Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-223-252/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-05-22Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-19Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2A-223-252/2020
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00169-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
J. M., (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
A. A., (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-223-252/2020 Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00169-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.18.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.2.4.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTART ISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ir atsakovo A. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-10-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2686-857/2019 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) J. M. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) A. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) J. M. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) A. A. 1809,42 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas pagal panaudos sutartį naudojasi dviem 5,2279 ha bendro ploto žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) r. Iš šių sklypų yra suformuotas vienas dirbamas ekologinis laukas, kuriam suteiktas kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo sklypas ribojasi su atsakovo dirbama žeme.

3. Vienas iš ieškovo sklypui keliamų reikalavimų – nenaudoti chemikalų auginant ekologiškas kultūras. Ginčo lauke auginamos ekologinės belukštės avižos, kurios parduodamos UAB (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, už 290 Eur už 1 toną.

4. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų rudenį atsakovas, nupurkšdamas savo sklypą glifosato veikliosios medžiagos turinčia medžiaga, tuo pačiu nupurškė ir ieškovo žemės sklypo dalį. Ši aplinkybė buvo priežastis dėl ko VšĮ „Ekoagros“ panaikino jam išduotą dokumentą leidžiantį ieškovo užaugintas sėklas parduoti, kaip ekologiškas. Be to, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis – perėjimas nuo neekologinio prie ekologinio ūkininkavimo.

5. Ieškovo (duomenys neskelbtini) m. išaugintas derlius nebuvo laikomas ekologišku. (duomenys neskelbtini) metais išaugintą 20 tonų belukščių avižų derlių, jis buvo priverstas parduoti kaip neekologinę produkciją už mažesnę nei pirkimo - pardavimo sutartyje numatytą kainą – 170 Eur už 1 toną. Dėl atsakovo veiksmų jis patyrė 1809,42 Eur žalą (be PVM).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019-10-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1164 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1164 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 495,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo 6,01 Eur, o iš atsakovo 11,16 Eur valstybei teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) metais tarp ieškovo ir atsakovo buvo kilęs ginčas dėl jų žemės sklypus skiriančios ribos. Ieškovo žemės sklypui geodeziniai matavimai atlikti, o gretimo - atsakovo valdomo žemės sklypo tokie matavimai neatlikti. Nors atsakovas buvo išsikvietęs specialistę nustatyti šias ribas, tačiau dėl sklypo reljefo geodezinių prietaisų pagalba atlikti tikslių matavimų nepavyko.

8. Teismas konstatavo, jog praėjus kuriam laikui (duomenys neskelbtini) metų rudenį atsakovas savo valdomą žemės sklypą nupurškė glifosato veikliosios medžiagos turinčia medžiaga. Iš ieškovo, liudytojo A. G. ((duomenys neskelbtini)) parodymų teismas nustatė, kad po nurodyto sklypo nupurškimo, ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuris pagal atliktus geodezinių matavimų planus pažymėjo ieškovo žemės sklypo ribas. Nustačius, kad ieškovo žemės sklypo dalis (ražienos), pagal atsakovo ir ieškovo žemės sklypo ribą yra nupurkšta glifosato veikliosios medžiagos turinčia chemine medžiaga, VšĮ „Ekoagros“ panaikino ieškovo žemės sklypui ekologinį statusą ir suteikė jam pirmųjų metų pereinamojo laikotarpio statusą. Tačiau esant nupurkštoms tik ražienoms, produkcijai, išaugintai (duomenys neskelbtini) metais, ekologinio statuso neatėmė, produkcija ekologinio statuso neteko nuo (duomenys neskelbtini) metų.

9. Teismas pasisakė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) pardavė MB (duomenys neskelbtini) 19,400 tonų belukščių avižų po 170 Eur už vieną toną, viso už 3298 Eur be PVM, kai UAB (duomenys neskelbtini) ekologines avižas pirko po 290 Eur už toną (duomenys neskelbtini) metais.

10. Pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad atsakovas savo valdomą žemės sklypą (ražienas), nupurškė chemine medžiaga žinodamas tik apytiksles savo valdomo žemės sklypo ribas, nes šalių žemės sklypus skirianti riba riboženkliais buvo nepažymėta. Ribas (duomenys neskelbtini) riboženkliais pažymėjo tik po minėto atsakovo veiksmo. Pažymėjus ieškovo žemės sklypo ribas paaiškėjo, jog dalis ieškovo žemės sklypo atsakovo yra nupurkšta aptarta chemine medžiaga dėl ko VšĮ „Ekoagros“ specialistai atėmė ieškovo žemės sklypui ekologinio lauko statusą ir suteikė jam pirmųjų metų pereinamojo laikotarpio statusą. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) metais ieškovo žemės sklype užauginta ir pateikta pardavimui produkcija buvo parduota už žymiai mažesnę kainą.

11. Teismas vertino, kad atsakovas ūkinę veiklą vykdo ne vienerius metus, todėl prieš purkšdamas ražienas, privalėjo įsitikinti, jog tai daro savo valdomame žemės sklype ir jo atliekami veiksmai nepakenks gretimam ieškovo žemės sklypui, tačiau atsakovas to nepadarė.

12. Teismas darė išvadą, kad atsakovas žinodamas, jog ginčo žemės sklypų riba yra tik apytikrė veikė nerūpestingai, nors ir nesiekė, kad ieškovo žemės sklypas, jo dalis būtų nupurkšta chemine medžiaga, tačiau sukėlė neigiamas pasekmes ieškovui.

13. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, esant ginčui su atsakovu dėl žemės sklypų ribos, nesirūpino, jog jo žemės sklypo ribos būtų aiškiai pažymėtos, teismas sprendė, kad dėl ieškovui kilusių nuostolių (žalos) iš dalies yra kaltas ir pats ieškovas, todėl jo patirtų nuostolių dydį sumažino iki 1164 Eur.

14. Teismas reikalavimą dėl reikalaujamų palūkanų vertino kaip pagrįstą bei atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai

15. Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-10-15 sprendimą dalyje pakeisti ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodo, kad nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo sprendimo dalimi, kuria jo reikalavimai sumažinti. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad būtent ieškovas nesirūpino, jog jo žemės sklypo ribos būtų aiškiai pažymėtos ir dėl kilusių nuostolių yra iš dalies kaltas pats.

17. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-12-30 įsakymo Nr. 3D – 564, 77 punkte numatyta, kad augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas privalo augalus, augalinius produktus, jų laikymo pastatus ir (ar) patalpas, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų augalų apsaugos produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų laikymo pastatai ir (ar) jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų. Šio įsakymo 79 punktas numato, kad apdorojant augalų apsaugos produktais žemės sklypuose ar kituose plotuose augančius augalus, būtina laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodyto temperatūros ir vėjo greičio režimo. Herbicido Ranger XL, naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad siekiant apsaugoti netikslinius augalus, būtina išlaikyti 1 metro apsaugos zoną iki ne žemės ūkio paskirties žemės.

18. Apelianto įsitikinimu paminėtas teisės aktas ir chemikalo naudojimo instrukcija patvirtina, kad būtent atsakovui teko pareiga užtikrinti, kad jo naudojamas nuodas nepatektų už naudojamo sklypo ribų. Nežinodamas tikslių sklypo ribų atsakovas net negalėjo naudoti minėtos medžiagos.

19. Ieškovas nuolat dėjo pastangas, kad sklypų riba būtų aiški ir matoma, todėl ieškinio reikalavimai šiuo pagrindu negalėjo būti mažinami. Tiek ieškovo, tiek (duomenys neskelbtini) A. G. parodymai patvirtina, kad žemės sklypų ribos buvo žymimos ne vieną kartą, tačiau riboženkliai buvo sunaikinami. (duomenys neskelbtini) riboženklius vis atstatinėjo. Be to, dar (duomenys neskelbtini) m. buvo atlikti ieškovo sklypo geodeziniai ir kadastriniai matavimai, kai atsakovo naudojamo žemės sklypo geodeziniai ir kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Atsakovas nesutiko su ieškovo kadastriniais matavimais nustatytomis žemės sklypų ribomis, todėl tikėtina, kad būtent atsakovas ir naikino riboženklius, ir purkšdamas herbicidais savo lauką, nesilaikė kadastriniais matavimais nustatytos sklypų ribos.

20. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad VšĮ „Ekoagros“ pateiktas žemėlapis su pažymėtais atstumais, tiek ir Augalų apsaugos tarnybos specialistų pateikta medžiaga rodo, kad atsakovas į ieškovo žemės sklypą buvo įvažiavęs net 11 metrų. Kas ieškovo nuomone reiškia, kad sklypas nupurkštas tyčia. Juolab, kad liudytojas A. G. paaiškino, kad per atsakovo lauko galą buvo matyti nurudavimas, kas rodo, kad atsakovas išvažiavo per ieškovo lauką neišjungęs purkštuvo.

Šalies argumentai

21. Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019-10-15 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti arba atitinkamai pakeisti ginčijamą sprendimą bei priteisti iš ieškovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Mano, kad pirmos instancijos teismas tendencingai vertino bylos faktines aplinkybes, dėl dalies faktinių duomenų nepasisakė, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, ignoravo įrodymų vertinimo principus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

23. Pabrėžia, kad jokios žalos ieškovui nepadarė. Kad ieškovo minimas laukas yra ekologinis jis nežinojo. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad jokiais būdais nesiekė informuoti atsakovo apie tai, kad jis savo žemės sklype ūkininkauja ekologiškai.

24. Apeliaciniame skunde atsakovas cituoja Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatas. Nurodo, kad jeigu ieškovas būtų buvęs atsakingas ir bent šiek tiek apsiskaitęs ekologinio ūkininkavimo sąlygų ir joms keliamų reikalavimų kontekste, tai būtų perspėjęs atsakovą, kad jo laukas ekologinis. Tokiu atveju, jis būtų padaręs tarp jų žemės sklypų griovį, tvorą, želdinių juostą, galų gale 5-10 metrų pločio juostą. Mano, kad ieškovas piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis reiškia nepagrįstus reikalavimus.

25. Apeliantui nėra aišku ar ieškovas ir tuo pačiu VšĮ „Ekoagros“ vadovavosi Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini), išaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apsauginių juostų. Atsakovo nuomone, jei šio išaiškinimo nebuvo laikomasi ir apsauginės juostos nebuvo deklaruotos, vien ši aplinkybė leidžia manyti, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti.

26. Nurodo, kad ieškovo pateikti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštai dar nesudaro prielaidos teigti, kad jis dėl tyčios ar nerūpestingumo, nupurškė ginčo žemės sklypą. Joks nešališkas tyrimas nebuvo atliktas. Nėra aiški nei nupurkšto lauko vieta ir neaišku kaip buvo nustatyta šalių žemės sklypus skirianti riba.

27. Pagal atsakovo pareiškimą NŽT Biržų skyriaus darbuotojai atvyko į (duomenys neskelbtini) r. bei atlikę patikrinimą konstatavo, kad ginčo šalių žemės sklypuose yra tokios pačios kultūros, didžiosios dalies žemės sklypus skiriančių riboženklių nėra.

28. Nurodo, kad ieškovas buvo savavališkai užėmęs 0,55 ha jo naudojamo žemės sklypo, jame buvo pasėti javai, kuriuos savavališkai ieškovas nupjovė. Būtent ieškovas, tyčia ar dėl neapdairumo užgrobęs atsakovo naudojamo žemės sklypo dalį, sukūrė tokią situaciją, kai turėdamas atsakovą įspėti apie tai, kad jo laukas yra ekologinis bei tinkamai nepažymėdamas valdomo žemės sklypo ribų - elgėsi nerūpestingai arba tyčia

29. Esant nesutarimams dėl sklypų ribos, dar (duomenys neskelbtini) metais pats ieškovas turėjo rūpintis, kad būtų nustatyta riba bei neužimti savavališkai neekologinio lauko dalies. Apeliantui neaišku kaip buvo konstatuota, kad herbicidai pateko į ieškovo produkciją būtent iš tos lauko vietos, kuria savavališkai buvo užėmęs ieškovas. Mano, kad jo kaltė neįrodyta, todėl žala negali būti priteisiama.

