- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- ATP-171-581/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00054-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. K. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-02-13 nutarimu K. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį - 289 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 1158 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, K. K. skirta 1447 Eur bauda. Paskirtosios baudos mokėjimas išdėstytas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant K. K. mokėti kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki mėnesio paskutinės darbo dienos.
K. K. nubausta už tai, kad neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, 2014-05-31, apie 21 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, apgadindama J. M. priklausantį automobilį, ir, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešusi apie eismo įvykį policijai, pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. K. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-02-13 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į visas faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus bei tai, kad jai nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymi, kad jai paskirta nuobauda per griežta. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į jos sunkią finansinę padėtį, į tai, kad ji yra vieniša mama ir pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis – socialinė pašalpa bei skirti mažesnę nei numato įstatymo sankcija baudą.
Atsiliepimas į skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinį skundą pateikusi K. K. savo kaltės dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų neginčija, bet mano, kad apylinkės teismas neužtikrindamas gynėjo dalyvavimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, pažeidė ATPK 272 straipsnio nuostatas, nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintos normos ir paskyrė per griežtą nuobaudą.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir įvertinęs apeliaciniame skunde dėstomus reikalavimus, tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.
ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, įskaitant ir teisę nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba.
Byloje esantis 2015-02-13 teismo posėdžio protokolas (b.l. 39) patvirtina, kad teismo posėdžio pradžioje, t. y. prieš pradedant iš esmės nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą K. K. buvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. K. K. bylą nagrinėjančiam teisėjui nurodė, kad teises suprato ir savo parašu dar kartą patvirtino, kad jai išaiškintos teisės, numatytos aptariamoje normoje (b.l. 38, 39). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantei galimybė teismo posėdžio metu naudotis teisininko paslaugomis buvo žinoma ir išaiškinta tinkamai. Be to, jai iš anksto, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną – 2015-01-30, buvo žinoma paskirta teismo posėdžio data – 2015-02-13, todėl ji turėjo pakankamai laiko pasikviesti atstovą (advokatą), jeigu manė, kad advokatas šioje byloje jai yra reikalingas. Posėdžio metu K. K. teikė paaiškinimus ir tik po rašytinės bylos medžiagos pagarsinimo, baigiant nagrinėti bylą, pasiteiravo, ar dar galėtų pasikviesti advokatą, po ko pripažino, kad advokato ieškojusi, bet neradusi bei dar kartą patvirtino, kad jos parodymai duoti teisme yra teisingi (b. l. 39). Taigi, byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė apylinkės teismui būtų pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl kokių nors objektyvių priežasčių, kaip antai prašydama skirti daugiau laiko susirasti kvalifikuotam atstovui ir, kad teismas tokį prašymą būtų ignoravęs ar atsisakęs tenkinti. Todėl apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad apylinkės teismas pažeidė ATPK 272 straipsnio normas ir neužtikrino teisinės gynybos, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, atmestini kaip nepagrįsti bei neturintys jokių sąsajų su paskirtos nuobaudos dydžiu, kaip yra dėstoma skunde.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio administracinėn atsakomybėn patrauktai K. K. tiek pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tiek pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos bei galutinai paskirtos nuobaudos – 1447 Eur baudos mokėjimas išdėstytas dviejų metų laikotarpiu, įpareigojant mokėti kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki mėnesio paskutinės darbo dienos.
Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36-2013, 2AT-42-2013).
Šalies argumentai
K. K. prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas iš esmės argumentuoja sunkia finansine padėtimi bei ribotomis galimybėmis sumokėti paskirtą baudą. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad K. K., nesilaikydama visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik jos netinkamo elgesio rezultatas. Ji, paprašyta neblaivaus asmens, vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės bei nepasirinkusi saugaus greičio jo nesuvaldė, dėl ko automobilis nuvažiavo nuo kelio ir net apvirto. K. K. padarė neabejotinai vienus šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo paties saugumui, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui ar net gyvybei bei eismo saugumui. Pati pažeidėja pripažino, kad iš įvykio vietos pasišalino. Dėl eismo įvykio sukėlimo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas kitas asmuo – D. M., o aplinkybė, kad transporto priemonę vairavo būtent K. K. paaiškėjo teisme nagrinėjant pastarojo bylą. Kas akivaizdžiai rodo, kad K. K. pakankamai ilgą laikotarpį vengė atsakomybės dėl padaryto pažeidimo. Jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį, išskyrus patiriamus finansinius sunkumus K. K. nenurodė, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatas.
Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, K. K. finansinė padėtis yra sunki, ji viena augina vaiką ir gyvena iš socialinės pašalpos, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, įvertinęs pažeidėjos turtinę padėtį, jai paskirtos galutinės baudos mokėjimą išdėstė dalimis maksimaliam laikotarpiui. Dar labiau švelninti K. K. paskirtą administracinę nuobaudą, įvertinus pažeidėjos asmenybę bei atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, apygardos teismas neturi teisiminio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktai K. K. paskyrė tinkamą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę M. K. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. K. K. paskirta administracinė nuobauda atitinka jos padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, tad švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ar grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.