Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui L. F.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis L. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turinti vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeskso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, turto konfiskavimas;

2) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu ir nustatyta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus ir 40 MGL (2 000 Eur) bauda;

3) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus (bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2020 m. gruodžio 17 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo P. T. gydymo reiškia 7 976,25 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 100–101).

Nukentėjusysis P. T. pareiškė civilinį ieškinį 133,54 Eur turtinei žalai bei 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 154–159).

Motyvuojamoji dalis

Teismas kaltinamojo L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam L. D. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – teistas, taip pat 2018 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 281 straipsnio 7 dalį (vairavimą kelių transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio), nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracine tvarka baustas, (duomenys neskelbtini); į tai, kad išlaiko šiuo metu savo nepilnamečius vaikus, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, kurie kaltinamojo nėra atlyginti.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, L. D. skirtina BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmė asmeniui, kuris nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, teisiamam dėl neatsargaus nusikaltimo, teistam už transporto rpeimonės vairavimą, kai vairuotojui nustytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tik šiuo metu sukėlusiam sunkias pasemes, ne kartą baustam administracine tvarka, dirbančiam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks L. D., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės rūšies straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis skiriant 2 metus laisvės atėmimo, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Skirtina bausmė bendrintina su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, paskirto laisvės atėmimo neatliktos bausmės dalimi.

Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu, nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-457-677/2015, 2K-449-942/2016).

Aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus tiek L. D. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus, baustumus administracine tvarka, teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisinio pagrindo nėra. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau įvertinus tai, kad praeityje L. D. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės, kuri jam buvo atimta už transporto priemonės vairavimą, kai vairuotojui nustytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, paskirtų įpareigojimų ir draudimų nesilaiko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas taikant BK 75 straipsnio nuostatas buvo atidėtas 1 metams, tačiau netrukus po teismo jam parodyto pasitikėjimo, t. y. jau 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykdė naują nusikalstamą veiką. Be to, kaip matyti iš LITEKO sistemos Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2 kartus kreipėsi į teismą dėl dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Iš aukščiau aptarto nusikalstamo nuteistojo elgesio akivaizdu, kad šio reikalavimo L. D. nevykdo. Tokiu būdu, nepaisant to, jog pakartotinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra draudžiamas, tačiau įvertinus tai, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu L. D. galima būtų atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pakartotinai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, todėl L. D. BK 75 straipsnio nuostatų teismas dar kartą netaiko.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės, atsižvelgtina į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, į tai, kad jis baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, kai vairuotojui nustytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, anksčiau teistas, todėl jam skirtinas didesnis nei vidurkio dydžio įstatyme numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas – 4 metams. Uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę taikoma nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 7 976,25 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo L. D.

Byloje nukentėjusysis ir cilinis ieškovas P. T. pateikė civilinį ieškinį prašydamas priteisti jam iš civilinio atsakovo Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro 133,54 Eur turtinę žalą ir 25 000 Eur neturtinę žalą.