Atsiliepimas

30. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jo netenkinti. Nurodo, kad ginčo šalių sklypų ribos buvo aiškios. (duomenys neskelbtini) ne kartą vyko atstatinėti į minėtą lauką riboženklių. Atsakovas nesilaikė VĮ „Registrų centre“ įregistruotos sklypų ribos, kuri nenuginčyta, ir ūkininkaudamas minėtame sklype laikėsi tik tų ribų, kurias pats sau nusistatė.

31. Pabrėžia, kad jis neprivalėjo įrengti apsauginių juostų ginčo lauke. Atsakovas purkšdamas sklypą medžiaga, kurią ateityje apskritai ruošiamasi uždrausti naudoti ūkininkavime, nesilaikė ne tik šio herbicido naudojimo instrukcijos, bet ir teisinio reguliavimo, dėl ko ir kilo žala. Sutinka su atliktu įrodymų vertinimu, išskyrus dalį, kurioje teismas pasisakė dėl žalos sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ūkininkas J. M. žemės ūkio veiklai vykdyti (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties pagrindu naudojasi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties pagrindu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu R. M. ir A. M. Abu žemės sklypai, kurie yra (duomenys neskelbtini) r. sav. suformuoti atlikus kadastrinius matavimus, kurie (duomenys neskelbtini) m. įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atsakovas tame pačiame kaime nuomojasi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (0,27 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (2.86 ha), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas taip pat suformuotas atlikus preliminarius matavimus). Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas patvirtina, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) specialistai atliko atsakovo augalų apsaugos produktų naudojimo veiklos patikrinimą. Minėtame akte ir (duomenys neskelbtini) Tarnybos raštuose nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) A. A. (duomenys neskelbtini) apdorojo su ieškovo lauku besiribojantį atsakovo lauką herbicidu Ranger XL ir išsakė pastabas, kad nesutinka su nustatytomis lauko ribomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Biržų skyrius (toliau – NŽT) (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovui ir jo sutuoktinei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus, kuriuose nurodė, kad imtuvas Topkon GPS1 neprisijungė, todėl bus atliekamas pakartotinis patikrinimas tiksliems, posūkio taškams nustatyti, remiantis gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylomis. Atsakovui adresuotuose raštuose, atsakydama į jo skundus/prašymus dėl savavališku naudojimusi šalia esančia žemės sklypo dalimi, Tarnyba nurodė ir paminėtas aplinkybes bei tai, kad žemės sklypai naudojami pagal paskirtį, juose riboženklių nerasta, išskyrus vieną galimą riboženklį, kuris sukastas. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pranešimu informavo VšĮ „Ekoagros“, apie jo ekologinio lauko nupurškimą glifosatais. VšĮ „Ekoagros“, atlikusi patikrinimą, 2017-11-30 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ekologiniam laukui 2018 m. nutarė taikyti pereinamąjį laikotarpį ir taikė poveikio priemonę – įspėjimą, tačiau ekologinio ūkio statuso neatėmė. 2018-07-23 ekologiškų grūdų/rapsų/kitų kultūrų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iš ieškovo pirkti ekologiškas belukštes avižas 290 Eur už 1 toną. 2018-11-22 PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) J. M. UAB (duomenys neskelbtini), MB avižas pardavė ne kaip ekologinę produkciją po 170 Eur už 1 toną.

34. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos ar, kad šie įrodymai vertinti neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir nesilaikant ginčui aktualaus teisinio reguliavimo. Todėl apeliacinių skundų argumentai dėl skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo dėl netinkamo materialinės teisės ar procesinės teisės normų taikymo atmestini. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien tai, kad teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi viena ar kita ginčo šalis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar, kad sprendimas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų CPK reikalavimų, kaip, kad nurodo atsakovas.

