Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-10-15 · Civilinė byla Nr. e2-2686-857/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-15Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-19Panevėžio apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-05-22Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-15
Bylos Nr.
e2-2686-857/2019
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00169-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2686-857/2019Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00169-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1.;
(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas,sekretoriaujant Almidai Gurklienei,dalyvaujant ieškovui J. M., jo atstovui advokato padėjėjui R. V.,atsakovui A. A., jo atstovui advokato padėjėjui D. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo – ūkininko 1809,42 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje (dublike) nurodoma, kad jis pagal panaudos sutartį naudojasi dvejais žemės sklypais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurių bendras plotas yra 5,2279 ha, šie žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini) Biržų r. Iš šių dviejų žemės sklypų yra suformuotas vienas dirbamas ekologinis laukas kuriam suteiktas kontrolinio žemės sklypo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau - ieškovo žemės sklypas). Šiame sklype augino ekologines belukštes avižas. Šiam ekologiškam ūkininkavimui yra keliami reikalavimai, kurių vienas yra nenaudoti jokių chemikalų auginant ekologiškas kultūras. Užaugintą produkciją parduoda UAB Scandagra, pagal 2018-07-23d. sutartį, už 290 Eur už 1 toną ekologiškų belukščių avižų. Ieškovo ir atsakovo dirbamos žemės yra šalia vienas kito. 2017 metų rudenį atsakovas dirbdamas savo žemės sklypą ir purkšdamas jį glifosato veikliosios medžiagos turinčia medžiaga nupurškė ir ieškovo žemės sklypo dalį. Dėl šios priežasties VšĮ „Ekoagros“ panaikino jam išduotą dokumentą leidžiantį ieškovo žemės sklype užaugintas sėklas parduoti, kaip ekologiškas, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis – perėjimas nuo neekologinio prie ekologinio ūkininkavimo, pirmųjų metų pereinamojo laikotarpio statusas. Ieškovo žemės sklype išaugintas derlius 2017-2018 metais nebuvo laikomas ekologišku ir 2018 metais išaugintą 20 tonų belukščių avižų derlių buvo priverstas parduoti už mažesnę nei pirkimo pardavimo sutartyje numatytą kainą – 170 Eur už 1 toną, kadangi produkcija buvo laikoma neekologine. Dėl šios priežasties patyrė 1809,42 Eur žalą (be PVM), todėl prašo šia žalą priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (triplike) į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodoma tai, kad ieškovo žemės sklype auginamos ekologinės belukštės avižos atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį. Ieškovo žemės sklypas nebuvo pažymėtas taip kaip reikalauja teisės aktai, jog jame auginama ekologinė produkcija. Atsakovas teigia, jog niekada nepurškė herbicidais ieškovo žemės sklypo ir tai nėra nustatyta bešališku tyrimu. Ieškovo pateikti duomenys neįrodo, jog jis tyčia ar dėl neatsargumo nupurškė ieškovo žemės sklypą herbicidais, nes neaišku, kaip buvo nustatyta jo ir ieškovo žemės sklypą skirianti riba. NŽT Biržų skyriaus darbuotojai atvyko į (duomenys neskelbtini) k., Biržų rajone ir nustatė, jog nėra didžiosios dalies jo ir ieškovo žemės sklypą skiriančių riboženklių. Atsakovas pažymi, jog atsakovas buvo savavališkai užėmęs jo 0,55 ha žemės sklypo dalį, todėl pats ieškovas tyčia ar dėl neapdairumo sukūrė šią situaciją, neįspėdamas, jog jo žemės sklypas yra ekologinis bei tinkamai jo nepažymėdamas. Mano, jog be kaltės (tyčios ar neatsargumo) negali būti civilinės atsakomybės, negautų pajamų ir panašiai. Už nepagrįsto ieškinio pateikimą prašo ieškovą nubausti 2000 Eur bauda, pusę jos skiriant jam.