Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, nedalyvaujant pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini), atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, pareikštą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į paskirtą teismo posėdį iš proceso šalių niekas neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų administratorius. 2013 m. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai visuotinio susirinkimo metu nusprendė sudaryti bendrojo naudojimo objektų valdymo naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį. 2013-07-31 buvo sudaryta sutartis Nr. NPCV-SUT-13-0042 dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūros. 2013 m. birželio 10 d. mirė šio daugiabučio namo gyventojas R. D., kuriam nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šio palikimą priėmė Lietuvos valstybė. Laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės mėn., už pareiškėjo suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas susidarė 1166,97 EUR įsiskolinimas. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ (duomenys neskelbtini) su kreditoriniu reikalavimu, tačiau VĮ (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 22 d. raštu informavo pareiškėją, jog klausimas dėl skolos susidariusios iki palikėjo mirties, būtų sprendžiamas, jei bendrovė pateiks įrodymus, jog nebuvo praleistas 3 mėnesių terminas kreditoriam reikalavimui pareikšti, arba bus pateikta teismo nutartis dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą patenkinimo. Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-02-26.

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Plėtodama kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas ir jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties terminui. Nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriui prašant, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį pratęsti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006). Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, reikia įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, inter alia, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Taigi, palikimo atsiradimo data laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). R. D. mirė 2013 m. birželio 10 d., todėl pareiškėjas iki 2013 m. rugsėjo 10 d. turėjo teisę atlikti CK 5.63 str. 1 dalyje numatytus veiksmus. Šis terminas nėra naikinamasis, tačiau jam suėjus ši teisė išnyksta, ir tik teismo nutartimi pratęsus terminą, kreditorius gali realizuoti savo veiksmus, reikšdamas reikalavimus palikimą priėmusiam asmeniui. Kaip minėta, nei CK 5.63 str. 4 dalyje, nei CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kurias vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d.; CK 1.5 str. 4 d.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti (atnaujinti) terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi su kreditoriniais reikalavimais į Lietuvos valstybę, atstovaujamą VĮ (duomenys neskelbtini), tik 2015-08-31, o į teismą tik 2016-02-26, t.y. praėjus gerokai daugiau nei dviem metams.

Pagrindinis ir iš esmės vienintelis pareiškėjo nurodytas argumentas dėl ko buvo šis praleistas terminas, nes pareiškėjas yra didelė įmonė, aptarnauja keliasdešimt tūkstančių klientų, todėl neturėjo galimybės pastebėti, kad pasikeitė patalpos savininkas ar jis yra miręs.

Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Teismas sutinka iš dalies su pareiškėjo argumentu, kad jog dėl didelio kiekio administruojamų namų jis objektyviai neturi galimybės laiku sužinoti apie kiekvieno administruojamo buto savininko pasikeitimo ar mirties faktą. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skolos susidarymo pradžia buvo 2013 m. gegužės 1 d. ir iki pat 2015 m. rugpjūčio 31 d. (kai VĮ (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas), pareiškėjas kaip kreditorius ilgą laiką buvo neatlikęs jokių aktyvių veiksmų, t.y. daugiau nei 2 metus visiškai nebuvo domėtąsi įsiskolinimo priteisimu ir atitinkamai nesidomėjus, nebuvo sužinota apie buto savininko mirtį ar savininko pasikeitimą, kai palikimą priėmė Lietuvos valstybė. Teismo vertinimu, tai nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą kreditoriaus delsimą ir nerūpestingumą. Pažymėtina, kad dėl panašių bylai aplinkybių (panašaus praleisto termino), kai pareiškėjas yra juridinis asmuo teikiantis paslaugas, ir kai atsakovas yra Lietuvos valstybė, yra pasisakęs ir apeliacinės instancijos teismas) 2016-01-25 nutartyje Nr. 2S-117-431/2016, kurioje apeliacinis teismas pasisakė, kad toks delsimas yra nepateisinamas.

Todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad 3 mėn. terminas buvo praleistas ženkliai, o pareiškėjo veiksmai (nesidomėjimas susidariusiu įsiskolinimu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.) vertintini kaip nerūpestingi ir aplaidūs, ir toks elgesys neatitinka civilinėje teisėje protingu ir pateisinamu įvardinto bonus pater familias asmens elgesio. Veikdamas nerūpestingai ir aplaidžiai pareiškėjas negali tikėtis, kad teismas pateisins tokius jo veiksmus (neveikimą) ir laikys protingu. Todėl atsižvelgdamas į pareiškėjo teisinį statusą, galimybę gauti duomenis apie asmenų mirtį, itin ilgą savo teisių negynimą, svarbių priežasčių nenurodymą, teismas nepratęsia (neatnaujina) įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes laiko, jog pareiškėjas nenurodė termino praleidimą pagrindžiančių svarbių priežasčių, ir pats dėl savo aplaidumo ženkliai praleido įstatymo nustatytą terminą. Todėl pareiškėjo pareiškimas dėl termino kreditoriam reikalavimui pareikšti atnaujinimo atmestinas.

Pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose cituojama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2A-872-611/2014, kurioje buvo pateiktas aiškinimas dėl LR CK 5.63 str. 1 d. taikymo. Tačiau nagrinėjamo pareiškimo atveju šis aiškinimas yra netaikomas, nes reikalavimas, priešingai negu nurodytoje nutartyje yra ne dėl termino atnaujinimo, bet jo aiškinimas duodamas sprendžiant situaciją dėl skolų išieškojimo esant paveldėtojui – valstybei. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju (civilinėje byloje Nr. e2YT-13136-155/2016) pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini) pasirinko kita teisių gynybos būdą nei cituojamoje byloje, t.y. pateikė teismui pareiškimą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (kaip teismas nustatė, šis terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių), o tuo tarpu cituojamojoje apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama civilinė byla - ieškinys dėl skolos priteisimo, pareikštas Lietuvos valstybei, priėmusiai kreditoriaus skolininko palikimą (kitas teisės gynybos būdas nei šioje civilinėje byloje), ir kadangi atsakovo atžvilgiu CK 5.63 str. 1 d. nustatytas terminas netaikomas, todėl teismas toje civilinėje byloje pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovo ieškinį. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjui pasirinkus kitą savo teisių gynybos būdą, pateikus teismui pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, argumentuojant, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas neturi pagrindo šio pareiškimo tenkinti, nes šis praleistas terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o tai kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių terminas, palikimą priėmus valstybei, netaikytinas, yra aktualus civilinėms byloms, kurioje pareikštas kreditoriaus ieškinys dėl skolos priteisimo, pareišktas palikimą priėmusiai valstybei (o ne pareiškimas dėl termino atnaujinimo), t.y. Lietuvos valstybei atsisakius padengti kreditorinius reikalavimus iš paveldėto turto, pareiškėjas gali reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo ir atitinkamai tokiai bylai būtų aktuali pareiškėjo cituojama civilinės bylos praktika. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš šalių nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 177-197, 290-292, 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.