- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-1910-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01120-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- K. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo paveldėjimui priimti, suinteresuoti asmenys - Vilniaus m. 26 notarų biuras, M. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja K. D. (toliau – K. D.) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti po jos tėvo A. D. mirties 1997 m. sausio 28 d. atsiradusį palikimą. Nurodė, kad jos tėvui A. D. Vilniaus miesto I-ame notarų biure 1995 m. gruodžio 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į M. Z. paveldėtą namą su ūkiniais pastatais ir žeme. K. D. per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties laiku nesikreipė, kadangi iki 2012 m. birželio mėn. nežinojo apie tėvo mirtį. K. D. Vilniaus miesto valdybos 1991 m. sausio 11 d. potvarkiu Nr. 29 V įsteigta globa ir jos globėja paskirta senelė L. V.. K. D. tėvas dukros išlaikymu nesirūpino, alimentų nemokėjo, slapstėsi ir apie jį K. D. neturėjo jokių žinių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11167-808/2013 pareiškėjos K. D. pareiškimą patenkino ir atnaujino K. D. praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti po jos tėvo A. D. mirties 1997 m. sausio 28 d. atsiradusį palikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. D. (toliau – M. D.) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11167-808/2013. M. D. prašymas tenkintas teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi, procesas civilinėje byloje Nr. 2-11167-808/2013 atnaujintas ir minėta byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atmetė M. D. prašymą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties panaikinimo, šią nutartį palikdamas nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, po proceso atnaujinimo išnagrinėjęs bylą nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus 4 apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patenkino K. D. prašymą ir atnaujino jai terminą priimti po jos tėvo A. D. mirties 1997-01-28, atsiradusį palikimą. Vienas pagrindinių byloje svarstytinų argumentų atnaujinus procesą byloje – M. D. neįtraukimas į procesą suinteresuotu asmeniu bei ar K. D. pateikti argumentai pareiškime yra klaidinantys. Teismas konstatavo, kad M. D. savo pareiškime nurodytų aplinkybių, leidžiančių teismui panaikinti ginčijamą nutartį neįrodė, t.y. pareiškėjas neįrodė, kad K. D. apie savo tėvo mirtį sužinojo 2009 m. Teismas nesutiko su M. D. argumentais, kad K. D. privalėjo į procesą įtraukti pareiškėją M. D. kaip 4 eilės įpėdinį suinteresuotu asmeniu ir, kad jis yra priėmęs mirusiojo palikimą. Atnaujintoje byloje sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino palikimui priimti pirmos eilės įpėdinei, t.y. dukrai K. D. CK 5.57 straipsnio pagrindu, kai palikimo paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir nebuvo priimtas A. D. palikimas. K. D. įtraukė visus teisinį suinteresuotumą turėjusius įpėdinius, turinčius įstatymo nustatytą teisę kartu paveldėti su K. D.. M. D., sutinkamai su CK 5.11 straipsnio 1dalies 4 punktu, 2 dalimi, yra 4 eilės įpėdinis, turintis teisę priimti palikimą tik nesant pirmesnės eilės įpėdinių ir dalyvauti procese tik tuo atveju, jeigu jau būtų pripažintas A. D. įpėdiniu. Įstatymas neįpareigoja K. D., išreiškiančios valią priimti palikimą, pranešti paskesnės eilės įpėdiniams apie savo turimą paveldėjimo teisę. Teismas nustatė, kad 1997-01-28 mirė K. D. tėvas. K. D. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Teismas nustatė, kad K. D. priteistas išlaikymas iš A. D., o 1991-01-11 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 29 V K. D. buvo įsteigta globa. Centrinės hipotekos įstaigos ir Vilniaus miesto 26-ojo notaro biuro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų A. D. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, o 26-ame notaro biure po A. D. mirties paveldėjimo bylų nėra pradėta. Teismo vertinimu, pareiškėja K. D., sužinojusi, kad mirus jos tėvui yra palikimas ir, kad praleido įstatymo nustatytą terminą tėvo palikimui priimti, elgėsi sąžiningai, iškart kreipėsi teisinės pagalbos bei praėjus nedideliam laiko tarpui nuo šių aplinkybių sužinojimo 2012 m. liepos 9 d. pateikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – K. D. pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo paveldėjimui priimti atmesti arba skundžiamą nutartį pakeisti. Nurodė, kad teismo nutartyje nepasisakyta dėl liudytojų L. J., G. D. parodymų, duotų 2013-05-14 teismo posėdyje apie tai, kad K. D. apie savo tėvo mirtį sužinojo 2009 m. rudenį, o ne 2012 m. birželio mėn. iš savo motinos N. Ž.. K. D. 2009 m. rudenį kartu su L. V. lankėsi M. D. namuose, kuris parodė joms A. D. kapą. K. D. yra baigusi teisės studijas, todėl privalėjo žinoti apie pareigą kreiptis dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytais terminais. K. D. nerūpestingai ir aplaidžiai įgyvendino savi paveldėjimo teises. Taip pat aplaidžiai ir nerūpestingai elgėsi L. V., kuri buvo K. D. globėja iki pastarosios pilnametystės. Termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų M. D. ir jo nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, nes jis prarastų vienintelį šeimos būstą, kito nekilnojamojo turto jis neturi. M. D. visą gyvenimą pragyveno ir tebegyvena savo močiutės name, o po savo brolio A. D. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, ilgus metus turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo, deklaravo gyvenamąją vietą. Teismas nevertino K. D. ir liudytojų parodymų apie K. D. sužinojimo apie tėvo mirtį datų neatitikimo, nepripažino K. D. dalyvavimo byloje būtinu tam, kad būtų pašalintos abejonės dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Šiam tikslui byloje nebuvo apklaustos K. D. motina N. Ž., O. D., paštininkė Liusia. M. D. teigimu, 3 metai nuo faktinio K. D. sužinojimo apie savo tėvo mirtį 2009 m. ar beveik 1 metai nuo tariamo sužinojimo 2011 m. rudenį iki 2012 m. liepos 9 d. kreipimosi į teismą yra nepateisinamai ilgas laiko tarpas. K. D. nepilnametystė pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbios priežasties – civilinio veiksnumo neturėjimo, nes šią savo teisę K. D. turėjo galimybę įgyvendinti per atstovę pagal įstatymą L. V..
