- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- 1-635-659/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00161-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Rokanskienei, gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lietuvis, LR pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustato:
Žemesnės instancijos teismas
V. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „Juodikių transportas“, įmonės kodas 300550171, reg. Medsėdžių km., Klaipėdos r., akcininku ir eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, laikotarpiu nuo 2008-09-12 iki 2010-09-22 pasisavino jam patikėtą UAB „Juodikių transportas“ priklausantį turtą iš viso 16 044,63 Lt sumai: traktoriuką „Jonsered“- įsigijimo vertė 7013,56 Lt., likutinė vertė - 4896,85 Lt; automobilį „Ford Tranzit“ ( valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1989 m. gamybos, identifikacinis numeris WFOZXXGBVZKD70914) įsigijimo vertė -15 000 Lt, likutinė vertė -10 937,76 Lt; kompiuterį „Celeron“ įsigijimo vertė - 720,34 Lt, likutinė vertė - 1 Lt; kompiuterį „Intel pentium“ įsigijimo vertė 1358,34 Lt, likutinė vertė 209,02 Lt, kurių 2010-09-22 priėmimo perdavimo aktu bankroto administratoriui neperdavė, o juos pasisavino ir iki 2010-12-22 laikė S. V. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, Eidininkų km., Rietavo savivaldybėje. Tokiu būdu V. V. pasisavino jam patikėtą UAB „Juodikių transportas“ turtą ir padarė bendrovei 16 044,63 Lt turtinę žalą.
Atsiliepimas
Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir teismo posėdžio metu perskaitė atsiliepimą į kaltinimą, kuris prijungtas prie bylos: „ aš, V. V., įmonės akcininkas kaltinamas, kad pasisavinau man patikėtą svetimą turtą, priklausantį UAB „Juodikių transportas“ - automobilį „Ford Tranzit“, 1989 m. gamybos, kurio likutinė vertė – 10 937,76 Lt, žoliapjovę „Jonsered“, kurios likutinė vertė - 4896,85 Lt, kompiuterius, kurių vieno likutinė vertė - 1 Lt ir kito 209,02 Lt. Žoliapjovė „Jonsered“ buvo įsigyta 2008-09-12, rekultivacijos darbams pagal UAB „Juodikių transportas“ karjero projektą. Tuo metu įmonei vadovavo įmonės direktorius A. Ž., kuris buvo atsakingas už visą įmonės veiklą, tai pat ir už materialines vertybes. Jis pradėjęs eiti direktoriaus pareigas pasirašė priėmimo perdavimo aktą dėl bendrovei priklausančio turto. Atleidus jį iš užimamų pareigų - jis įmonės turto neperdavė. Mikroautobusą „Ford Transit“ ir nusipirktą žoliapjovę buvo nutarta saugoti pas mane sodyboje iki rekultivacijos darbų. Buvo žodinis susitarimas ir tai patvirtino per akistatą pats A. Ž.. 2010 m. gegužės 26 d., UAB „Juodikių transportas“ bankrutavo. Bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgaliotas asmuo, administratorė D. U. žinojo, nes jai buvo sakyta, kad žoliapjovė ir „Ford Transit“ yra pas mane sodyboje, ir kaip tik bus reikalinga juos grąžinti, nebus jokių problemų. Turto pasisavinimo bylos eigoje nuo 2010 m. kovo iki kratos atlikimo, 2010-12-22, kur tas turtas yra, žinojo