Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. paskirta 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bauda.

R. R. išaiškinta, kad bauda privalo būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).

6. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, tačiau prašo jam paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu bei leisti ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir BK 64¹ straipsnio taikymo

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

8. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo, ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. R., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

9. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į R. R. nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas), į kaltės formą ir rūšį (veika padaryta esant tiesioginei tyčiai), į nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pavojingumą. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – R. R. anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, įrašytas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose. Taip pat apylinkės teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių apelianto atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavęs aukščiau paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė vieną iš švelniausių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, bei jos dydį parinkdamas didesnį nei numatyta už baudžiamąjį nusižengimą minimali bauda (BK 47 straipsnis nustato baudą už baudžiamąjį nusižengimą nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio). Be to, pagrįstai, atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo paskirta bausmė yra teisinga bei proporcinga nuteistojo įvykdytai nusikalstamai veikai, tuo tarpu minėtą bausmę apelianto atžvilgiu sušvelninus nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir neįgyvendinta bausmės paskirtis.

10. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

11. Byloje nustatyta, kad R. R. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, gailėjosi, taigi, sutiktina, jog yra visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnį ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vis dėl to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas į paminėtas aplinkybes skirdamas apeliantui bausmę atsižvelgė ir kaip paminėta aukščiau, jų pagrindu nuteistajam paskirtą bausmę pagrįstai jau sumažino vienu trečdaliu – R. R. paskirtą 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą sumažindamas iki 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų). Tuo tarpu galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnį pakartotinai, įstatymai nenumato. Atsižvelgiant į paminėta, nuteistojo prašymas jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimo termino nustatymo

12. BPK 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje įtvirtinti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas ir priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

13. Taigi, iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad baudos bausmės paskyrimo atveju prioritetas yra teikiamas jos savanoriškam sumokėjimui, nuosprendį vykdant laisva nuteistojo valia pagal nuosprendyje nustatytą bausmės įvykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjęs galutinis teismo procesinis sprendimas privalo būti įvykdytas (BPK 346 straipsnio 1 dalis), nuteistasis turi dėti aktyvias pastangas tinkamai įvykdyti teismo nuosprendį, tuo tarpu tik savanoriškai nevykdant ar neįvykdžius teismo nuosprendžio, teismo procesinis sprendimas gali būti pradedamas vykdyti priverstinai.

14. Iš Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyrė nuteistajam R. R. galutinę sumažintą bausmę – 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

15. Aukštesniajam teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. R. nedirba nuo 2024 metų (1 t., b. l 59-60), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi psichologinių problemų (1 t., b. l. 82-84) – gydėsi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (nustatyta organinė depresija), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale (1 t., b. l. 78) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo. Be to, remiantis bylos duomenimis, R. R. yra neįgalus, jo neįgalumo lygis 35 % (trisdešimt penki procentai), taigi, akivaizdu, jog jam itin sudėtinga susirasti darbą, iš neįgalumo išmokų jis ir pragyvena. Duomenų apie nuteistojo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą byloje nėra.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo galimybės sumokėti jam paskirtą baudą per skundžiamu nuosprendžiu nustatytą 2 (dviejų) mėnesių terminą yra itin apsunkintos. R. R. paskirta baudos bausmė, nustatant minimalų jos įvykdymo terminą, gali tapti nepakeliama našta, kuri prilygsta pakartotinam nubaudimui už tą patį apelianto padarytą nusikaltimą. Prašymą paskirti ilgesnį, tai yra 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, nuteistasis aukštesniajam teismui pateikė neįsiteisėjus apylinkės teismo nuosprendžiui, iki priverstinio baudos išieškojimo pradžios. Tai patvirtina nuteistojo ketinimą savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę. Taigi, įvertinus nuteistajam paskirtos baudos dydį, jo gaunamas pajamas bei sveikatos būklę, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytas 2 (dviejų) mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta paskirta bauda, yra neproporcingas ir yra pagrindas svarstyti dėl ilgesnio laikotarpio nuteistajam savanoriškai sumokėti baudą suteikimo.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į įstatymų leidėjo valią prioritetą teikti savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, priėjo prie nepagrįstos išvados, jog nuteistasis R. R. turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį, todėl apelianto skundas šioje dalyje tenkintinas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas, nustatant nuteistajam ilgesnį – 6 (šešių) mėnesių terminą jam paskirtai baudai sumokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir nustatyti nuteistajam R. R. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės sumažintos 34 MGL dydžio, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudos savanoriško sumokėjimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.