Civilinis ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl L. D. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio P. T. sveikata. Jam diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, sunki forma. Kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu. Kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu. Daugybiniai įspaustiniai kaukolės skliauto, pamato bei veido kaulo lūžiai. Daugybiniai kaktinių skilčių sumušimai. Smegenų pabrinkimas. Ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Dešinės akies obuolio nekiauryminis sužalojimas. Akies voko ir akiduobės srities sumušimas. Skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Abiejų akių optinio nervo disko pabrinkimas. Junginės kraujosruvos. Dešinės akies išverstakumas. Nukentėjusysis buvo priverstas kentėti ilgalaikį didelį fizinį skausmą, buvo priverstas vartoti vaistus, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą dėl gyvybės ir ateities pasekmių. Didelė dalis nepatogumų ir išgyvenimų tęsiasi iki šiol, nes nukentėjusiojo gydymas nėra baigtas ir yra didelė tikimybė, kad nukentėjusysis visiškai (pilnai) nepasveiks. Stiprūs nukentėjusiojo galvos ir veido sužalojimai yra vizualiai matomi ir tik iš dalies pataisomi atliekant tam tikras operacijas, todėl tai sukelia nepatogumų bendraujant su žmonėmis. Jausdamasis blogai, nukentėjusysis prarado norą bendrauti, tapo uždaresnis. Nukentėjusysis yra jauno amžiaus, jam yra tik 19 metų, reprezentatyvi išvaizda, kurios didelę dalį lemia nesužalotas veidas ir galva, yra labai svarbi tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Todėl nukentėjusiojo patirti veido ir galvos sužalojimai yra itin didelė moralinė žala. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo priverstas metams atidėti studijas profesinėje mokykloje. Šiuo metu kyla reali grėsmė ar nukentėjusysis galės tęsti studijas ir vėliau dirbti bei gauti pragyvenimui reikalingas pajamas, nes patirti sužalojimai paveikė nukentėjusiojo gebėjimą mokytis, sklandžiai mąstyti bei dirbti. Šis neapibrėžtumas dėl ateities nukentėjusiajam kelia didelį nerimą ir neigiamus išgyvenimus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne sykį yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015).

Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartiea liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, draudimas galiojo nuo 2019 m. liepos 28 d. iki 2019 m. birželio 25 d. (įvykio metu jau negaliojo).

Civilinis atsakovas Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuras pažymėjo, jog civilinis ieškovas nesikreipė su pretenzija į Lietuvos Transporto priemonių draudikų biurą ar Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro atstovą TPVCAPDĮ nustatyta tvarka, todėl iki šiol jiems nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti išmokos išmokėjimo jam klausimą. Pažymėjo, jog TPVCAPDĮ 19 straipsnio nuostatose yra numatyta, jog biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį atlyginimo. Taip pat pateikė biuro Žalų administravimo departamento poziciją dėl civilinio ieškovo ieškinio nepagrįstumo (t. 2, b. l. 75–76, 77–80, 107).

Vertinant nukentėjusiojo P. T. patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis patyrė fizinį sunkų svceikatos sutrikdymą 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykyje. Patirtas sužalojimas sukėlė emocinį stresą, nepatogumus, apribojo galimybę savimi savarankiškai rūpintis, visiško pasveikimo tikimybė sunkiai prignozuojama, šiuo metu nukentėjusysis negali mokintis, dirbti, gyventi pilnavertį gyvenimą, jo dar laukia mažiausiai dvi operacijos. Visa tai, teismo nuomone, vertintina kaip P. T. patirta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas privalo atsižvelgti ir į nukentėjusiojo P. T. elgesį iki įvykio, į tai, kad būdamas suaugęs asmuo pats elgėsi ypač neatsakingai, sutikdamas važiuoti su kitu asmeniu, kuriam buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas, pačio teigimu L. D. padėjo perjungti automobilio pavaras – pavarų svirtį, nes L. D. dešinė ranka buvo sulenkta ir parišta prie kūno. Teigė, kad neprisimena įvykio, tačiau alkoholio su kaltinamuoju nevartojo. Tai vertintina kaip jo neatsakingas elgesys, kuris iš dalies sąlygojo tokių padarinių atsiradimą. P. T. teismiamojo posėdžio metu teigė, kad dėl patirto sužalojimo jo laukia rimtas gydymas, galimos sužalojimo pasekmės. Dėl išdėstytų aplinkybių bei atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismo nuomone, P. T. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 15 000 Eur.