ir kvotėja ir administratorė ir buvęs direktorius A. Ž.. Kam buvo reikalinga ta krata nesuprantu, jeigu pareikalavus turtas būtų gražintas. Turto niekas nereikalavo ir nereikalauja, o kratos metu daiktai buvo neslepiami, akivaizdžiai buvo matomoje vietoje nors iki kratos byla jau vyko 9 mėnesius ir visą bylos eigą aš žinojau iš apklaustųjų asmenų, todėl būtų kvaila tą turtą savintis. Mane į apklausą pakvietė tik 2011 m. sausio mėnesį, tai yra beveik po metų. Niekados neneigiau, kad pas mane tų daiktų nėra ir aš nieko nežinau kur jie yra, kodėl tų daiktų nepasiima bankroto administratorė nežinau. Administratorė apklausoje parodė, kad daiktų niekas neperdavė jai ir ji sužinojo kur tie daiktai, kai buvo padaryta krata, tai kodėl tie daiktai nebuvo paimti, po kratos praėjus 3 mėnesiams. Po kratos, 2011 m. kovo 28 d., daiktų apžiūros protokolu visi daiktai buvo perduoti administratorei, praėjo dar 2 mėnesiai, jau beveik metai, o tie daiktai kaip buvo taip ir yra pas mane sodyboje, gal taip reikia administratorei, jeigu tų daiktų nėra kur dėti, aš pretenzijų neturiu, vietos yra ir galime pasirašyti sutartį. Kas liečia kompiuterius, tai atsisakius ofiso 2010-11-10 jų nebuvo kur dėti, neišmesi, todėl buvo parvežti į jo sodybą, apie kompiuterius ir ofiso atsisakymą administratorė buvo informuota. Pagal bankroto įstatymą nustatytas laikotarpis, ne ilgesnis kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą, per kurį įmonės valdymo organai, o tai yra direktorius privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, visus dokumentus perdavinėjo direktorius S. S.. Aš V. V., bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, materialinio turto priėmimo - perdavimo aktų nei priėmiau, nei perdaviau ir tai manęs daryti niekas neįpareigojo, nes tai ne mano pareigos. Aš, kaip įmonės akcininkas skaitau, kad tų daiktų nepasisavinau, o kaip tik išsaugojau, o jeigu kas ir patyrė žalą, tai tik įmonės akcininkai. Man asmeniškai įmanė yra skoloje 140 000 Lt, pagal pasirašytas paskolos sutartis. Bylos eigoje buvo pasiūlyta taikyti baudžiamąjį įsaką, aš atsisakiau, nes savęs neskaitau kaltu“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad bankroto administratorę du kartus žodžiu informavo, apie pas jį esantį UAB „Juodikių transportas“ turtą – baltą mikroautobusą, 20 metų senumo ir jau supuvusį, traktoriuką – žoliapjovę bei kompiuterius. Mikroautobusas įvertinas 15 000 Lt, tačiau pagal savo metus ir stovį, jis tiek kainuoti negali, kompiuterių vertė šiuo metu yra 1 Lt. Kratos, atliktos jo sodyboje metu, tuos kompiuterius pasiėmė policijos pareigūnai, o po trijų mėnesių, kaip beverčius vėl jam grąžino. Iš vertingesnių įmonei priklausančių daiktų yra žoliapjovė - „Jonsered“, kurią 2008 m. įsigijo UAB „Juodikių transportas“, žoliapjovę kaip akcininkas pirko jis. Žoliapjovė įmonei reikalinga žolei nupjauti, apsodinti bei sutvarkyti karjerų krantams. Tokie reikalavimai keliami įmonėms, norinčioms gauti licenziją karjerų eksploatavimui. UAB „Juodikių transportas“ veikla - karjerų eksploatacija, todėl ekonomikos pakilimo metu jie įsigijo ir daugiau specialių mašinų, naudojamų karjerų kasimui. Tuo metu, 2008 m. turėjo su UAB „Lokiu“ užsakymų už 1, 5 milijono litų. Šiuo metu bendrovei priklausantis turtas - mikroautobusas ir žoliapjovė yra saugojami jo sodyboje, jų niekas iki šiol nereikalavo. Kai parvežė daiktus, priklausančius bendrovei į savo sodybą, bendrovės direktoriumi tuo metu buvo A. Ž.. Jam apie tai pranešė žodžiu, raštiško susitarimo nebuvo. Anksčiau visą įrangą, reikalingą karjerų eksploatavimui – traktorius ir kitą transportą laikė prie karjerų, tačiau ten juos palikus turėjo nuostolių, nes buvo sugadinti traktorių akumuliatoriai, išdaužtos lempos, pavogta net 10 m. ilgio priekaba, todėl traktorius saugoti savo sodyboje pasiėmė kitas akcininkas A. G., o jis parsivežė saugojimui mikroautobusą ir žoliapjovę. Bendrovė bankrutavo direktoriumi dirbant A. Ž.. Po to direktoriai keitėsi, jų buvo gal kokie penki, dabar visų neatsimena. Jis taip pat vieną mėnesį buvo direktoriumi. Po jo bendrovės direktoriumi tapo R. V. ir kiti. Nežino, ar R. V. žinojo apie įmonės turtą, kurį saugojimui išsivežė į savo sodybą. R. V. perimdamas iš jo vadovavimą bendrovei, perėmė ir visą įmonės turtą bei buhalterinius dokumentus. Tačiau R. V., perimdamas turtą, neklausė kur yra įmonei priklausantis turtas. Ar iš balansų matyti, kad įmonės turtas saugojamas jo sodyboje, jis nežino. Po bankroto bendrovei paskelbimo, direktoriumi tapo S. S., jis ir perdavė įmonę bankroto administratoriui UAB „Divingas“. Paskirta bankroto administratorė D. U. žinojo apie pas jį esantį bendrovės turtą. Ar kiti asmenys, bendrovėje dirbę direktoriais, apie tai žinojo, jis nežino, tačiau tikrai apie tai žinojo bankroto administratorė D. U. ir A. Ž.. Su paskutiniu bendrovės direktoriumi S. S. ir bankroto administratore D. U. bendravo ir kalbėjo kaip atgaivinti įmonę. Paskelbus įmonei bankrotą 2010-05-26, jis dar dirbo iki 2011-01-25, tačiau įmonės atgaivinti nepavyko. Tuo metu įmonės ofiso patalpos buvo Minijos gatvėje Klaipėdoje, kai atsisakė patalpų nuomos, įmonei priklausančius kompiuterius išsivežė į namus. Bankroto administratorei pranešė apie ofiso uždarymą ir pasiūlė pasiimti kompiuterius, tačiau bankroto administratorė jų nepasiėmė. Perduodant bendrovės turtą S. S. ir bankroto administratorei D. I., jis nedalyvavo. Perduodant bankroto administratorei įmonės turto balansą, įmonė neturėjo vietos kur saugoti savo turto, todėl kai kurią techniką teko parsivežti pas save. Jis pareigūnų dėl turto buvimo vietos nebuvo apklaustas ir nežino, kodėl jo namuose buvo atlikta krata. Kratos metu pareigūnai išsivežė tik rastus kompiuterius, kuriuos vėliau, kaip beverčius jam vėl grąžino, o žoliapjovės ir mikroautobuso nepasiėmė, nes tuo metu buvo žiema, jie buvo apsnigti ir nebuvo kur kitur jų saugoti. Tuos daiktus bankroto administratorė galėjo jau seniai pasiimti, jie stovi iki šiol pas jį, niekam nereikalingi.
