Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 85-Te-164 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu teismo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) 2018 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 85-Te-164 (toliau – Įsakymas), kuriuo pripažinta, kad jis pažemino policijos pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos.

Nurodo, jog Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas 2018 m. balandžio 16 d. teikimu pasiūlė Tauragės AVPK viršininkui panaikinti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nes nustatytos neigiamos asmeninės savybės, numatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Paslapčių įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte ir atsakovas, remdamasis Tauragės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 25 d. išvada2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-131 panaikino jam išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 85-TE-132 atleido iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu ir 66 straipsnio 1 dalimi. Nurodo, jog Komisija rėmėsi aplinkybėmis, kad jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo, duomenų klastojimo, neteisėto informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimo taip pat aplinkybe, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. kratos metu jo gyvenamosiose patalpose buvo rasta 5 litrų talpos butelis su stipriu namų gamybos alkoholiniu gėrimu ir kt. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. rugpjūčio 24 d. jam buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų buvo sustabdytas iki bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime ir 2017 m. rugsėjo 27 d. dėl namų gamybos alkoholinio gėrimo buvo pradėta administracinė teisena, 2017 m. lapkričio 7 d. teikimu tarnybinio patikrinimo procedūra buvo atnaujinta ir tarnybinis patikrinimas tęsiamas tik toje tarnybinio patikrinimo dalyje, kuri susijusi su naminės degtinės laikymu. Nurodo, kad teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 137 straipsnio 3 dalį (naminių stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas). Teigia, jog 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinis patikrinimas baigas, pripažįstant, kad jis savo veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, tokiu būdu pažemino pareigūno vardą ir sulaužė duotą priesaiką ir remdamasis išvada Tauragės AVPK viršininkas priėmė skundžiamą Įsakymą.

Skundą grindžia tuo, jog , jog Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nepagrįstos ir neteisėtos 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu. Argumentuoja, jog tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d.) nustatytus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminus, nes tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas 66 dienas. Be to, pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, nes tos pačios aplinkybės – kad pas pareiškėją namie kratos metu buvo rastas naminės degtinės butelis, buvo panaudotos panaikinant pareiškėjui teisę dirbti su slapta informacija, motyvuojant pareiškėjo neigiamomis asmeninėmis savybėmis, ir atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos, kaip neturintį teisę dirbti su slapta informacija. Teigia, jog už naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymą jis nubaustas administracine tvarka. Ir kad dėl tų pačių veiksmų jis yra baudžiamas du kartus, nes teisė dirbti su slapta informacija jam panaikinta remiantis tais pačiais kompromituojančiais veiksmais kaip ir skundžiamu Įsakymu.

Nurodo, jog atleidimas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl pareigūno vardo pažeminimo nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu, tačiau faktiniai pagrindai pareigūną atleisti pagal šią normą turi būti rimti. Teigia, jog pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Teigia, jog jis pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą tik todėl, kad ikiteisminio tyrimo dėl kitų veikų (kurios nepasitvirtino) atliktos kratos metu jo namuose buvo rastas butelis naminės gamybos alkoholis, apie kurio buvimą jis nežinojo ir nėra pagrindo išvadai, kad jis pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją sukompromitavo visuomenės akyse.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 85-Te-164 (toliau – Įsakymas), kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas M. P. pažemino policijos pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Tauragės AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgdamas į Tauragės AVPK 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-19 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus pareigūno M. P. veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada), pripažino, kad pareiškėjas, ėjęs Tauragės AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-131 2018 m. balandžio 27 d. atleistas iš vidaus tarnybos, pažemino policijos pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą pareiškėjo gyvenamosiose patalpose– bute rastas 5 litrų talpos plastikinės naminės degtinės butelis, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 51,6 %. Administracinio nusižengimo byloje 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2017 m. gruodžio 4 d. priimtas nutarimas pagal ANK 137 straipsnio 3 dalį. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarimu pripažinta, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 137 straipsnio 3 dalyje. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis palikta nepakeista. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, privalėjo imtis visų neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam nusižengimui, bet to nedarė, nors akivaizdžiai žinojo apie jo namuose laikomą naminę degtinę, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Statuto 13 straipsnį, 29 straipsnio 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei nesivadovavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymo „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso“ 14.3 punktu, ir yra pagrindas jį atleisti iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti policijos uždaviniai: <...> 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas ir kt. To paties įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Statuso (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 13 straipsnyje įtvirtinta pareigūno priesaika, kuria pareigūnas prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Statuto 29 straipsnyje įtvirtintos pareigūnų pareigos, pagal kurias pareigūnai privalo atlikti šias bendrąsias pareigas: 2) sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; 3) gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą. Valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės tarnautojai privalo: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d.) 14 punkte numatyta, jog ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi vadovautis šiomis nuostatomis: 14.3) privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3769-492/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą sampratą, ne kartą yra pasisakęs, jog tokio pobūdžio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas iš esmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, visuomenės turimais pareigūnų atžvilgiu. Šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3541-492/2017). Sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios.