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja K. D. prašė atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiga pagrįsti priimtą teismo procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. M. D. klaidingai suvokia palikėjo mirties faktą ir sužinojimo apie palikimo atsiradimą faktą. Nors K. D. žinojo anksčiau apie tėvo mirtį, t.y. 2011 m. pabaigoje, tačiau tik 2012 m. iš mamos N. Ž. sužinojo, kad po palikėjo A. D. mirties yra likęs palikimas, kurio niekas nėra priėmęs. Atsižvelgiant į K. D. socialinę, sveikatos ir faktines aplinkybes (A. D. byla nebuvo užvesta Vilniaus miesto 26 notarų biure), teismas pagrįstai vertino įrodymų visumą, o ne vien tuos įrodymus, kuriuos pateikė M. D., ir pagrįstai nustatė, kad teismo atsisakymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti sukeltų neproporcingas ir neadekvačias pasekmes. M. D. yra tik 4 eilės įpėdinis, turintis teisė paveldėti tik nesat pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus arba atsisakius aplikimo, o juridinis faktas, kad įpėdinis priėmęs palikimą pradėjus faktiškai jį valdyti, nustatomas teismo, tačiau M. D. šios savo teisės neįgyvendino.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį teisnius argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, atsižvelgė į teismų praktiką šios kategorijos bylose, dėl to bylą išsprendė teisingai, pagrįstai tenkindamas K. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Byloje nustatyta, kad K. D., gimusi 1987-10-02, yra palikėjo A. D. ir N. D. dukra. K. D. kreipėsi į teismą, siekdama paveldėti po savo tėvo A. D., mirusio 1997-01-28, likusį palikimą, pareiškimą grįsdama tuo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių, nuo įpėdinio valios nepriklausančių priežasčių: Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1990-11-27 sprendimu iš K. D. atimtos motinystės teisės, o iš A. D. priteisti alimentai nepilnametei dukrai K. D. išlaikyti, 1991-01-11 Lietuvos Respublikos miesto valdybos potvarkiu pareiškėjos globėja paskirta senelė L. V., pareiškėja su A. D. nebendravo, pastarasis alimentų nemokėjo, slapstėsi, todėl apie jo nuolatinę gyvenamąją vietą ir jo mirtį pareiškėja žinių neturėjo. Pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo 2011 m. pabaigoje, vėliau tapo žinoma, kad A. D. 1995-12-22 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į M. Z. paveldėtą namą su ūkiniais pastatais ir žeme, todėl K. D., naudodamasi CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi į teismą (b.l. 152).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pratęsdamas palikimo priėmimo terminą laikė svarbiomis termino praleidimo priežastimis faktines aplinkybes, kad palikėjo mirties momentu K. D. buvo nepilnametė, 1991-01-11 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 29V pareiškėjai buvo įsteigta globa. Teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis, liudijančius, kad Vilniaus miesto 26-ajame notarų biure po A. D. mirties 1997-01-28 paveldėjimo byla pradėta nebuvo (b.l. 11).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pareiškėja įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. A. D. mirties dieną ji buvo mažametė (dešimties metų amžiaus), pilnametystės sulaukė tik 2005 m., vien dėl šios priežasties ilgą laiką negalėjo tinkamai ir laiku apginti savo teisių ir teisėtų interesų priimdama tėvo palikimą. 1991-01-11 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 29V pareiškėjai buvo įsteigta globa, mergaitę augino, išlaikė ir prižiūrėjo močiutė, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1990-11-27 sprendimu iš A. D. priteistas išlaikymas nepilnametei K. D. išlaikyti, dėl nurodyto tikėtina, kad pareiškėja su savo tėvu nepalaikė jokių ryšių, jis nesidomėjo dukros likimu, dėl šių objektyvių priežasčių apie tėvo mirtį nežinojo iki 2011 m. pabaigos (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas kritiškai, kaip prieštaraujančius byloje esančių įrodymų visumai vertina liudytojų G. D. ir L. J. 2013-05-14 teismo posėdyje duotus parodymus, kad K. D. apie tėvo mirtį sužinojo 2009 metais. Antai, liudytoja L. V. 2013-05-28 teismo posėdyje parodė, kad K. D. apie savo tėvo mirtį sužinojo 2011 m., tuo metu aplankė tėvo kapą, tai nebuvo 2009 m., nes K. D. 2010 m. atlikta keletas operacijų, ji atvyko, kai sveikata stabilizavosi (b.l.138). Liudytoja T. G. 2013-08-06 teismo posėdyje parodė, kad K. D. laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m. patyrė keletą operacijų, apie tai, kad K. D. tėvas mirė, sužinojo 2011 m., ankščiau apie tėvo mirtį K. D. neminėjo (b.l. 154-155). Liudytoja Z. S. 2013-08-06 teismo posėdyje parodė, kad K. D. apie tėvo mirtį sužinojo 2011 m. pabaigoje, matė ją vežančią gėles ant kapų (b.l. 155). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus paaiškinimus, jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, atitinkantys byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi nustatydamas reikšmingas bylos faktines aplinkybes.
