- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-560-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41393-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- L. D.
- Nukentėjusysis
- P. T.
- Civilinis atsakovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. gynėjo advokato M. V. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, tai yra prie griežtesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu pridedant švelnesnės bausmės dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo), paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo sulaikymo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam uždrausta 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš L. D. priteista 7 976,25 Eur (septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt šeši eurai 25 ct) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo P. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro jam priteista 133,54 Eur (vienas šimtas trisdešimt trys eurai 54 ct) turtinei bei 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Nukentėjusiojo P. T. 700 Eur (septynių šimtų eurų) išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš L. D..
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinta pradėjus vykdyti bausmę.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas L. D. turtui:
1) 51/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2) ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);
3) ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);
4) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini);
5) atsiskaitomajai sąskaitai AB (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);
6) atsiskaitomajai sąskaitai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);
7) atsiskaitomajai sąskaitai kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),
pratęstas iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – traktorius „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti pagal pakvitavimą R. K., po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintas jo savininkui R. K..
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas L. D. priklausantis turtas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduota valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.
Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalojomo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis ir techninės apžiūros rezultatų kortelė paliktos baudžiamojoje byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 19.59 val. kelio (duomenys neskelbtini) 6 kilometre 300 metrų, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) 20.26 val. jam buvo nustatytas 2,27 prom. girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus, tai yra, esant tamsiam paros metui, pasivijęs priekyje ta pačia eismo kryptimi važiavusią kliūtį – traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nemažino savo automobilio greičio, jo nestabdė, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusio šio traktoriaus priekabos galą ir sužalojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivį P. T., sėdėjusį automobilio priekyje, padarydamas muštines žaizdas veide, kairės akies viršutiniame voke, kaktoje, tarpuakyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinės akies obuolio muštinę žaizdą, junginės kraujosruvą, skeveldrinius įspaustinius kaktikaulio, dešinės akiduobės sienų, viršutinių žandikaulių ančių, pleištakaulio ančio, kūno, kaukolės pamato kaulų lūžimus, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimus, kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kaktinių skilčių kraujosruvas, sumušimus, sukėlusius komą, ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, galvos smegenų pabrinkimą, tuo dėl skeveldrinių įspaustinių kaktikaulio, dešinės akiduobės sienų, viršutinių žandikaulių ančių, pleištakaulio ančio, kūno, kaukolės pamato kaulų lūžimų, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimų, kraujo išsiliejimo virš ir po kietuoju bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kaktinių skilčių kraujosruvos, sumušimų, sukėlusių komą, ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, galvos smegenų pabrinkimą, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas L. D. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, todėl jam skirta bausmė sankcijos ribose, kuri subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Šiuo nuosprendžiu taip pat priteistas žalos atlyginimas civiliniams ieškovams ir nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendį ir nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
3.1. Skunde cituojant BK 75 straipsnio nuostatas bei bausmės vykdymo atidėjimo klausimui spręsti aktualią kasacinio teismo pratiką, teigiama, kad šiuo atveju egzistuoja visos formaliosios ir materialios sąlygos šiam institutui taikyti, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino. Argumentuojant šią išvadą, akcentuojama, kad neteisėto elgesio pasekmės kilo išimtinai dėl neatsakingo alkoholio vartojimo, o ne dėl polinkio ar noro daryti nusikalstamas veikas. Nuteistojo veika nėra tyčinė, o kilę padariniai nuteistajam atliko didesnį baudžiamąjį ar auklėjamąjį poveikį nei atliktų realus laisvės atėmimas, kuris, kaip visuotinai žinoma, atlieka tik baudimo, o ne pataisos funkciją. Po šio įvykio nuteistasis suprato, kad serga, sąmoningai ir savanoriškai pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų grupę, dalyvavo savęs pažinimo kursuose probacijos tarnyboje. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pakankamai neįvertino BK 75 straipsnio kontekste.
3.2. Nuteistojo gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog paskyrus L. D. realią laisvės atėmimo bausmę, skaudžias pasekmes patirs jo buvusi sutuoktinė. Nuteistasis prisideda prie negalią turinčio mažamečio išlaikymo, o sutuoktinei gyvenant kaimo vietovėje bus keblu susirasti auklę, dėl ko galimai ji netektų darbo ir pajamų. Be to, paskyrus bausmę atlikti pataisos namuose, nuteistasis neteks darbo ir nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas jam taps sudėtingas.