35. Kaip jau minėta, ieškovo dirbamas ekologinis laukas ribojasi su atsakovo ūkinei veiklai naudojamu žemės sklypu. Atsakovas neginčija fakto, kad purškė cheminėmis medžiagomis jo valdomą žemės sklypą, tačiau teigia, kad ieškovui jokios žalos nepadarė ir jam civilinė atsakomybė dėl ieškovui padarytos žalos netaikytina.

36. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nebūtų daroma žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo (2 dalis.).

37. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas savo valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) m. rudenį nupurškė glifosato veikliosios medžiagos turinčia chemine medžiaga, žinodamas tik apytiksles savo valdomo žemės sklypo ribas, nes abi šalys pripažino, jog besiribojančius žemės sklypus skirianti riba riboženkliais nebuvo pažymėta. Su šiuo vertinimu visiškai sutinka ir apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija.

38. Papildomai pažymima, kad šiuo atveju reikšminga ir tai, kad ieškovo žemės sklypų iš kurių sudarytas ekologinis laukas kadastriniai matavimai yra atlikti dar (duomenys neskelbtini) ir tais pačiais metais įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kai atsakovo nuomojami žemės sklypai suformuoti atliekant tik preliminarius matavimus.

39. Į bylą pateikto NŽT Biržų skyriaus (duomenys neskelbtini) rašto turinys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) būtent atsakovas pateikė prašymą patikrinti galimus žemės sklypų naudojimo pažeidimus. Tai leidžia spręsti, kad atsakovui su ieškovo lauku besiribojančių nuomojamų žemės sklypų ribos nebuvo aiškios ir kilo abejonių ar ieškovas nesinaudoja didesne nei priklauso žemės dalimi, taip sumažindamas atsakovo valdomos žemės plotą.

40. NŽT specialistai atvykę į vietą (duomenys neskelbtini) bandė matavimo rulete pagal atsakovo valdomų sklypų pirminius dokumentus - abrisą ir planą, atlikti matavimus, tačiau žemės naudojimo patikrinimo aktuose surašytuose (duomenys neskelbtini), su kurių turiniu, rašytinai buvo supažindintas ir atsakovas, nurodė, kad bus atliekamas pakartotinis patikrinimas tiksliems posūkio taškams nustatyti, remiantis gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylomis. Atsakovas neteikė jokių duomenų apie pakartotinius NŽT patikrinimo rezultatus, kurie turėjo būti atlikti, įvertinus ieškovo žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis, kas reiškia, kad žemės sklypai yra pažymėti kadastrinio žemėlapio koordinačių sistemoje ir šios ribos yra aiškios bei gali būti pakeistos tik nuginčijus šiuos išviešintus kadastro duomenis.

41. Kita vertus, NŽT (duomenys neskelbtini) raštuose atsakovui aiškiai nurodė, kad nustatyti ar gretimo žemės sklypo savininkas nesinaudoja žemės sklypų dalimi, kurią ginčijo atsakovas, patikrinimo metu neįmanoma, dėl matavimo aparato neprisijungimo. Tai patvirtino ir NŽT specialistė R. K. atlikusi patikrinimą, teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad pažeista cheminėmis medžiagomis žemės sklypų dalis yra ne ieškovo ekologinio lauko ribose ir nepaneigė tokias ieškovo nurodomas aplinkybes patvirtinančių pirmiau aptartų įrodymų.

42. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai atliko neplaninį atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini), augalų apsaugos produktų naudojimo veiklos patikrinimą, kurio metu pagal tokių produktų naudojimą liudijančius dokumentus buvo nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) savo valdomą lauką apdorojo herbicidu Rander XL(t.y. net anksčiau nei išsikvietė NŽT specialistus dėl sklypų ribų) ir vizualiai matomi tokių produktų veikimo požymiai ne tik atsakovo lauke, bet ir ieškovo gretimo lauko pakraštyje, ką patvirtino ir šios Tarnybos bei VšĮ „Ekoagros“ specialistai, pateikę teismui ir ortofoto planą, kuriuo patikrinimo metu vadovavosi tikrinant ekologinio lauko būklę.