Pareiškėjui argumentuojant, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidus Tvarkos aprašo nuostatas, nes tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas 66 dienas, nurodytina, jog Statuto nuostatos (galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., t. y, ginčui aktualiu laikotarpiu) ir Tvarkos aprašo nuostatos (galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 13 d.) nereglamentavo tyrimo procedūrų, sprendžiant dėl asmens atleidimo pažeminus pareigūno vardą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką atleidimas iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo nėra tarnybinė nuobauda ir tyrimo procedūra, sprendžiant dėl asmens atleidimo pažeminus pareigūno vardą nėra reglamentuota teisės aktuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3769-492/2016, 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra taikomos Tvarkos aprašo ir Statuto nuostatos, reglamentuojančios tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras, terminus ir kt., todėl pareiškėjo argumentas dėl Tvarkos aprašo 25 punkto pažeidimo yra nepagrįstas.

Pareiškėjas skundą grindžia ir tuo, jog priėmus skundžiamą Įsakymą, buvo pažeistas non bis in idem principas, draudžiantis dvigubą baudimą, nes tomis pačiomis aplinkybėmis buvo remtasi panaikinant jam teisę dirbti su slapta informacija ir jis atleistas iš vidaus tarnybos taip pat už naminės degtinės laikymą buvo nubaustas administracine tvarka.

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad, kaip savo aktuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Pagal Konvencijos nuostatas negali būti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje S. Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14939/03) suvienodino poziciją dėl tapataus pažeidimo aiškinimo Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio prasme, kurios šiuo metu ir laikomasi minėto teismo jurisprudencijoje (2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Routsalainen prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 13079/03). Šio teismo praktikoje, aiškinant pažeidimo sąvoką, įtvirtintą Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, akcentuojamas materialusis pažeidimo aspektas, veikos teisiniam įvertinimui (kvalifikavimui) teikiant mažesnę reikšmę. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Konstatuota, kad Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir/arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1579/2014).

Pareiškėjo argumentas, kad už naminės degtinės laikymą naminę degtinę jis nubaustas administracine ir todėl negali būti sprendžiamas jo tarnybinės atsakomybės klausimas yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011). Tauragės apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. nutarimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi vertino pareiškėjo veiksmus dėl administracinės atsakomybės taikymo teisės pažeidimo ir nesprendė klausimo dėl pareigūno vardo pažeminimo ar vidaus tarnybos sistemos institucijų diskreditavimo klausimo.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad ta pati aplinkybė dėl naminės degtinės laikymo buvo pagrindas panaikinti teisę dirbti su slapta informacija ir atleisti iš tarnybos, o po to buvo vertinama kaip pareigūno vardo pažeminimas priimant skundžiamą įsakymą, yra pagrįstas.

Pareiškėjui Tauragės AVPK viršininkas 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-131 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo“ panaikintas 2008 m. vasario 29 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Įsakymo teisiniu pagrindu nurodytas Paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas (nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui), o faktiniu pagrindu nurodyti šie pareiškėjo veiksmai: neteisėtas informacijos apie privačius asmenis rinkimas ir registrų duomenų naudojimas ne tarnybos tikslais ir be teisėto pagrindo; pareiškėjo gyvenamojoje vietoje kratos metu rasti 18 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šaudmenų; kratos metu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose rastas 5 litrų talpos plastikinis butelis su stipriu namų gamybos alkoholiniu gėrimu ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad iš pareiškėjo atimta specialioji teisė – susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjas Tauragės AVPK viršininko 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-132 atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas įsakymus apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Nr. eI-4842-342/2018 skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019 teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tauragės AVPK viršininko priimti įsakymai yra galiojantys ir pareiškėjui sukeliantys teisines pasekmes. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Įsakymas, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir tuo pagrindu gali būti atleistas iš tarnybos, priimtas remiantis Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyta aplinkybė, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą pareiškėjo gyvenamosiose patalpose – bute rastas 5 litrų talpos plastikinės naminės degtinės butelis, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 51,6 %. Būtent šia aplinkybe taip pat buvo remiamasi panaikinant pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir jį atleidžiant iš pareigų. Vertinant šias aplinkybes non bis in idem principo atžvilgiu, spręstina jog dėl tos pačios aplinkybės dėl laikymo naminės degtinės tam pačiam asmeniui (pareiškėjui) vidaus tarnyboje buvo taikytos atitinkamos poveikio priemonės – teisės dirbti su įslaptinta informacija atėmimas ir atleidimas iš vidaus tarnybas bei analogiškai – pripažinimas, kad pareiškėjas pažeminio policijos pareigūno vardą ir numatytas atleidimas iš vidaus tarnybos. Nors teisės dirbti su slapta informacija panaikinimas ir atleidimas iš vidaus tarnybos nėra tarnybinė nuobauda, tačiau pareiškėjas yra baudžiamas už tą patį veiksmą. Teismas sprendžia, kad Tauragės AVPK 2018 m. gegužės 29 d. įsakymas priimtas pasibaigus tarnybiniams santykiams, pažeidžia non bis in idem principą, draudžiantį persekioti ir/arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), todėl yra neteisėtas. Panaikinus įsakymą dėl nurodyto pažeidimo, neanalizuotina ar pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais,

nusprendžia:

panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 85-Te-164, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas M. P. pažemino policijos pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos svidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.