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių, liudytojų J. A., T. B., E. C., R. K. parodymų nustatyta, kad šalys yra ūkininkai ir dalį veiklos vykdo (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., ieškovas verčiasi ekologiniu ūkininkavimu, atsakovo ūkyje yra naudojamos cheminės medžiagos, jam ekologinio ūkio statusas nesuteiktas, o ieškovo žemės sklypas, kuris 2017 metais turėjo kontrolinio žemės sklypo numeris (duomenys neskelbtini) ir, kuriame buvo auginama ekologinė žemės ūkio produkcija, ribojasi su atsakovo valdomu žemės sklypu. Šalių paaiškinimais bei liudytojos J. A. parodymais nustatyta, jog 2017 metais tarp ieškovo ir atsakovo buvo kilęs ginčas dėl minėtus žemės sklypus skiriančios ribos. Ieškovo žemės sklypo yra atlikti geodeziniai matavimai, o gretimo atsakovo valdomo žemės sklypo geodeziniai matavimai neatlikti, riboženkliai dažnai kaži kieno tai buvo sunaikinami. Dėl šios priežasties atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyrių, kad būtų nustatyta žemės sklypus skirianti riba. Kaip matyti iš atsakovo ir liudytojos R. K. parodymų, ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) k., Biržų r. ir GPRS prietaiso pagalba bandė nustatyti ieškovo ir atsakovo žemės sklypą skiriančią ribą, tačiau prietaisas neveikė ir juo sklypo ribos nustatyti nepavyko, todėl ji metru atmatavo ir atsakovui parodė apytikrę žemės sklypo ribą, nes toks matavimo būdas yra netikslus, kadangi matuojant metru, jis reaguoja į reljefo nelygumus ir susidaro paklaida. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, jog daugiau žemės sklypo, besiribojančio su atsakovo žemės sklypu, ribų tiksliais geodeziniais prietaisais ir specialistų pagalba nenustatinėjo ir geodezinių matavimų neatliko ir praėjus laiko tarpui 2017 metų rudenį jis savo valdomą žemės sklypą (jame buvusias ražienas) nupurškė glifosato veikliosios medžiagos turinčia medžiaga. Iš ieškovo, liudytojo A. G. (matininko) parodymų matyti, jog ieškovas kreipėsi į liudytoją, kuris (po to kai atsakovas naudojo chemines medžiagas) atvyko į (duomenys neskelbtini) k., Biržų r. esantį ieškovo žemės sklypą ir pagal atliktus geodezinių matavimų planus pažymėjo ieškovo žemės sklypo ribas. Kaip matyti iš liudytojų T. B., E. C., VšĮ „Ekoagros“ darbuotojų, parodymų jie pagal nustatytas ieškovo žemės sklypo ribas konstatavo, jog ieškovo žemės sklypo dalis (ražienos), pagal atsakovo ir ieškovo žemės sklypo ribą yra nupurkšta glifosato veikliosios medžiagos turinčia chemine medžiaga, todėl VšĮ „Ekoagros‘ panaikino ieškovo žemės sklypui ekologinį statusą ir suteikė jam pirmųjų metų pereinamojo laikotarpio statusą (patvirtina VšĮ „Ekoagros“ į bylą pateikti duomenys – 2017-11-30 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), tačiau esant nupurkštoms tik ražienoms, produkcijai, išaugintai 2017 metais, ekologinio statuso neatėmė, produkcija ekologinio statuso neteko nuo 2018metų. Iš pateiktų duomenų (VšĮ „Ekoagros“ Nutarimo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ) matyti, jog ieškovo žemės sklype 2018 metais buvo auginamos belukštės avižos, laukui suteiktas statusas – pirmųjų metų pereinamojo laikotarpio (P1), kiti ieškovo žemės sklypai turi ekologinį statusą. Taip pat iš pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovas 2018-11-22 (PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ) pardavė MB Agromatika 19,400 tonų belukščių avižų, po 170 Eur už vieną toną, viso už 3298 Eur be PVM, UAB Scandagra duomenis, jog belukštes ekologines avižas perka po 290 Eur už toną 2018 metais.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsakomybės dėl ieškovo patirtų nuostolių dėl nagrinėjamo įvykio už parduota belukštes avižas gautos mažesnės kainos atsakomybės ieškovui įrodinėjant, kad atsakovo kaltų veiksmų jis patyrė 1809,42 Eur dydžio žalą, susidarančia tarp jo gautos kainos ir kainos kuria jis būtų gavęs už parduotą produkciją jei ji būtų ekologinė. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju jis purškė savo valdomą žemės sklypą ir atsakovui jokios žalos nepadarė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Tam, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai).

Iš nustatytų aplinkybių teismas daro tokią išvadą. Šalys yra ūkininkai ir dalį veiklos vykdo (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., gretimai esančiuose žemės sklypuose. Dėl šalių, (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., valdomų žemės sklypų ribų (juos skiriančios ribos), tarp šalių buvo kilęs ginčas. Atsakovas savo valdomą žemės sklypą (ražienas), (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., 2017 metų rudenį nupurškė glifosato veikliosios medžiagos turinčia chemine medžiaga (Ranger XL – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-12-04 raštas Nr. 1S-2301) žinodamas tik apytiksles savo valdomo žemės sklypo ribas, nes šalių žemės sklypus skirianti riba riboženkliais buvo nepažymėta, ją matininkas riboženkliais pažymėjo tik po minėto atsakovo veiksmo. Matininkui riboženkliais pažymėjus ieškovo žemės sklypo ribas paaiškėjo, jog dalis ieškovo žemės sklypo atsakovo yra nupurkšta glifosato veikliosios medžiagos turinčia chemine medžiaga, dėl ko VšĮ „Ekoagros“ specialistai atėmė ieškovo žemės sklypui ekologinio lauko statusą ir suteikė jam pirmųjų metų pereinamojo laikotarpio statusą dėl to 2018 metais ieškovo žemės sklype užauginta ir pateikta pardavimui (įskaitomas svoris) produkcija – 19,400 tonų belukščių avižų buvo parduota už žymiai mažesnę kainą (po 170 Eur už toną, o ne po 290 Eur už toną). Dėl susidariusio kainų skirtumo ieškovas negavo (170x19,400=3298; 290x19.400=5626; 5626-3298=2328, skaičiuojant be PVM) pajamų, t.y. patyrė žalą, todėl prašo iš atsakovo priteisti 1809,42 Eur. Nagrinėjamu atveju žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad ieškovas patyrė nuostolius, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, atsakovas yra ūkininkas, savo veiklą vykdantis ne vienerius metus, t.y. turintis ūkininkavimo patirtį, todėl prieš veikdamas, purkšdamas ražienas, privalėjo įsitikinti, jog tai daro savo valdomame žemės sklype ir jo atliekami veiksmai nepakenks gretimam ieškovo žemės sklypui, tačiau atsakovas to nepadarė. Jis žinodamas, jog Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų parodyta jo ir atsakovo žemės sklypų riba yra tik apytikrė (su paklaida) veikė nerūpestingai, nors ir nesiekė to, kad atsakovo žemės sklypas, jo dalis būtų nupurkšta glifosato veikliosios medžiagos turinčia chemine medžiaga, tačiau veikė nerūpestingai, nevertindamas turimų duomenų, jog sklypo ribą žino tik apytikriai, sukėlė neigiamas pasekmes ieškovui, dėl to ieškovas patyrė nuostolius ir už juos yra atsakingas atsakovas. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas žmogus. Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovui priteistini ieškovo patirti nuostoliai.

Tačiau negalima neįvertinti ir ieškovo elgesio. Ieškovas, esant ginčui su atsakovu dėl žemės sklypų ribos, nesirūpino, jog jo žemės sklypo ribos būtų aiškiai pažymėtos, todėl teismas daro išvadą, jog dėl ieškovui kilusių nuostolių (žalos) iš dalies yra kaltas ir pats ieškovas, todėl jo patirtų nuostolių dydis mažintinas iki 1164 Eur (CK 6. 259 straipsnio 2, 3 dalis).

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą (1164 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019-03-01d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis.

Ieškovas pateikė duomenis, jog jis yra patyręs 990 Eur, o atsakovas 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 643,5 Eur advokato išlaidų, 26,65 Eur žyminio mokesčio, viso – 670,15 Eur (patenkinta 65 proc. reikalavimo dalis), o atsakovui turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai ieškovo atmestų reikalavimų daliai – 175 Eur ( atmesta 35 proc. reikalavimų), atlikus priešpriešinių mokėjimų įskaitymą iš atsakovo ieškovui priteistina 495,15 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Valstybė patyrė 17,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 96 straipsnyje įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklėmis, proporcingai patenkintų - atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 11,16 Eur, o iš ieškovo 6,01 Eur teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 1164 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) žalos atlyginimo ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1164 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-01 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 495,15 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,01 Eur (šešis eurus 1 ct) valstybei teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,16 Eur (vienuolika eurų 16 ct) valstybei teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Dainius Strautininkas