Liudytoja D. U. parodė, kad UAB „Juodikių transportas“, „Sodros“ iniciatyva buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Divingas“, o ji paskirta bankroto administratore. Bendrovės ofise, esančiame Minijos g. susitiko su tuo metu buvusiu bendrovės direktoriumi S. S. ir akcininku V. V.. Ji šių asmenų paprašė jai pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitą. Su direktoriumi S. S. pasirašė sutartį, kad jis pateiks tokią ataskaitą ir perduos turtą. Bankroto byla bendrovei buvo iškelta 2010-05-26, tačiau turto - spec. technikos, lengvųjų automobilių, kito apskaitoje registruoto turto jai direktorius neperdavė, paaiškino, jog dirba labai trumpą laikotarpį ir nežino kur yra turtas, nes jo neperėmė iš anksčiau buvusio direktoriaus. Iš bendrovei priklausančio turto realiai matė, tik patį karjerą. Kaip vėliau išsiaiškino dalį bendrovės turto perėmė lizingo kompanija, dalis buvo parduota antstolio, kur buvo kita turto dalis ji nežinojo. Pagal dokumentus turto bendrovėje turėjo būti už 320 000 Lt, tačiau realiai buvo rasta turto už 90 000 Lt. Tačiau įtarė, kad dalis turto, o būtent žoliapjovė ir mikroautobusas gali būto pas V. V., nes jo paklausus kur yra likęs bendrovės turtas – mikroautobusas ir žoliapjovė, jis atsakydavo –„reiks ir bus“. Įtarusi, kad šie daiktai gali būti pas V. V. ji siūlė jam pasirašyti pasaugos sutartį, nes pati neturi galimybių saugoti bankrutuojančios bendrovės turto, tačiau jis tai daryti atsisakė. Toliau bendraujant su S. S. ir V. V. buvo nuspręsta bandyti bendrovę gelbėti ir toliau vystyti veiklą. Todėl iškėlus bankroto bylą V. V. ir S. S. buvo atleisti iš UAB „Juodikių transportas“ ir kitą dieną vėl priimti į darbą. Tačiau atgaivinti bendrovės veiklos nepavyko. Apie tai, kad bendrovei priklausantis traktoriukas - žoliapjovė „Jonsered“, automobilis „Ford Tranzit“, kompiuteris „Celeron“, kompiuteris „Intel pentium“ yra pas V. V. sodyboje, ji sužinojo gavusi iš ikiteisminio tyrimo pareigūno pranešimą, kad daiktai kratos metu rasti pas V. V.. Pradėjus ikiteisminį tyrimą V. V. pats patvirtino, kad dalis bendrovės turto yra pas jį sodyboje. Prieš prasidedant teismo posėdžiui, V. V. atsinešė paruoštą pasaugos sutartį, surašytą 2011-05-27 ir siūlė ją pasirašyti, tačiau šiandieną pasirašyti pasaugos sutartį atsisakė, nes tai reikėjo daryti žymiai anksčiau. UAB „Juodikių transportas“ V. V. skolinga 140 000 Lt, jis pirmos eilės kreditorius, todėl jis pats turi būti suinteresuotas išsaugoti turtą, kad jį būtų galima kuo brangiau parduoti ir su juo atsiskaityti.
Liudytojas S. S. parodė, kad UAB „Juodikių transportas“ direktoriumi dirbo neilgai, nuo 2010-04-28 iki 2010-06-23. Tuo metu buvęs direktorius T. B. sirgo. Po to bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Jis buvo susitikęs su bankroto administratore dėl bendrovės dokumentų perėmimo. Jis su V. V. pervažiavo apžiūrėti bendrovės turto, matė traktorių, vieną automobilį. Jam buvo paaiškinta, kad kiti įmonės automobiliai yra remontuojami. Jokių dokumentų dėl įmonės turto perėmimo jis nepasirašė, o be to, atėjus raštui apie bendrovei iškeltą bankrotą, nebuvo jokio noro perimti įmonės turtą. Su bendrovės dokumentais susipažino, buvo daug antstolių ieškinių, šiuos bei buhalterinius dokumentus ir perdavė bankroto administratorei. Bendrovėje buvo trys akcininkai, tačiau kitų jis nepažinojo, tik V. V., kuris buvo komercijos direktorius ir faktiškai vadovavo bendrovei. Bendrovės technika buvo laikoma Juodikių kaime, tačiau kokios nors specialios aikštelės ar vietos laikyti techniką bendrovė neturėjo. Bendrovės ofisas buvo Klaipėdoje Minijos g., čia bendrovė nuomavosi vieną kabinetą. Tame kabinete dirbo jis, V. V. ir T. B.. Buhalterės ofise nebūdavo, ji tik ateidavo. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, dar buvo bandoma ieškoti užsakovų žvyrui kasti. Tačiau užsakymų gauti nepavyko. Apie žoliapjovę ir mikroautobusą jis nieko nežinojo, dirbo trumpai, tik porą mėnesių ir nespėjo įsigilinti į visus dokumentus, susijusius su turtu.