K. D. priežastimi, dėl kurios ji praleido terminą po tėvo A. D. mirties atsiradusiam palikimui priimti nurodė tai, kad ji iki 2012 m. pavasario nežinojo, jog po tėvo mirties egzistavo paveldimas turtas. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, daro išvadą, jog yra labiau tikėtina, nei netikėtina, kad pareiškėjai iki 2012 m. pavasario nebuvo žinoma apie tai, kad A. D. 1995-12-22 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į M. Z. paveldėtą namą su ūkiniais pastatais ir žeme. K. D., sužinojusi apie paveldimo turto egzistavimą, nedelsdama kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl termino atnaujinimo.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į K. D. socialinę padėtį (motinos valdžios jos atžvilgiu apribojimą, nustatytą globą, ryšių su tėvu nepalaikymą), sveikatos būklę (K. D. nuo yra neįgali nuo vaikystės, periodiškai gydoma stacionarioje gydymo įstaigoje, 2010-09-28 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b.l. 14, 15), byloje nustatytas aplinkybes, kad K. D. ilgą laiką nežinojo apie tėvo A. D. mirtį ir paveldimą turtą, įvertindamas K. D. elgesį po to, kai ji sužinojo apie paveldimo turto egzistavimą, t.y. kad ji buvo aktyvi ir rūpestinga, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad išvardintų aplinkybių kontekste negalima išvada, jog K. D. procesinį terminą tėvo palikimui priimti praleido dėl savo pačios nepateisinamo aplaidumo, nerūpestingumo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad po proceso atnaujinimo išnagrinėjus bylą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-09-21 nutartis, kuria tenkintas K. D. prašymas ir atnaujintas jai terminas priimti po jos tėvo mirties atsiradusį palikimą, paliktina nepakeista, yra teisėta ir pagrįsta.
M. D. apeliuoja į tai, kad jis yra 4-osios eilės įpėdinis, priėmęs palikimą po brolio A. D. mirties faktiniu valdymu, todėl termino atstatymas pažeistų jo interesus, nes jis prarastų valdomą turtą ir gyvenamąją vietą. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti tinkamas tik tada, kai asmuo yra įsitikinęs, kad jis ir yra vienintelis paveldimo turto įpėdinis. Esant keliems įpėdiniams, nepaisant to, kokiu konkrečiu būdu jie palikimą priima, turtas bus paveldimas pagal įstatyme nustatytas taisykles. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors Gyventojų registro duomenimis, A. D. turi dvi dukras: K. D., gim. 1987-10-02, ir O. D., gim. 1992-04-16, tačiau pirmos eilės įpėdinė O. D. 2012-05-15 notariniu pareiškimu patvirtino, kad A. D. palikimo nepriėmė, jokių pretenzijų dėl to neturi ir ateityje nereikš (b.l. 19). A. D. sutuoktinė N. Ž. 2012-05-29 notariniu pareiškimu taip pat patvirtino, kad A. D. palikimo nepriėmė, jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš (b.l. 18). M. D. procesą teisme, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolio A. D. mirties, priėmė mirusiojo palikimą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, faktiškai pradėjęs jį valdyti, iniciavo tik 2012 m. lapkričio 6 d., t.y. jau iškėlus nagrinėjamą bylą. Kadangi K. D. kreipimosi į dėl termino pratesimo palikimo kitiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, termino atstatymas nepažeis niekieno teisėtų interesų.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visetą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėja terminą palikimui priimti yra praleidusi dėl svarbių, objektyvių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto pareiškėjos K. D. naudai jos prašymu priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). K. D. patyrė 968,00 Lt atstovavimo išlaidų. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą. Teismas, įvertinęs atskirojo skundo nedidelę apimtį ir sudėtingumą, t.y., kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama byla neišsiskyrė nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, vadovaudamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais K. D. naudai priteistinas jos patirtas advokato pagalbos išlaidas atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti mažina iki 350,00 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš M. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 350,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.