3.3. Skunde teigiant, jog nuteistajam nepagrįstai nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pažymima, kad L. D. visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido, anksčiau jis buvo teistas taip pat už netyčinio nusikaltimo padarymą. Teismas tik svarstydamas neturtinės žalos klausimą atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad pats P. T. junginėjo automobilio pavaras, kadangi dėl patirtos rankos traumos nuteistasis to daryti negalėjo. Tuo nukentėjusysis reikšmingai prisidėjo prie kilusių padarinių, nes jam nejunginėjant pavarų nuteistasis objektyviai net nebūtų galėjęs vairuoti transporto priemonės. Ši aplinkybė turėjo būti analizuojama ir BK 75 straipsnio kontekste.
4. Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį ir P. T. iš civilinio atsakovo priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 5 000 Eur, o priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 66,77 Eur.
4.1. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnį draudikų biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos žalos dydžio išmoką, neviršijančią to paties įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Šiuo atveju draudikų biuras nustatė realų P. T. patirtos neturtinės žalos dydį – 5 000 Eur, į kurį teismas neatsižvelgė.
4.2. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis ne tik pasirinko važiuoti su neblaiviu, tik vieną ranką valdančiu asmeniu, tačiau ir pats prisidėjo prie transporto priemonės valdymo – važiuojant perjunginėjo pavaras. Pasak civilinio atsakovo, aptariamos aplinkybės bei skunde cituojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos svarbios ir sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo sumažinimo iki 66,77 Eur.
4.3. Apelianto teigimu, šiuo atveju teismas perėmė žalos administravimo procedūrų atlikimą iš TPVCAPDĮ nurodytų subjektų, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2018 m. spalio 24 d. nutarimo redakcija Nr. 1059) patvirtintų Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų nuostatas ir į teismų praktikoje suformuotas aktualias teisės aiškinimo taisykles. Be to, teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į kaltininko turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, ir nesusiejo jų su būsimu draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinius skundus nukentėjusiojo P. T. atstovas advokatas Donatas Ramanauskas prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu L. D. ir jo gynėjas prašė pastarojo pateiktą apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiojo atstovas dėl nuteistojo gynėjo skundo paliko spręsti teismo nuožiūra, o civilinio atsakovo apeliacinį skundą prašė atmesti. Prokuroras prašė tiek nuteistojo gynėjo, tiek civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami.
8. Apeliaciniuose skunduose nei gynėjas, nei civilinio atsakovo atstovas nekelia klausimo dėl nuteistojo kaltės įrodytumo. Gynėjo skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, teigiant, kad nuteistajam turėjo būti taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o civilinis atsakovas skunde prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl netinkamo nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio klausimo išsprendimo, tai yra sumažinti nukentėjusiajam priteistą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, atsižvelgiant į teismų praktiką, teisės aktų nuostatas bei tai, kad nusikalstamos veikos padariniams kilti įtakos turėjo rizikingas ir neatsargus paties nukentėjusiojo elgesys.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam
10. Nagrinėjamoje byloje L. D. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,27 prom. neblaivumas ir, pažeidęs Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam P. T. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais jis padarė neatsargų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 6 metų. Šiuo atveju nuteistajam buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį mažesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis. Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, ši bausmė nuteistajam buvo sumažinta iki 1 metų 4 mėnesių ir subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bei konstatuota, kad pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis nėra.
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, nuteistąjį bei jo padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį apibūdinančiais duomenimis, konstatuoja, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nebuvo pritaikytas pagrįstai, nesant pagrindo manyti, kad jam taikoma probacija padės įgyvendinti BK 41 numatytus tikslus.
12. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nors nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau dalis šio nusikaltimo sudėtį sudarančių veiksmų buvo įgyvendinti asmeniui veikiant sąmoningai – jam sėdus už vairo esant neblaiviam, kai nustatytas artimas sunkiam girtumo laipsnis. Be to, šią nusikalstamą veiką jis įvykdė praėjus vos septynioms dienoms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas kitas apkaltinamasis nuosprendis dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Tačiau tai nėra vieninteliai nuteistojo teistumai, tai yra 2018 metais jis buvo dar du kartus teistas už tai, kad vartojo fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu bei vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Nors ankstesniuoju atveju itin sunkių padarinių nuteistajam vairuojant padidinto pavojaus šaltinį esant apsvaigus nekilo, tačiau aptariamos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme jam skiriant švelnesnės rūšies bausmes ir jo neizoliuojant nuo visuomenės. Tokį vertinimą patvirtina ir tai, kad nuteistajam 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pritaikius probaciją (bausmės vykdymo atidėjimą), kaip minėta, praėjus itin trumpam laiko tarpui, jis vėl padarė itin skaudžias pasekmes nukentėjusiajam sukėlusį nusikaltimą, kas sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistojo veiksmų pavojingumas, kuris neabejotinai susijęs su žalingu alkoholio vartojimu, didėja. Juolab kad nuteistasis tinkamai nesilaikė 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų bei probacijos sąlygų, kas sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam nėra efektyvus. Nors probacijos tarnybos teikimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nagrinėjęs apylinkės teismas du kartus juos atmetė, sudarydamas galimybę nuteistajam pasitaisyti, tačiau jis ir toliau sistemingai vartojo alkoholį, be jokių pateisinamų priežasčių nesilaikė probacijos įpareigojimų bei bendrųjų taisyklių, o iš nagrinėjamoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad alkoholio vartojimo prevencijos priemonėse pradėjo dalyvauti tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
13. Iš aptariamų duomenų matyti, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas pakankamai ilgą laiko tarpą, tai yra dar 2017 m. rugpjūčio mėn. jis buvo baustas administracine tvarka dėl nusižengimo, kuris susijęs su jo žalingu alkoholio vartojimu. Nors skunde prašant taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą akcentuojamas tinkamas pastarojo elgesys po to, kai jis dalyvavo programose, skirtose priklausomybių nuo alkoholio turintiems asmenims, tačiau toks sąlyginai trumpalaikis poveikio priemonių taikymas nuteistajam, kaip ir žalos nukentėjusiajam atlyginimas, nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, tinkamai laikysis įstatymų ir nebenusikals, kas yra būtinoji sąlyga bausmės vykdymo atidėjimui taikyti. Pozityvūs nuteistojo elgesio pokyčiai vertintini teigiamai ir sudaro pagrindą spręsti, kad jis stengiasi laikytis visuomenėje priimtų normų ir įstatymų reikalavimų, tačiau jo šiuo metu dedamos pastangos nėra pakankamos, kad užtikrintų visų BK 41 straipsnyje numatytų prevencinių bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimą. Nuteistojo kryptingas pozityvus elgesys gali būti vertinamas ir bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu, nustačius teigiamus ir akivaizdžius jo elgesio pokyčius, kurie užtikrins nuteistojo tinkamą elgesį tiek probacijos metu, tiek ir jai pasibaigus, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo metu visos išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistajam, naują nusikalstamą veiką padarius praėjus itin trumpam laiko tarpui po ankstesniojo nuosprendžio, kuriuo bausmės vykdymas buvo atidėtas, priėmimo, iki šiol dar gali būti taikoma sąlyginė alternatyva realiai atliekamai bausmei. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistasis po šios nusikalstamos veikos padarymo suvokė žalingo alkoholio vartojimo įtaką jo teisei priešingam elgesiui, tačiau vis tik, kaip minėta, programas, skirtas šiai problemai spręsti, pradėjo lankyti pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį. Tuo tarpu nusikalstamą veiką padaręs 2019 m. rugsėjo 26 d. ir valstybės mastu pandemijai (kuri galimai apribojo galimybes dalyvauti reabilitacijos programose) prasidėjus tik 2020 m. kovo mėn., tai yra apie pusę metų po veikos padarymo, nuteistasis turimos problemos aktyviais savo veiksmais spręsti nesiekė.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę, kurioje kartu su juo važiavo jauno amžiaus keleivis, ne tik apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau negalėdamas valdyti dešinės rankos, kuria jungiamos automobilio pavaros, leisdamas jas junginėti nukentėjusiajam, taip pat kai automobilis buvo neapdraustas privalomuoju draudimu. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolo pirmosios instancijos teisme, nors nuteistasis tvirtino dėl įvykio negalintis kaltinti nukentėjusiojo, tačiau nurodė, kad ne jis pats, o būtent pastarasis turėjo jį sustabdyti nuo vairavimo apsvaigus. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistajam patikrinimo alkotesteriu metu buvo nustatytas vidutinis, tačiau artimas aukštam, girtumo laipsnis (2,27 prom.). Aptartos aplinkybės bei įvykdyto nusikaltimo pobūdis sudaro pagrindą spręsti apie didesnį nuteistojo veiksmų pavojingumą ir ši aplinkybė reikšminga vertinant tiek BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tiek ir galimybę švelnesnėmis priemonėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo tikslus. Todėl tiek tai, kad L. D. dirba, darbo aplinkoje charakterizuojamas teigiamai ir nuo paskutinio nusikaltimo, kuris jam inkriminuojamas šioje byloje, naujų nusikaltimų nepadarė, tiek ir kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos nuteistojo naudai liudijančios aplinkybės (prisipažinimas, teiginiai, jog žada pasitaisyti ir kt.), jo asmenybės necharakterizuoja tiek teigiamai, kad būtų galima spręsti apie šiuo metu vis dar egzistuojančią galimybę nuteistajam taikyti probaciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, tam tikrais atvejais, esant kitoms kaltininką bei jo veiksmus neigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-530/2011). Tuo tarpu nuteistojo gynėjo nurodomos šeiminės aplinkybės šiuo atveju negali būti vertinamos kaip paneigiančios būtinybę nuteistajam skirti realiai atliekamą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kadangi jos egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nebuvo pakankamos, kad užtikrintų tinkamą nuteistojo teisės aktų laikymąsi. Visuomenės saugumo poreikis ir būtinybė užtikrinti, kad asmenys nenukentėtų nuo nusikalstamų veikų, šiuo atveju nusveria individualiai baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens patiriamus nepatogumus ir suvaržymus, juolab kad, kaip jau aptarta, pakankamų pastangų ankstesniais nuosprendžiais skiriant švelnesnes bausmes, eliminuojant žalingo alkoholio vartojimo riziką nuteistasis iki šiol nedėjo ir savo turimas problemas pradėjo spręsti tik šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme.
15. Šiuo metu nuteistojo išklausyta programa bei pakankamai trumpas laikotarpis po jos užbaigimo nesąlygoja manymo, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, išsamiai ir tinkamai motyvavo išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir teisingai nusprendė netaikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų. Dėl šios priežasties gynėjo skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl laisvės atėmimo bausmės nuteistajam paskyrimo ir jos vykdymo neatidėjimo paliekama nepakeista.
Dėl nukentėjusiojo P. T. pareikšto civilinio ieškinio
16. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. T. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam 133,54 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu šį nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkino iš dalies, priteisė visą prašomą turtinės žalos sumą, tačiau, įvertinęs paties nukentėjusiojo veiksmus iki eismo įvykio kilimo bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kitas reikšmingas aplinkybes, prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažino iki 15 000 Eur. Civilinis atsakovas, skunde akcentuodamas TPVCAPDĮ bei poįstatyminių teisės aktų nuostatas dėl žalos, padarytos eismo įvykių metu, apskaičiavimo, taip pat atkreipdamas dėmesį į neatsargius paties nukentėjusiojo veiksmus ir teismų praktiką, pagal kurią nukentėjusiajam eismo įvykyje asmeniui priteistinos žalos dydis yra mažinamas dėl jo paties pavojingų veiksmų, kurie turėjo įtakos padariniams kilti, teigia, jog P. T. turėjo būti priteista 5 000 Eur neturtinė bei 66,77 Eur turtinė žala. Pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra.
17. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.
18. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priešingai nei tvirtinama skunde, baudžiamajame procese sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos klausimą, TPVCAPDĮ bei kitų skunde cituojamų poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių draudimo bendrovių (ar draudikų biuro) pareigą atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, nuostatos imperatyviai neįpareigoja baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nustatyti tokį žalos dydį, kokį yra apskaičiavęs draudikų biuras.
19. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad eismo įvykyje nukentėjusio trečiojo asmens pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo draudikų biurui teikiama tik tada, kai asmuo nėra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas ar atsakingas draudikas, išskyrus 20 straipsnyje numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo 6 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai teismas yra priėmęs sprendimą dėl žalos atlyginimo arba patvirtinęs taikos sutartį byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą arba teismo patvirtintą taikos sutartį dėl žalos atlyginimo. To paties nutarimo 48 punkte nurodyta, kad priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, draudimo išmoka turi būti išmokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos. Taigi iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, jog draudikų biuras, administruodamas žalą, jos dydį apskaičiuoja tuo atveju, kai šis klausimas nėra sprendžiamas teisme. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam pareiškus civilinį ieškinį, teismas, atsižvelgdamas tiek į teisės aktų nuostatas, tiek ir formuojamą teismų praktiką, priima sprendimą tiek dėl turtinės, tiek ir neturtinės žalos įrodytumo bei dydžio ir toks teismo vertinimas negali būti sąlygojamas išimtinai draudikų biuro atlikto apskaičiavimo, kuris, kaip jau minėta, turėtų būti atliekamas tuo atveju, kai klausimas nėra sprendžiamas teisme. Skunde taip pat cituojamos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos nėra privalomai taikytinas teisės aktas, jis numato gaires, kuriomis remiantis draudimo bendrovės turėtų vertinti žalos dydį, tačiau imperatyviai nenustato pareigos nei draudikui, nei juolab teismui žalą vertinti išskirtinai jame nurodoma apimtimi. Šiuo atveju nukentėjusiajam pareiškus civilinį ieškinį ir teismui jį tenkinus iš dalies, P. T. buvo priteistas turtinės ir neturtinės žalos dydis bei nurodyta ją atlyginti civiliniam atsakovui. TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodyta, kad gali būti nustatoma iki 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Aptariamų žalos dydžių, kurie gali būti priteisiami iš draudimo bendrovių ar draudikų biuro, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą nukentėjusiajam iš draudikų biuro, neperžengė ir šia apimtimi teisės aktų nuostatas pritaikė tinkamai.
20. Teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 5 000 Eur iki 35 000 Eur. Vis tik Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.
21. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 15 000 Eur neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino aplinkybes, kurios susijusios su nukentėjusiajam dėl eismo įvykio kilusiais padariniais. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino tiek nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, tiek sumažėjusį bendravimą su aplinkiniais, taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo gydymas tęsėsi pakankamai ilgai, jis buvo komoje, jam būtinos atlikti sudėtingos chirurginės operacijos, reabilitacijos periodas ilgas, jam nustatytas reikšmingas netekto darbingumo lygis (60 proc. nedarbingas), jis vis dar jaučia skausmus, nustatytas matymo sutrikimas viena akimi bei kiti liekamieji reiškiniai. Įvertinęs visumą šių aplinkybių, apylinkės teismas, priteisdamas iš draudikų biuro 15 000 Eur neturtinės žalos sumą, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusiojo sveikatos atstatymo į iki eismo įvykio buvusią padėtį prognozės dėl patirtų sužalojimų nėra garantuotos, jis yra jauno amžiaus, patirtos traumos įtakoja ir nukentėjusiojo išvaizdą, dėl ko jis išgyvena bei patiria nepatogumus iki šiol, jo sveikatos būklė ilgą laiką po eismo įvykio išliko komplikuota, kas suponuoja ir didesnį nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydį. Taigi šioje byloje kilusios pasekmės yra sunkios, reikalaujančios ne tik paties nukentėjusiojo pastangų, bet ir finansinių galimybių jas lengvinti, nes jo patirti praradimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui, darbo veiklai ir ateities šeiminiams santykiams yra akivaizdūs.