Nors ir civilinis atsakovas byloje Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras mano, kad jis nepagrįstai pripažintas civiliniu atsakovu ir P. T. turi tiesiogiai pateikti bet kuriam biuro nariui pretenziją ir ją pagrindžiančius dokumentus, tačiau BPK 109 straipsnis, be kita ko numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis, realizuodamas BPK 109 straipsnyje numatytą procesinę teisę, pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte apriboto dydžio neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Transporto priemonių draudikų biurui, o teismas Lietuvos Transporto priemonių draudikų biurą turėjo teisę pripažinti civiliniu atsakovu, kas atitinka ir kasacinės instancijos teismo praktiką šiuo aspektu (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2011, Nr. 2K-503-511/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta aukščiau 15 000 Eur neturtinės žalos yra priteistina iš Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio atsakovo, nukentėjusiajam P. T.

Iš civilinio ieškinio matyti, kad įvykio metu buvo nukentėjusiajam buvo padaryta 133,54 Eur turtinė žala: reikėjo pirkti naujus rūbus – 40,99 Eur, konsultuotas UAB „Zanavykų optika“ gydytojo – 7 Eur, pirkti vaistai ir kitos priemonės – 22,09 Eur, pirktas galvos apsaugos šalmas – 25 Eur, bei kelionės išlaidos – 38,46 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad dėl įvykio patyrė 133,54 Eur turtinę žalą, nes tai protinga, reali bei nėra nepagrįstai per didelė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Pareikštas ieškinys tenkintias visiškai ir iš civilinio atsakovo Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuro civiliniam ieškovui P. T. priteistina 133,54 Eur dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo P. T. patirtos 700 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 95), todėl pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog pagal TPVCAPDĮ nėra įtvirtintas procesinių išlaidų atlyginimas, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. D. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam L. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina (t. 2, b. l. 21–23).

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro L. F. 2020 m. gruodžio 19 d. nutarimu buvo nutarta skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo L. D. turtui, laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (t. 1, b. l. 110–112). Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisiės ribojimas pratęstas nuo 2020 m. birželio 19 d. iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-419-829/2020 įsiteisėjimo (t. 2, b. l. 134–136). Laikinas nuosavybės teisų apribojimas taikytas L. D. turtui Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi paliktinas nepakeistas iki civilinio ieškinio atlyginimo.

L. D. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis. Daiktinis įrodymas, kuris laikytinas nusikaltimo padarymo priemone – automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas IĮ ,,Jomamotors“, adresu Tauragė, Paberžių g. 7, kaltinamojo įsigytas 2019 m. liepos 19 d. už 230 Eur (atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp L. D. ir buvusio automobilio savininko K. V., tačiau abu asmenys patvirtino, kad autombilis įvykio metu priklausė kaltinamajam), konfiskuotinas valstybės nuosavybėn ( BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – traktorių „John Deere 6215R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Kaessbohrer“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti pagal pakvitavimą R. K. (t. 1, b. l. 49), po nuosprendžio įsiteisėjimo gražinti jo savininkui R. K.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalojomo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis ir techninės apžiūros rezultatų kortelė, pridėti prie bylos, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje ir skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, tai yra prie griežtesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu pridedant švelnesnės bausmės dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti L. D. 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo L. D. 7 976,25 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus dvidešimt penkis centus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo P. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291 133,54 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus penkiasdešimt keturis centus) turtinės žalos nukentėjusiajam P. T.

Priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kodas 125709291, 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. T.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo P. T. 700 Eur (septynių šimtų eurų) išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo L. D.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą L. D. turtui – 1) 51/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 3) ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 5) atsiskaitomajai sąskaitai „Swedbank“, akcinė bendrovė sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 6) atsiskaitomajai sąskaitai uždarojoje akcinėje bendrovėje „Mobilieji mokėjimai“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 7) atsiskaitomajai sąskaitai kredito unija „Zanavykų bankelis“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamajam L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pratęsti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – traktorių „John Deere 6215R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Kaessbohrer“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti pagal pakvitavimą R. K., po nuosprendžio įsiteisėjimo gražinti jo savininkui R. K.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ ,,Jomamotors“, adresu: Tauragė, Paberžių g. 7.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalojomo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir techninės apžiūros rezultatų kortelę palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.