43. VšĮ „Ekoagros“, kuri veikia ekologinės gamybos ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) pagamintų produktų ir kontrolės srityse, patikrinusi ieškovo ekologinį lauką, konstatavo, kad dalis jo yra nupurkšta glifosatais, apdorojant gretimą įprastinės gamybos lauką. Ši institucija veikdama savo kompetencijos ribose pagal vertinimo kriterijų - Sintetinių trąšų, pesticidų <...> ar kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas ūkio dalyje, taikė poveikio priemonę (I lygio neatitiktis) - įspėjimą, ieškovo ekologiniam laukui nustatė 2018 m. pereinamąjį (P1) laikotarpį. Pereinamuoju laikotarpiu ieškovas aptariamame lauke užaugintos produkcijos neturėjo teisės parduoti, kaip ekologiškos, dėl ko patyrė nuostolių, o tuo atveju, jei jis būtų neinformavęs atitinkamų institucijų apie pastebėtą galimą cheminių medžiagų patekimą į ekologinį lauką, jam būtų grėsusios dar didesnės sankcijos.

44. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendrojo pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys

45. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas-atsakovas, vykdydamas savo ūkinę veiklą, nesielgė rūpestingai ir atidžiai bei nepagrindė savo įrodinėjamos aplinkybės, kad cheminę medžiagą purškė tik ant jo valdomų žemės sklypų, nepažeisdamas jų ribų.

46. Atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad ieškovas jo neinformavo apie tai, kad gretimas laukas yra ekologinis, nepaneigia pirmiau aptarto vertinimo.

47. Atsakovas remiasi iki 2010-04-13 galiojusia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000-12-28 įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių redakcija, kuri ginčui nėra aktuali. Juolab, kad apeliaciniame skunde cituojamos normos reguliavo atstumo reikalavimus ekologinės gamybos žemės naudmenų ir (ar) pasėlių plotų sertifikavimui, kas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Taisyklių 45; 45.1. ir 46 punktų redakcija galiojusi nuo 2017-08-03 iki 2019-01-04 numatė, kad laukams, išskyrus ekologinei bitininkystei naudojamus laukus, gali būti suteikiamas pereinamojo laikotarpio arba ekologinės gamybos statusas, jeigu ekologinės gamybos ūkio subjektai įvertina užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis sertifikuojamų žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotų, besiribojančių su magistraliniais keliais ir (arba) neekologinės gamybos būdu dirbamais žemės plotais, riziką ir pasirenka tokio pločio, bet ne platesnę kaip 10 metrų, apsauginę juostą, kad sertifikuojami plotai ir (arba) juose auginamos kultūros nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis.

48. Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Ekologinio žemės ūkio taisyklės pareigos ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams informuoti kaimyninių sklypų savininkus ar valdytojus apie pasirinktą ūkininkavimo būdą nenumatė, kaip ir nenumatė privalomo apsaugos juostų įrengimo ekologiniame lauke. Tokios pareigos nėra numatytos ir galiojančioje šio poįstatyminio akto redakcijoje.

49. Ieškovas patvirtino, kad jis yra pasirinkęs šiame ekologiniame lauke neįrengti apsauginių juostų ir jų nėra deklaravęs, todėl apelianto-atsakovo argumentai šiuo klausimu ir cituojamas Žemės ūkio ministerijos 2017-05-29 Išaiškinimas dėl paramos paraiškų teikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ deklaruojant apsaugines juostas bei mišriuosius uogynus, nėra teisiškai reikšmingi.

