Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Citadelė“ banko ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino taikymo, kai palikimą priima valstybė, bei dėl tinkamo atsakovo byloje.

Byloje nustatyta, kad ieškovo skolininkė J. V.-B. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l.14-15), niekas iš jos artimų giminaičių palikimo nepriėmė, testamento ji nebuvo sudariusi. Be to, J. V.-B. ieškovo banke turėjo Visa Classic kreditinę kortelę su 5000 Lt kredito limitu, savo mirties dienai ji visą kredito limitą buvo išnaudojusi ir liko ieškovui skolinga 5000 Lt (b.l.16). Atsakovas 2013-03-26 raštu (b.l.14-15) kreipėsi į ieškovą dėl informacijos suteikimo apie J. V.-B. turėtas sąskaitas ir lėšų likučius jose bei kito turto ar reikalavimo teisių buvimo, o ieškovas 2013-04-10 raštu (b.l.16) informavo atsakovą apie J. V.-B. turėtą turtą, reikalavimo teises ieškovo banke bei apie jos 5000 Lt skolą ieškovui. Dė šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Dėl CK 5.63 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo

CK 5.62 str. 1 d. nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu (1) turtas testamentu yra paliktas valstybei, (2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, (3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba (4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Be to, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Taigi, esant CK 5.62 str. 1 d. nurodytiems atvejams, paveldėjimas turtas pereina valstybei privalomai, valstybė negali atsisakyti jį priimti, negali pasirinkti paveldėjimo būdo. Tuo tarpu CK 5.63 str. 1 d. normos, numatančios palikėjo kreditoriams teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Tai savo kasacinėje praktikoje ne kartą pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Dėl šios priežasties, kadangi valstybė negali pasirinkti palikimo priėmimo būdo ir negali atsisakyti jo priimti, CK 5.63 str. 1 d. norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Todėl, nežiūrint į tai, kad CK 5.63 str. nenustato išimčių tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių terminas, kai palikimą priima valstybė, netaikytinas. Abi bylos šalys, aiškindamos CK 5.63 str., vadovaujasi tomis pačiomis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis, tačiau jas skirtingai interpretuoja ir atitinkamai daro skirtingas išvadas dėl CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino reikšmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino, kaip palikimą priima valstybė, reikšmės aiškinimu, o atsakovo argumentus atmeta. Nagrinėjamu atveju J. V.-B. palikimą priėmė valstybė, jai pereina ir palikėjos visos skolos kiek jos neviršija paveldėto turto vertės (CK 5.52 str., 5.62 str. 4 d.), įskaitant ir 5000 Lt skolą ieškovui. Kadangi atsakovo atžvilgiu CK 5.63 str. 1 d. nustatytas terminas netaikomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovo ieškinį. Kita vertus, aplinkybės, kad J. V.-B. palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kad atsakovas tik 2013-03-26 užklausė atsakovą dėl palikėjos turėto turto, o ieškovas nedelsdamas informavo atsakovą apie palikėjos skolą ir nedelsiant kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, rodo ieškovo sąžiningą ir rūpestingą elgesį bei sudarytų pakankamą pagrindą CK 5.63 str. 1 d. nustatytam 3 mėn. terminui atnaujinti (CK 5.63 str. 4 d.). Atitinkamai pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje ir dėl procesinių palūkanų, kaip numato CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d., priteisimo, kadangi šių palūkanų paskirtis yra kompensacinė ir skatinamoji, skatinanti skolininką kuo skubiau įvykdyti teismo sprendimą, ir šių palūkanų priteisimo galimybė nėra siejama su jokiomis kitomis aplinkybėmis, o tik su teismo sprendimo priėmimu.

Dėl tinkamo atsakovo

Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje. Tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti dėl žemiau nurodomų motyvų. Visų pirma, atsakovu byloje yra patraukta Lietuvos Respublika, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, J. V.-B. palikimą priėmė valstybė, todėl nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublika yra tinkamas atsakovas byloje. Kita vertus, teisėjus kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, VMI prie LR finansų ministerijos yra tinkamas atsakovo atstovas.

Pažymėtina kad CK penktosios knygos nuostatos (CK 5.2 str., 5.62 str., 5.66 str.) nedetalizuoja turto, kurį paveldi valstybė, priėmimo tvarką ir nenustato, kokios institucijos tokiu atveju yra įgaliotos veikti valstybės vardu, todėl tokiu atveju turi būti vadovaujamasi kitų tai reguliuojančių tesės aktų nuostatomis. Apeliantas teigia, kad pagal Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p. būtent Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje praktikoje, aiškindamas CK penktosios knygos nuostatas, žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p. nuostatą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – taisyklės) 45 p. nuostatas, jų tarpusavio santykį, išaiškino, kad tuo atveju, kai valstybė paveldi žemę, palikimo priėmimo procedūrą atlieka mokesčių inspekcija, kuri, atsižvelgiant į tai, jog valstybė atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu (CK 5.62 str. 3 d.), turi pareigą kreiptis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.) ir gauti paveldėjimą patvirtinančius dokumentus (CK 5.66 str. 2 d.). Tik tada, kai palikimas nustatyta tvarka yra priimtas (išduotas paveldėjimo teisės liudijimas), mokesčių inspekcija perduoda palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio teritorijoje yra paveldėta žemė tolimesniems su paveldėtu turtu susijusiems veiksmams atlikti (įregistruoti paveldėtą turtą valstybės vardu, esant būtinybei, organizuoti pardavimo procedūras ir kt.). Taigi, valstybei paveldint žemę, Valstybinė mokesčių inspekcija kaip valstybės atstovė dalyvauja paveldėto turto priėmimo ir paveldėjimą patvirtinančių dokumentų gavimo etape, o vėliau visi kiti su paveldėtu turtu susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-75/2014). Nagrinėjamoje byloje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apelianto atstovas pripažino, kad apeliantas paveldėjimo veiksmus pradėjo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, taip pat pripažino, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos su J. V.-B. palikimu susijusių dokumentų dar neperdavė, o ketino perduoti po paveldėjimo įforminimo, kaip tai numato taisklių 45 punktas. Kad apeliantas neperdavė su J. V.-B. palikimu susijusių dokumentų iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, patvirtina ir apelianto su apeliaciniu skundu pateiktas jo 2013-07-16 rašto Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos turinys (b.l.55). Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad jis nėra tinkamas atsakovo atstovas nagrinėjamoje byloje.

Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl civilinės bylos stabdymo iki bus įformintas paveldėjimas ir paveldėtas sklypas bus perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto argumentas nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindo apeliantas nenurodė, tai jis ir pats pripažįsta, teigdamas, kad teismas turėjo stabdyti bylą neprivalomu bylos sustabdymo pagrindu (CPK 162³ str., 164 str.). Esminė aplinkybė, kad valstybė pradėjo J. V.-B. palikimo priėmimo procedūras, kas sudarė pagrindą bylai išnagrinėti, o tai, kad apeliantas neužbaigė įforminti paveldėjimo procedūrų ir nespėjo perduoti paveldėto žemės sklypo Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, neįtakoja ieškovo reikalavimo teisės turinio ir apimties, todėl nesudarė kliūčių bylai išnagrinėti iš esmės. Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nesudaro kliūčių apeliantui užbaigti paveldėjimo procedūrų ir perduoti Nacionalinei žemės tarnybai paveldėto žemės sklypo, tokiu būdu perduodant ir priimto teismo sprendimo vykdymą, jeigu jis nebūtų įvykdytas iki tokio perdavimo momento. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl civilinės bylos stabdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, bylos sustabdymas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą be jokio teisėto pagrindo ir poreikio.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas teismas taikė teisingai, teisingai ir tinkamai įvertino bylos įrodymus, teisingai aiškino ir taikė CK 5.63 str. nuostatas ir kitas bylai reikšmingas materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 5.62 str. 4 d. valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro žemės sklypas, kurio tikroji rinkos vertė nėra žinoma, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas papildytinas, papildomai nurodant, kad priteisiama 5000 Lt skola, tačiau ne daugiau nei J. V.-B. paveldėto turto tikroiji rinkos vertė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j.a.k. 188659752, iš perėjusio jam po J. V. – B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., turto pagal apyrašą ieškovui AB „Citadelė“ bankas, j.a.k. 112021619, 5000,00 Lt (penki tūkstančių Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150,00 Lt (šimtas penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų, tačiau ne daugiau nei atsakovo paveldėto turto tikroji rinkos vertė.