22. Kompleksiškai įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus ir kartu į nukentėjusiojo patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus ir vis dar patiriamus nepatogumus dėl sveikatos būklės, taip pat į nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir jo kaltės formą, asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiojo paties neatsargūs veiksmai pasirinkus vykti automobiliu su asmeniu, kuris buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio bei nevaldantis dešinės rankos, negali būti suabsoliutinami prieš P. T. patirtus sužalojimus bei sveikatos sutrikdymo pobūdį. Neabejotina, kad jo veikimas buvo rizikingas, tačiau šiame kontekste taipogi būtina pažymėti ir jo jauną amžių bei turimą gyvenimišką patirtį, juolab kad sprendimą vairuoti padidinto pavojaus šaltinį priėmė nuteistasis, be kita ko, ir prisiimdamas tokių savo veiksmų riziką prieš trečiuosius asmenis. Mažinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, kadangi skunde akcentuojama aplinkybė – nukentėjusiojo rizikingas elgesys buvo tinkamai įvertinta apylinkės teismo priimtame skundžiamame nuosprendyje.
23. Civilinio atsakovo išreikštas prašymas per pusę sumažinti ir nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, remiantis vien apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais dėl nukentėjusiojo neapdairaus ir rizikingo elgesio, taip pat nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad jo prašomą atlyginti turtinę žalą sudaro išlaidos drabužiams, vaistams, gydytojo konsultacijoms ir gydymo priemonėms, taip pat kelionės išlaidos, pateikiant detalius apskaičiavimus bei išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos nepagrįstos ar akivaizdžiai nesusijusios su jo eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, nėra. P. T. priteista turtinės žalos suma (133,54 Eur), vertinant ryšium su jam kilusiais padariniais, nėra neobjektyviai didelė, atitinka protingumo bei pagrįstumo kriterijus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, turtinė žala galimai buvo dar didesnė, tačiau nukentėjusysis neturi išsaugojęs tai patvirtinančių dokumentų. Tuo tarpu nukentėjusiojo neapdairus elgesys pasirinkus vykti automobiliu kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio vairuotoju šiuo atveju nepaneigia visiško turtinės žalos atlyginimo principo tuo atveju, kai ji yra objektyviai įrodyta ir ją sudaro neišvengiamai būtinos išlaidos, susijusios su nukentėjusiajam kilusiais padariniais dėl teisei priešingų kaltininko veiksmų.
24. Atmetant skundo argumentus, jog civiliniam atsakovui – draudikų biurui atlyginus priteistą neturtinę žalą ir tokiu būdu pagal teisės aktus įgijus reikalavimo teisę į nuteistąjį regreso tvarka, pastarojo padėtis taptų apsunkinta, pažymėtina, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam asmeniui sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusio asmens teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016). Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos atlyginimo priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti ten, kur atlyginimas didesnis, įgyti turto ir pan.). Šiuo atveju, nors nuteistajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, be to, jis turi finansinių įsipareigojimų šeimos nariams, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad jis neturės galimybės įsidarbinti ateityje bei, esant draudikų biuro regresiniam reikalavimui, jo įvykdyti, nėra.
25. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas itin argumentuotai ir išsamiai įvertino visas turtinės ir neturtinės žalos klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, be kita ko, ir L. D. kaltės formą, civilinio atsakovo skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio atmetami. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nukentėjusiajam priteistų sumų neturtinei bei turtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas atlygintinos žalos įrodytumą pagrindė tinkamai, laikėsi BPK 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių bei tinkamai individualizavo žalos dydį nukentėjusiajam, todėl pagrindo tenkinti civilinio atsakovo skundą nėra.
Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir kitų klausimų
26. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo gautas prašymas priteisti nukentėjusiajam bylos proceso apeliacinės instancijos teisme metu turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas kvitas, patvirtinantis 700 Eur sumokėjimą.
27. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nustatant išieškotinos pinigų sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
28. Šioje byloje skundą yra padavę nuteistojo gynėjas bei civilinis atsakovas, pastarojo skunde ginčijami klausimai, kurie tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais byloje. Nuteistojo gynėjo bei civilinio atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, taigi nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš nuteistojo. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 700 Eur suma už atstovavimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka bei parengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus, atitinka teismų praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžius, todėl prašoma suma yra ne per didelė, pagrįsta ir reali. Šios proceso išlaidos, kurias nukentėjusysis patyrė dėl atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų, priteistinos iš nuteistojo.
29. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Taigi, netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. D. gynėjo advokato M. V. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus atmesti, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 29 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nurodyta bausmę nuteistajam paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš nuteistojo L. D. nukentėjusiajam P. T. 700 Eur (septynis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.