Liudytojas J. G. parodė, kad UAB „Juodikių transportas“ dirbo ekskavatorininku. Kaltinamąjį V. V. jis matydavo bendrovės karjere. Bendrovė tuo metu karjere kasė žvyrą. Karjero kasimo darbai jau buvo prasidėję, buvo ruošiamasi tvarkyti ir aplinką, nes aplinkui buvo miškas ir pievos, tačiau jam dirbant tie darbai dar nevyko. Bendrovėje tuo metu buvo trys traktoriai ir vienas buldozeris. Prie karjerų žoliapjovės jis nematė. Bendrovėje jis dirbo neilgai, apie tris mėnesius ir išėjo, nes reikėjo dirbti po 15 valandų į dieną, o mokėjo mažai.
Liudytojas Antanas A. L. parodė, kad UAB „Juodikių transportas“ dirbo sargu nuo 2007 iki 2009 m. Jam pradėjus dirbti, tuo metu karjero dar nebuvo, buvo statomas kelias į karjerą, kertami medžiai, vežamas žvyras, betono plokštės. Prie kelio statybos dirbo du sunkvežimiai, du ekskavatoriai, kartais samdydavo ir trečią ekskavatorių, dirbo ir vienas buldozeris. Karjere buvo pastatytas sargo namelis, kuriame jis budėdavo ir saugodavo karjere paliktą techniką. Buvo įvykdyta viena vagystė, iš ekskavatorių buvo pavogti akumuliatoriai. Karjere traktoriuko-žoliapjoės nėra matęs. Nuo 2009 m. nebedirbo, nes nevyko kasimo darbai, tačiau visa technika buvo palikta karjere be priežiūros. Kaip turi atrodyti karjeras baigus jį naudoti, nežino.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad UAB „Juodikių transportas“ jis dirbo direktoriumi. V. V. pažįsta, jis dirbo direktoriaus pavaduotoju. Jam išėjus iš bendrovės, toliau direktoriumi dirbo V. V.. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, jis jau nebedirbo. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausė pareigūnai ar bendrovė turėjo traktoriuką –žoliapjovę, ir ar jis reikalingas bendrovei. Žoliapjovė būtų buvusi reikalinga karjero sutvarkymui. Po metų uždarant karjerą jis būtų naudojamas karjero krantams sutvarkyti. Žoliapjovė buvo pirkta 2009 m., nes tuo metu bendrovė turėjo didelį užsakymą su UAB „Lokiu“ ir turėjo pinigų. Bendrovė turėjo sunkios technikos, dalis technikos buvo karjere, kita dalis pas akcininką A. G.. Žoliapjovė buvo laikoma pas V. V., kuris gyveno Rietave. Darbai vyko Klaipėdos rajone esančiame karjere. Išeidamas iš darbo, nepasirašė turto perdavimo akto. Atėjęs dirbti į bendrovę, taip pat nepasirašė turto priėmimo-perdavimo akto. Bendrovėje nebuvo tokios tvarkos, kad keičiantis direktoriui reiktų perduoti bendrovės turtą. Jam išėjus iš darbo, žoliapjovė bendrovėje tikrai buvo, jei žoliapjovė būtų buvusi pavogta, apie tai būtų pranešęs policijai. Žoliapjovės vertė apie 5000 Lt., kita bendrovės turima technika žymiai brangesnė. Nors karjere dirbo sargas, buvo įvykusios vagystės. Karjere būdavo paliekama technika, ją saugojo sargas, kuris budėdavo karjere pastatytame sargo namelyje, tačiau teritorija didelė ir ne viską sargas gali sužiūrėti. Bijodami, kad žoliapjovė gali būti iš karjero pavogta, ją nuvežė pas V. V. į sodybą. Karjere buvo ir garažas, tačiau jame buvo laikomos medžiagos ir žoliapjovė ten nebūtų tilpusi.
Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-26 nutarties kopijoje nurodyta, kad UAB „Juodikių transportas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Divingas“ ( 2 t., b.1. 74).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos AVPK KTB OKTP specialisto 2010-10-25 išvadoje konstatuojama, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas turtas: traktoriuko „Jonsered“ įsigijimo vertė 7013,56 Lt., likutinė vertė - 4896,85 Lt; automobilio „Ford Tranzit“ ( valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1989 m. gamybos, identifikacinis numeris WFOZXXGBVZKD70914) įsigijimo vertė -15000 Lt, likutinė vertė -10937,76 Lt; kompiuterio „Celeron“ įsigijimo vertė - 720,34 Lt, likutinė vertė -l Lt; kompiuterio „Intel pentium“ įsigijimo vertė - 1358,34 Lt, likutinė vertė - 209,02 Lt (2t., b.1. 100-108).
Iš 2010-09-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas UAB „Juodikių transportas“ naudotas smėlio karjeras Ruigių kaime, Klaipėdos rajone (3t., b.1. 1-8 ).
Iš 2010-12-22 kratos protokolo matyti, kad S. V. priklausančiose patalpose, Eidininkų km., Rietavo sav., rasti UAB „Juodikių transportas“ priklausantys daiktai: traktoriukas „Jonsered“, automobilis „Ford Tranzit“ ( valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1989 m. gamybos, identifikacinis numeris WFOZXXGBVZKD70914), kompiuteris „Celeron“ ir kompiuteris „Intel pentium“ (3t., b.1. 24-28).
Iš 2011-03-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti: traktoriukas „Jonsered“, automobilis „Ford Tranzit“ ( valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1989 m. gamybos, identifikacinis numeris WFOZXXGBVZKD70914), kompiuteris „Celeron“ ir kompiuteris „Intel pentium“, kurie 2011-03-28 perduoti BUAB „Juodikių transportas“ bankroto administratoriui UAB „Divingas“ direktorei D. U. (3t., b.1. 35-45).
Kaltinamasis V. V. išteisintinas nesant jo veikoje nusikaltimo įvykio ir sudėties.
Turto pasisavinimo objektas - visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisių subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Pasisavinimo dalyku gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad šios neteisėtos veikos dalykas yra daiktai, turintys ne tik vartojamąją vertę, bet ir prekinę-piniginę šios vertės išraišką. Jeigu turto savininkas ar teisėtas turto valdytojas eliminuoja turtą iš savo valdymo, pripažįsta jį neturinčiu ekonominės, ūkinės ir kitokios vertės, toks turtas negali būti pasisavinimo dalyku, nes kaltininkas nepadaro turtinės žalos. Tokių daiktų pasisavinimas ar perleidimas tretiesiems asmenims, nepriklausomai nuo kainos, nėra laikytinas nusikalstama veika, kadangi savininkui nepadarys turtinės žalos. Esminis turto pasisavinimo požymis, tai patikėto turto pavertimas savo nuosavybe. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavindamas turtą ar turtinę teisę, kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu elgiasi neteisėtai. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtą, išskyrus dividendus, tik akcinę bendrovę likvidavus ir atsiskaičiuos su jos kreditoriais ( „Teismų praktika“, 1998 m. Nr. 10, 1999 m. Nr.11). Turto pasisavinimo veikos subjektu gali būti ne tik pakaltinamas fizinis asmuo, bet ir subjektas turintis specialiuosius požymius. Tai subjektai, kurie dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti privalomus nurodymus dėl patikėto turto naudojimo. Tokiems asmenims priskirtini įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, kurie dėl savo užimamų pareigų, kartais turi daugiau galimybių pasisavinti ar išeikvoti svetimą turtą. Tik tokiu atveju, kai daiktai naudojami ne bendrovės tikslais ir ilgą laiką negrąžinami po asmens atleidimo iš direktoriaus pareigų leidžia teigti, kad turtas buvo pasisavintas (2007-01-30, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, b.b. Nr. 2K-47/2007).
Teismo posėdžio metu nustatyta, jog kaltinamasis, UAB „Juodikių transportas“ akcininkas ir ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas - V. V., besikeičiantiems bendrovės direktoriams neperdavė bendrovei priklausančio turto. 2010-05-26 iškėlus UAB „Juodikių transportas“ bankroto bylą, direktoriaus pareigas ėjo S. S., jis taip pat patvirtino, kad bendrovės turto V. V. jam pagal dokumentus neperdavė. Tačiau A. S. ir V. V. bendrovės ofise, esančiame Minijos g. 58, Klaipėda, susitikę su bendrovei paskirta bankroto administratore D. U., jai perdavė įmonės dokumentus bei ilgalaikio turto žiniaraščius ( 2t., b.l. 58). D. U. teigimu, turto pagal bendrovės dokumentus turėjo būti už 320 000 Lt, tačiau didelės turto dalies rasti nepavyko, nes dalį turto perėmė lizingo bendrovės, dalį pardavė antstoliai, dalies turto buvimo vieta nežinoma. Bankroto administratorės D. U. teigimu, jai nepavyko rasti bendrovei priklausančio turto: traktoriuko – žoliapjovės „Jonsered“, mikroautobuso „Ford tranzit“ bei kompiuterių „Celeron“ ir „Intel pentium“. Užklausus apie šių daiktų buvimo vietą kaltinamojo V. V., jis atsakydavo – „reiks ir bus“. Reikia pažymėti, kad šie žodžiai D. U. pagrįstai leido manyti, jog minėtas turtas gali būti saugomas pas V. V.. Ji kaltinamajam siūlė pasirašyti pasaugos sutartį, tačiau tai daryti kaltinamasis atsisakė. D. U., siekdama užtikrinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimus bei pasikalbėjus su V. V. bei S. S., nusprendė atgaivinti bendrovės veiklą. Todėl po bankroto bylos iškėlimo UAB „Juodikių transportas“ V. V. ir S. S. buvo atleisti ir sekančią dieną po atleidimo vėl priimti dirbti į UAB „Juodikių transportas“. Dar kurį laiką bendrovė dirbo, tačiau nepavykus atgaivinti bendrovės veiklos, rudenį buvo atsisakyta ofiso patalpų Dubysos g. 58, Klaipėdoje. Apie tai buvo pranešta bankroto administratorei ir pasiūlyta pasiimti ofiso patalpose esančius kompiuterius. V. V. teigimu, kompiuterių D. U. nepasiėmė, todėl bendrovei priklausantys kompiuteriai buvo išvežti saugojimui į jo sodybą. Nepaisant to, V. V. sodyboje, Rietavo rajone, jo net neapklausus dėl daiktų buvimo vietos, buvo atlikta krata ir sodyboje rasti traktoriukas – žoliapjovė „Jonsered“, mikroautobusas „Ford tranzit“ bei kompiuteriai „Celeron“ ir „Intel pentium“ ( 3t., b.l. 26-28). Bankroto administratorės teigimu, ji neturi galimybės saugoti V. V. sodyboje rastų daiktų, todėl jie buvo palikti sodyboje, o pareigūnai išsivežė tik kompiuterius. Šie kompiuteriai, kaip neturintys vertės, vėliau buvo grąžinti V. V.. Tiek kaltinamojo, tiek liudytojų teigimu, bendrovė neturėjo specialios vietos ar aikštelės, kurioje įmonė galėtų saugoti turimą techniką, naudojamą karjero eksploatavimui, todėl dalis technikos buvo palikta prie karjero, esančio Klaipėdos rajone, dalis pas akcininką A. G.. Nustatyta, jog technika palikta prie karjerų buvo apvogta (pavogti ekskavatorių akumuliatoriai), todėl likusį turtą, kaip mikroautobusą „Ford Tranzit“ ir žoliapjovę V. V. parsivežė į savo sodybą saugojimui, nes juos vežti sandėliuoti bendrovei priklausančiame karjere būtų nesaugu. Kaip matyti iš bylos medžiagos apie tai žinojo bankroto administratorė ir V. V. siūlė pasirašyti pasaugos sutartį, vadinasi žinojo ir pripažino, kad turtas bus saugojamas V. V. sodyboje. Reikia pažymėti, kad po bankroto iškėlimo bendrovei 2010-05-26, V. V. buvo atleistas ir 2010 m. birželio – liepos mėn., vėl įdarbintas UAB „Juodikių transportas“, darbo sutartis su juo buvo nutraukta tik 2011-01-25 (3t.,b.l.89). Krata, siekiant surasti bendrovei priklausančio turto dalį, kaltinamojo V. V. sodyboje atlikta 2010-12-22, kai V. V. dar nebuvo atleistas iš UAB „Juodikių transportas“, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika galima teigti, kad tik tokiu atveju turtas bus laikomas pasisavintu, kai daiktai naudojami ne bendrovės tikslais, ilgą laiką negrąžinami po asmens atleidimo iš direktoriaus pareigų (2007-01-30, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, b.b. Nr. 2K-47/2007). Kaip matyti, kratos atlikimo metu V, Verpečinskas dar dirbo bendrovėje. Byloje nėra duomenų, kad V. V. turėjo tikslą turtą pasisavinti, t.y. jam patikėtą turtą paversti savu, nes apie turto buvimo vietą žinojo turto administratorė D. U. ir sutiko, kad jis būtų toliau saugomas V. V. sodyboje, turtas nebuvo iš kaltinamojo paimtas ir po kratos atlikimo 2010-12-22, nes bankroto administratorės žodžiais tariant, ji neturėjo sąlygų ir galimybių turtą saugoti. Tai, kad tarp šalių nėra rašytinės pasaugos sutarties, nėra pagrindo manyti, kad turtas buvo pasisavintas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad V. V. turto nepasisavino, o jį saugojo, be to pažymėtina, kad bevertis turtas negali būti laikomas pasisavinimo dalyku, nes kaltininkas nepadaro turtinės žalos. Šiuo atveju beverčiu turtu laikomi V. V. sodyboje rasti kompiuteriai „Celeron“ ir „Intel pentium“, kurie nepavykus jų realizuoti, kaip beverčiai grąžinti V. V..
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šiuo atveju V. V. kaip UAB „Juodikių transportas“ akcininkas, siekdamas išsaugoti bendrovės turtą, žinodamas, kad bendrovė neturi specialios vietos ar aikštelės specialiai technikai (traktoriukui – žoliapjovei „Jonsered“ bei mikroautobusui „Ford tranzit“) saugoti, ją saugojo savo sodyboje, siekdamas apsaugoti turtą nuo trečiųjų asmenų poveikio, turint tikslą išvengti galinčios atsirasti žalos bendrovei. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą, ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t.y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Nustatyta, kad V. V. bendrovės turtą saugojo savo sodyboje, neturėdamas tikslo jo paversti savu, nes apie tai buvo žinoma bankroto administratorei D. U., kuri sutiko, kad turtas būtų saugojamas kaltinamojo sodyboje. Tai rodo, jog V. V. veikoje nėra tyčios elgtis nusikalstamai, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p. 307 str.,
nusprendžia:
V. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.