50. Apsauginių juostų neįrengimas, informacinių ženklų nebuvimas, ar kitoks trečiųjų asmenų neinformavimas apie konkrečiame žemės sklype ekologinį ūkininkavimą, pats savaime nesudaro pagrindo kaimyninių sklypų savininkams nesilaikyti elementaraus atidumo ir rūpestingumo standartų atitinkančio elgesio. Naudojant pakankamai pavojingas chemines medžiagas, kaip pagrįstai pasisakė apeliaciniame skunde ieškovas, turi būti griežtai laikomasi naudojimo instrukcijų, paliekamas saugus atstumas iki kitų savininkų žemės sklypų ribos. Juolab, kad atsakovo vykdytas žemės sklypo nupurškimas chemine medžiaga gali būti nepriimtinas ne tik ekologinio ūkio, bet ir tokio ūkininkavimo būdo nepasirinkusiems žemės veiklą vykdantiems asmenims. Todėl atsakovas, turėdamas pakankamai didelę ūkininkavimo patirtį, privalėjo chemines medžiagas naudoti taip, kad tokie veiksmai nepažeistų kitų žemės sklypų savininkų teisėtų interesų.

51. Atsakovo subjektyvi nuomonė dėl ginčo sklypų tikrųjų ribų, nepaneigia vertinimo, kad ieškovo iniciatyva iškviestas (duomenys neskelbtini), sklypus skiriančią ribą jau po nupurškimo fakto, sužymėjo teisingai. Šis žymėjimas yra užfiksuotas, atsakovas šio žymėjimo teisingumo ir atitikimo kadastriniams duomenims nepaneigė nei jo valdomų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenimis, nei tokio pobūdžio žymėjimų teisingumą galinčių patikrinti institucijų specialistų paaiškinimais ar rašytine informacija.

52. Atsakovo argumentai, kad nėra aišku, kaip buvo užteršta ieškovo produkcija iš ginčo lauko, atmestini kaip nepagrįsti, nes tokių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Ieškovas žalą patyrė dėl to, kad atsakovui purškiant neleistina ekologiškai ūkininkaujant, chemine medžiaga, savo valdomą žemės sklypą, buvo nupurkšta ir dalis ieškovo ekologinio lauko, dėl ko aptariamame lauke užaugusios produkcijos ieškovas negalėjo parduoti kaip ekologinės ir patyrė nuostolių. Atsakovui laikantis elementarių atsargumo ir rūpestingumo standartų, ieškovui žala nebūtų buvusi padaryta, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos ieškovui padarymo.

53. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti žalą, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepasirūpinęs jog sklypo ribos būtų aiškiai pažymėtos, buvo nepakankamai rūpestingas.

54. Ieškovo paaiškinimais, sklypo ribas žymintys riboženkliai buvo įrenginėjami ne kartą, bet juos vis kažkas pašalindavo. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, dėl atsakovo tyčinių veiksmų ir riboženklių pašalinimo, atmestini kaip neįrodyti. Kolegijos vertinimu, esant ginčams dėl sklypų ribų, ieškovas turėjo pasirūpinti ne laikinais, bet nuolatiniais riboženkliais, taip užkertant kelią lengvam jų pašalinimui iš sklypo.

55. Kita vertus, ekologinės gamybos ūkio subjektai turi įvertinti užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis sertifikuotų žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotų, besiribojančių su įprastiniais laukais, riziką ir, jei reikia, pasirinkti apsauginę juostą, kad sertifikuoti plotai ir juose auginami augalai nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis. Taigi, ieškovas, ginčo lauke, besiribojančiame su atsakovo žemės sklypu, kuriam tokie ribojimai, kaip ekologiniam ūkiui, netaikomi, neįsirengdamas apsauginių juostų, teisėjų kolegijos vertinimu, prisiėmė tam tikrą riziką dėl galimos netyčinės taršos.

56. Aptartų aplinkybių pagrindu, sprendimo išvada dėl nuostolių mažinimo vertintina kaip atitinkanti CPK reglamentavimą ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

57. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Kitais apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentais plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi.

59. Kadangi abiejų ginčo šalių apeliaciniai skundai atmestini, tai pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, o apeliaciniame teisme patirtos šalims nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-10-15 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė