- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-263-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. I.
- Atsakovas
- S. E., D. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. I. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovams S. E. ir D. D. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. I. kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė nustatyti 1567,11 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav., naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal 2023 m. liepos 3 d. matininkės E. P. parengtą planą ir R. I. skirti naudotis negyvenamosios patalpos– karvidės dalimi, pažymėta raide C (403.36 kv. m), D. D. skirti naudotis negyvenamosios patalpos – karvidės dalimi, pažymėta raide B (398.08 kv. m), S. E. skirti naudotis negyvenamosios patalpos – karvidės dalimi, pažymėta raide A (765.67 kv. m) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė R. I. ir atsakovai S. E. bei D. D. yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., bendraturčiai. Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, todėl naudojantis karvidės patalpomis tarp namo gyventojų kyla įvairių nesutarimų, šiai dienai ieškovė net nebegyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name dėl nuolatinių konfliktų tarp jos ir atsakovų. Siekdama baigti konfliktus ieškovė parengė karvidės patalpų naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos projektą ir 2023 m. liepos 5 d. registruotu paštu pateikė jį statinių bendraturčiams (atsakovams). Atsakovai pateikė atsakymą, kad iš esmės sutinka su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka, tačiau pageidauja į karvidės patalpas patekti pro būtent ieškovei priklausantį įėjimą, nors atsakovai turi savo atskirus įėjimus, kuriais nesutinka naudotis, nes jiems patogiau į karvidės patalpas patekti pro ieškovės įėjimą. Ieškovė ketina parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, dėl to nori tinkamai parengti naudojimosi tvarkos planą, kuriuo vadovausis naujieji nekilnojamo turto savininkai ir bus išvengta konfliktų, nes visi bendrasavininkai naudosis savo turimais įėjimais. Nepavykus išspręsti ginčo taikiai, ieškovė teisminės gynybos kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovės pateiktoje naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkoje pagal parengtą planą nėra numatytas patekimas į atsakovei D. D. priklausančias rūsio patalpas. Pažymi, kad tarp šalių nėra buvę jokių nesutarimų dėl naudojimosi patalpomis tvarkos, o ieškovė išsikėlė gyventi kitur, kadangi išsiskyrė su vyru. Nesutikdami su ieškovės prašoma nustatyti statinių naudojimosi tvarka, atsakovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal matininko E. M. parengtą planą, kuriame numatytas bendras praėjimas prie rūsio patalpų (paskaičiavimo dalis „D”). Pažymėjo, kad ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovai nori patekti į patalpas per jai priklausantį įėjimą. Įėjimas yra bendras ties įėjimu į namą ir šis įėjimas niekada nepriklausė ieškovei. Šiuo įėjimu šalys naudojosi nuo pat pastato pastatymo, naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, todėl jos keisti nėra jokio pagrindo. Per šį įėjimą yra patenkama tiek į ieškovei, tiek į atsakovei D. D. priklausančias rūsio patalpas. Rūsyje atsakovė laiko malkas, todėl tenkinus ieškovės reikalavimą bus apribotos atsakovės teisės. Statinio (karvidės) šiaurinėje dalyje yra nedidelis įėjimas į rūsį, kad atsidarytų garažo durys, tačiau pro šį įėjimą atsakovė rūsio patalpomis normaliai neturės galimybės naudotis, o nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlymą bus pažeisti atsakovės D. D. interesai.
3. Dublike ieškovė pažymėjo, kad atsakovų pateiktas karvidės patalpų naudojimo tvarkos projektas tiesiogiai pažeidžia ieškovės interesus, sumažina ieškovės turimos nuosavybės dalį, atsakovai į savo patalpas patenka būtent pro ieškovės įėjimą. Atsakovai nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl būtų pagrindas nukrypti nuo bylos šalių turimų nuosavybėje dalių dydžio, tik teikdami, kad neva tokia tvarka jau yra nusistovėjusi. Ieškovė, prašydama nustatyti naudojimosi karvidės patalpų tvarką bei teikdama šios naudojimosi tvarkos projektą, teisingai suskaičiavo jai tenkančią bendrai su atsakovais naudojamas karvidės patalpų dalis. Ieškovė pažymėjo, kad tai yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Akcentuoja, kad atsakovė D. D. į rūsio patalpas gali patekti net per tris įėjimus, todėl nesutinka su atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka.
4. Atsakovai triplike akcentavo, kad jų siūlomame naudojimosi nekilnojamuoju daiktu plane nėra sumažinama ieškovės turima dalis, o realiai atitinka ieškovei nuosavybės teise priklausančiai karvidės daliai. Matininko E. M. karvidės dalių paskaičiavimas skiriasi nuo matininkės E. P. parengto plano tuo, kad yra paliekamas bendras įėjimas į rūsį, bei padidinama ieškovei tenkanti dalis „C“ atsakovės dalies sąskaita, pažymėta raide „B“. Tokiu būdu atsakovų siūloma naudojimosi tvarka yra tokia, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir abiem bendraturčiams pagal savo naudingąsias savybes tenka vienodo vertingumo daikto dalys. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovai nori patekti į patalpas per jai priklausantį įėjimą. Įėjimas yra bendras, nes per bendrą įėjimą yra patenkama į namą, o toliau ir į ginčo patalpas, kur yra šalių rūsiai. Šiuo įėjimu šalys naudojosi nuo pat pastato pastatymo, naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, naudojimosi tvarka įėjimu niekada nebuvo keičiama. Teismui tenkinus ieškinį bus grubiai pažeistos atsakovų teisės, nes tokiu atveju ieškovė, norėdama patekti į rūsį, ir toliau naudosis įėjimu iš namo, o atsakovai neteks galimybės patekti į rūsį iš namo, nors rūsyje atsakovė D. D. laiko malkas. Norėdami patekti į rūsį atsakovai turės apeiti aplink namą ir pagalbines (karvidės) patalpas, kas sudarys jiems nepatogumus, kai tuo tarpu ieškovė viena turės galimybę patekti į rūsio patalpas iš namo. Paaiškino, kad statinio (karvidės) šiaurinėje dalyje atsakovai yra įsirengę nedidelį įėjimą į rūsį, kad atsidarytų garažo durys, tačiau pro šį įėjimą atsakovė D. D. rūsio patalpomis normaliai neturi galimybės naudotis. Taip pat, yra išėjimas vakarų pusėje, kuris atsidaro tik iš vidaus ir juo atsakovė naudojasi tik patekimui į šiltnamį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu (karvidės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., tvarką pagal atsakovų pateiktą matininko E. M. 2023 m. rugpjūčio 22 d. parengtą schemą, pagal kurią atsakovui S. E. tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis raide A, atsakovei D. D. tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis raide B, ieškovei R. I. tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis raide C ir patalpa, pažymėta raide D, bendrai naudojasi D. D. ir R. I.. Teismas nutarė priteisti iš ieškovės R. I. atsakovės D. D. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš ieškovės R. I. 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai teismo argumentai:
5.1. Teismas nustatė, kad pagrindinis ginčo objektas šioje byloje yra įėjimo į patalpas (iš kurios patenkama į rūsį) ir naudojimosi juo klausimas. Pažymėjo, kad nėra galimybės įrengti kito įėjimo į pastatą, kad iš jo būtų galima pasiekti rūsį, ir toks sprendimas būtų nelogiškas ir neprotingas, galimai reikalaujantis daug finansinių sąnaudų. Teismas iš esmės sutiko su atsakovų pozicija, kad nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi patalpomis tvarką, būtų ženkliai apribota atsakovės D. D. patekimo į rūsį iš gyvenamųjų patalpų galimybė. Tokiu atveju jai kaskart reikėtų daryti 30 metrų lankstą ir įeiti į rūsį pro tam nepritaikytą įėjimą, kas yra net 6 kartus daugiau nei patenkant į rūsį iš patalpų (iš patalpų iki rūsio atsakovės paaiškinimu yra apie 5 metrai).
5.2. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė jau net penkerius metus ginčo patalpose negyvena ir jomis nesinaudoja, o pagrindinis įėjimas į patalpas buvo numatytas dar 1996 m. spalio 15 d. sudarytame plane, pagal kurį įėjimu visi bendrasavininkai naudojosi bendrai.
5.3. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, kuri yra nustovėjusi ir atsispindi atsakovų pateiktoje matininko E. M. 2023 m. rugpjūčio 22 d. parengtoje schemoje.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Atsakovai į bylą pateikė 1996 metų sudarytą planą, kuris yra namo valdos techninės apskaitos byloje, pagal kurį neva turto savininkai naudojosi bendrai ir į karvidės patalpas patekdavo per bendrą įėjimą. Pažymi, kad atsakovai klaidino teismą, nes pagal pateiktą planą nurodytas koridorius yra gyvenamųjų patalpų, o ne karvidės patalpų. Atsakovas S. E. nesinaudoja ir niekada nesinaudojo minėtu koridoriumi.
6.2. Nurodo, kad teisme buvo pateikta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei buvo padovanotas turtas, tačiau buvo pamiršta paminėti aplinkybę, kad už dovanotą turtą ieškovė perleido (padovanojo) savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą kitai šalių seseriai V. D. Ši aplinkybė parodo atsakovų nesąžiningumą.
6.3. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, šalių itin didelį konfliktiškumą, nevertino atidalijimo galimybės kompleksiškai, o pasirinko neracionalų atidalijimo variantą spręsdamas tarp šalių kilusį teisminį ginčą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Įėjimas į rūsį niekada nepriklausė ieškovei, įėjimas yra bendras, nes per bendrą įėjimą patenkama į namą, o toliau į ginčo patalpas, kur yra šalių rūsiai. Pagrindinis įėjimas buvo numatytas dar 1996 m. plane, pagal kurį įėjimu naudojosi visi bendrasavininkai.
7.2. Patenkinus ieškinį, bus pažeistos atsakovės D. D. teisės, nes jai kaskart reikėtų daryti 30 metrų lankstą ir įeiti į rūsį pro tam nepritaikytą įėjimą.
7.3. Atsakovų pasiūlytame naudojimosi tvarkos plane nėra sumažinama ieškovei priklausanti dalis, o realiai atitinka ieškovės nuosavybės teise turimą karvidės dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
11. Ieškovė R. I. ir atsakovai S. E. bei D. D. yra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., bendraturčiai. Naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Šalys ir ginčo turto bendraturčiai yra artimi giminaičiai – brolis ir seserys.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, kuri yra nustovėjusi ir atsispindi atsakovų pateiktoje matininko E. M. 2023 m. rugpjūčio 22 d. parengtoje schemoje.
13. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nenustatė jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių (neatsižvelgė į šalių itin konfliktiškus santykius), dėl kurių šią tvarką reikėtų ar būtų tikslinga pakeisti. Teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad ieškovė jau penkerius metus negyvena dėl sistemingai kylančių konfliktų, taip pat jos sūnus turėjo išsikraustyti, nes gyvenimas nebuvo įmanomas. Ieškovė yra priėmusi tvirtą sprendimą, kad nei ji, nei jos vaikai minėtame turte negyvens ir ji ketiną parduoti turtą. Teismas netinkamai vertino ir tinkamai neišnagrinėjo ieškovės reikalavimo dėl karvidės patalpų atidalijimo varianto. Neatlikęs šių reikalavimų vertinimo, nenustatęs, kurios ginčo šalies ir kokio reikalavimo apimtimi labiausiai būtų užtikrinti bendraturčių interesai ir nuosavybės teisių įgyvendinimas, teismas netinkamai taikė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo), taip pat bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas (teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir pareigą jį išlaikyti, teisę didinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį, pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės) reglamentuoja CK 4.75–4.81 straipsniai.
15. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).
16. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad jos pateiktas nekilnojamo daikto naudojimosi tvarkos planas labiau atitinka bendraturčių interesus. Nors apeliantė teigia, kad teismas netinkamai vertino ir tinkamai neišnagrinėjo ieškovės reikalavimo dėl karvidės patalpų atidalijimo varianto, tačiau akcentuotina, kad atidalijimo klausimas nebuvo šios bylos dalykas. Šioje byloje buvo svarstomas klausimas dėl bendraturčiams priklausančio turto – karvidžių – naudojimosi tvarkos nustatymo, o tai nėra tapatūs teisiniai institutai. Pagrindinis ginčo objektas šioje byloje yra įėjimo į patalpas (iš kurios patenkama į rūsį) ir naudojimosi juo klausimas. Pažymėtina tai, jog kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent ieškovės pateikta naudojimosi karvidėmis tvarka pernelyg užtikrintų ieškovės interesus bei būtų ženkliai apribota atsakovės D. D. patekimo į rūsį iš gyvenamųjų patalpų galimybė. Tokiu atveju jai (atsakovei) kaskart reikėtų daryti 30 metrų lankstą (apeiti namą ir karvides) ir įeiti į rūsį pro tam nepritaikytą įėjimą, kas yra net 6 kartus daugiau nei patenkant į rūsį iš patalpų (iš patalpų iki rūsio atsakovės paaiškinimu yra apie 5 metrai). Įvertintina ir tai, kad šildymo sezono metu kasdien būtina nors du kartus eiti parsinešti malkų kūrenimui. Kolegijos vertinimu, būtent šiuo įėjimu yra užtikrinamas ir ieškovės, ir atsakovės patogus ir racionalus patekimas į rūsio patalpas. Pažymėtina, kad nustatant naudojimosi turtu tvarką turi būti atsižvelgiama į siekiamus tikslus, iš kurių svarbiausias – visų bendraturčių interesų ir teisių pusiausvyra, o ne vieno iš bendraturčių interesų prioritetas.
17. Tokia nustatyta tvarka atitinka kasacinio teismo praktiką, joje nurodoma, jog naudojimosi daiktu tvarka turi būti racionali, užtikrinti efektyvų naudojimąsi bendru turtu (naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-353/2009). Kolegijos vertinimu, nepaisant šalių konfliktiškų santykių, šalių ginčas dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo pagrįstai išspręstas sudarant galimybę ir ieškovei, ir atsakovei valdyti ginčo daiktą ir įėjimą į jį, nepažeidžiant bendraturčių teisių.
18. Apeliantė tikina, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama. Jos nuomone, atsakovų pateiktas planas sumažina ieškovės turimas nuosavybės dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų pateiktoje matininko E. M. 2023 m. rugpjūčio 22 d. parengtoje schemoje nėra sumažinama ieškovei priklausančio turto dalis, o realiai atitinka ieškovei nuosavybės teise priklausančiai karvidės daliai. Atsakovų pateiktas planas nuo ieškovės pateikto plano skiriasi tuo, kad atsakovų pateiktame plane yra paliekamas bendras ieškovei ir atsakovei įėjimas į rūsį bei padidinama ieškovei tenkanti dalis „C“ atsakovės dalies sąskaita, plane pažymėta „B“. Taigi, pritartina atsakovams, jog atsakovų pasiūlyta naudojimosi tvarka yra tokia, kad kiekvienam bendraturčiui skiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir abiem bendraturčiams (ieškovei ir atsakovei) tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.
19. Tokia situacija atitinka kasacinio teismo praktiką, netgi leidžianti nukrypti nuo turimų dalių principo, joje nurodoma, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
20. Išanalizavusi civilinės bylos duomenis bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ginčo klausimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė bylai aktualias teisės normas, rėmėsi tinkama teismų praktika ir pateikė savo išvadas dėl šalių pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime argumentuotai pateikė pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko.
21. Apeliantės argumentas, kad ji ketina turtą parduoti, neįtakoja pirmosios instancijos sprendimo teisėtumo. Svarbu ir tai, kad naujieji savininkai turės teisę pasiūlyti atsakovams kitą / naują naudojimosi turtu tvarką.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
22. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
26. Atsakovė D. D. už atsiliepimo parengimą patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
27. Atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovei iš ieškovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei D. D. iš ieškovės R. I. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.