuvo atleistas iš UAB „Juodikių transportas“, bet ir dirbo kalnakasybos vadovu, t. y. užėmė vienas iš vadovaujančių pareigų bendrovėje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika galima teigti, kad tik tokiu atveju turtas bus laikomas pasisavintu, kai daiktai naudojami ne bendrovės tikslais, ilgą laiką negrąžinami po asmens atleidimo iš direktoriaus pareigų (kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2007). Tai tik patvirtina, kad kratos atlikimo metu S. V. priklausančiose patalpose rasti UAB „Juodikių transportas“ priklausantys daiktai negali būti laikomi pasisavinti, kadangi aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog jie buvo išteisintojo V. V. žinioje, o jis tuo metu dirbo UAB „Juodikių transportas“ kalnakasybos vadovu.
Prokuratūros skunde akcentuojama, kad liudytojai J. G. ir A. A. L. patvirtino, kad UAB „Juodikių transportas“ karjeras buvo kasamas miške, tačiau žoliapjovė nebuvo naudojama ir jos nebematė. Tačiau nagrinėjame atveju tokie šių liudytojų parodymai yra teisiškai nereikšmingi, nes jie nepatvirtina išteisintojo siekio pasisavinti minėto turto, todėl teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta.
Juo labiau, išteisintasis apeliacinės instancijos teismas paaiškino, kad liudytojai ir negalėjo žoliapjovės matyti karjere, nes ji nupirkta rekultivacijos darbams. Tai yra, kai karjeras bus iškastas, apželdintas, tada ta žoliapjovė bus naudojama. Ji turėjo būti naudojama po rekultivacijos, čia yra karjerinis darbas...Ta žoliapjovė ir tas automobilis „Ford Transit“ buvo laikomi pas jį sodyboje, nes nebuvo kur jų laikyti, karjere buvo ne viena vagystė, tai yra faktiškai įrodyta...“.
Be to, apeliacinės instancijos teisme išteisintojo duotus paaiškinimus dėl nurodyto turto saugojimo patvirtina byloje esantis 2011-02-22 Akistatos protokolas tarp liudytojo A. Ž. ir įtariamojo V. Ž. (b. l. 92-93, t. 3). Akistatos metu liudytojui buvo užduotas klausimas, ar A. Ž. būdamas UAB „Juodikių transportas“ direktoriumi perdavė V. V. automobilį „Ford Transit“ valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir traktoriuką – žoliapjovę, jei taip, tai kada, kokiu tikslu ir kur buvo numatyta minėtus daiktus laikyti. Ar buvo surašytas daiktų priėmimo-perdavimo aktas? Liudytojas A. Ž. atsakė: „Žodžiu minėti daiktai buvo perduoti saugoti V. V.. Jo (liudytojo) darbo pradžioje UAB „Juodikių transportas“, kada tiksliai nurodyti negali, žodžiu buvo sutarta, kad minėti daiktai bus pas V. V. Buvo sutarta, kad minėti daiktai bus laikomi pas V. V. sodyboje prie Rietavo. Joks dokumentas, kuriuo V. V. buvo perduoti minėti daiktai saugojimui nebuvo surašytas. Kai buvo atleistas iš užimamų direktoriaus pareigų ir naujo direktoriaus dar nebuvo, tai jis niekam ir nepasakė kur buvo laikomi minėti daiktai.“ Įtariamasis V. V. tokius liudytojo teiginius patvirtino (b. l. 92-93, t. 3).
Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. Ž. paaiškino, kad „...UAB „Juodikių transportas“ jis dirbo direktoriumi. V. V. pažįsta, jis dirbo direktoriaus pavaduotoju. Jam išėjus iš bendrovės, toliau direktoriumi dirbo V. V. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, jis jau nebedirbo. Žoliapjovė būtų buvusi reikalinga karjero sutvarkymui. Po metų uždarant karjerą jis būtų naudojamas karjero krantams sutvarkyti. Žoliapjovė buvo pirkta 2009 m., nes tuo metu bendrovė turėjo didelį užsakymą su UAB „Lokiu“ ir turėjo pinigų. Bendrovė turėjo sunkios technikos, dalis technikos buvo karjere, kita dalis pas akcininką A. G. Žoliapjovė buvo laikoma pas V. V., kuris gyveno Rietave. Išeidamas iš darbo, nepasirašė turto perdavimo akto. Atėjęs dirbti į bendrovę, taip pat nepasirašė turto priėmimo-perdavimo akto. Bendrovėje nebuvo tokios tvarkos, kad keičiantis direktoriui reiktų perduoti bendrovės turtą. Jam išėjus iš darbo, žoliapjovė bendrovėje tikrai buvo, jei žoliapjovė būtų buvusi pavogta, apie tai būtų pranešęs policijai. Žoliapjovės vertė apie 5000 Lt, kita bendrovės turima technika žymiai brangesnė. Nors karjere dirbo sargas, buvo įvykusios vagystės...“ (b. l. 147-148, t. 3).
Taigi šio liudytojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, logiški, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Taip pat šio liudytojo parodymai visiškai atitinka išteisintojo nurodytas aplinkybes, susijusias su planuota įmonės veikla bei įmonės vardu pirkto traktoriukio (žoliapjovės) „Jonsered“ reikalingumu, ir būtinybe ją saugoti kitur, ne karjero teritorijoje.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. išteisintas pagrįstai, kadangi jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., sudėties požymių.
Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo
Prokuratūros skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nenumatytą sprendimą – rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė, jog V. V. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamąją bylą nutraukė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. numatyti atvejai kada teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.
Teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1-2 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Atvejai kada teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą nurodyti kitoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. dalyje. Teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.). Taigi baudžiamojo proceso įstatyme yra detaliai nurodyta kokiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse numatytais atvejais baudžiamoji byla gali būti nutraukiama nuosprendžiu.
Šiuo atveju V. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamąją bylą nutraukė nepagrįstai, nes tam nebuvo jokio Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos nuosprendis keistinas naikinant nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl išvardytų motyvų Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla nutraukta.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.