- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-383-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00583-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- D. U., Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro
- Pareiškėjas
- R. P.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. U. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-189-335/2020 pagal pareiškėjo R. P. prašymą dėl mirusiojo asmens turto dalies nustatymo, suinteresuotiems asmenims Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarei D. Č., D. U.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė nustatyti jo senelio A. U., mirusio (duomenys neskelbtini), valdyto turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurią sudaro: ½ dalis 6,04 ha žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 62/11029; ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 10/344630, įsigytas pagal 2001-06-05 pirkimo-pardavimo sutartį; ½ dalis 3 kambarių buto, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 10/107918; ½ dalis piniginių lėšų – 1 062,89 Eur, esančių terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis piniginių lėšų – 8,93 Eur, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalyje numatytiems pagrindams, priteisti iš D. U. bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad A. U. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su sutuoktine D. U.. 2018-05-14 oficialiuoju testamentu jis visą jam priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtines ir asmenines neturtines teises paliko pareiškėjui – savo vaikaičiui. Šis daugiau nei dešimt metų seneliu rūpinosi, nes jie kartu gyveno, jį slaugė, jam mirus, palaidojo, pastatė paminklą. Pareiškėjas 2018-09-11 priėmė senelio palikimą pareiškimu notarui ir paveldėjimo byla notaro biure yra užvesta. Tačiau 2018-10-05 D. U. atstovė pagal įgaliojimą G. P., kuri po palikėjo mirties pagal turto apyrašą priėmė palikimą, notarei išreiškė nesutikimą dėl to, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio turto dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas į jokį santuokinį turtą. Notarė tuomet informavo pareiškėją, kad negali jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimo kaip testamentiniam įpėdiniui, kol nebus išduotas nuosavybės teisės liudijimas D. U., kaip pergyvenusiai sutuoktinei į santuokoje įgytą turtą, įregistruotą mirusiojo vardu bei santuokinio turto dalį nustatantis liudijimas į turtą, kuris įregistruotas D. U. vardu, bet įgytas santuokoje. 2018-10-24 antstolės sudarytame palikimo apyraše nurodyta, koks turtas, įgytas santuokos metu, liko po A. U. mirties, kurio jo valdytos ½ dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pareiškėjas ir prašė nustatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Nustatė, kad A. U., mirusio (duomenys neskelbtini), valdyto turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalis yra: ½ dalis 6,04 ha žemės sklypo, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 62/11029; ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 10/344630, įsigytas pagal 2001-06-05 pirkimo-pardavimo sutartį; ½ dalis 3 kambarių buto, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 10/107918; ½ dalis piniginių lėšų – 1 062,89 Eur, esančių terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis piniginių lėšų – 8,93 Eur, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš D. U. pareiškėjui R. P. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. U. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su D. U.. Iš 2018-05-14 oficialaus testamento, notarinio registro Nr. NJ-2341 matyti, jog A. U. mirties dieną jam nuosavybės teise priklausiusį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtines ir asmenines neturtines teises paliko savo vaikaičiui R. P.. Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. Č. 2019-10-03 išdavė R. P. liudijimą apie palikimo priėmimą po senelio A. U. mirties.
5. Iš 2018-10-24 antstolės N. V. sudaryto palikimo apyrašo Nr. 0073/18/02026 Nr. S-18-73-23142 nustatė, kad po A. U. mirties liko nekilnojamasis turtas ir lėšos sąskaitose, o butas jame neįrašytas vien todėl, kad jis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas D. U. vardu. 2018-10-05 pareiškimu notarei ji nesutiko, kad jos vaikaičiui būtų išduotas mirusio sutuoktinio turto dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas į jokį santuokinį turtą. Nenustačius palikėjo dalies bendrame turte, negalima būtų spręsti klausimo dėl R. P. paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį, todėl teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatas bei sprendė, kad tai nustatyti yra būtina.
6. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau - CK) normomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pažymėjo, kad mirus A. U., baigėsi bendroji jungtinė A. U. ir D. U., kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Teismas nustatė, kad prašyme nurodytas turtas bei piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, įgyti mirusiojo ir D. U. santuokos metu – jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).
7. Pažymėjo, kad dėl žemės sklypo bei piniginių lėšų D. U. konkrečių prieštaravimų nereiškė, tačiau teigė, kad negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), kuris priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra nedalus, o 3 kambarių butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi neva asmeniškai buvo suteiktas jai, kaip pripažintai nukentėjusiu asmeniu nuo 1939-1990 metų okupacijų. Teismas su tokia pozicija nesutiko, nustatė, kad 1979-08-01 orderis Nr. 025296 A. U. buvo išduotas apsigyventi trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) su šeima. Nors privatizacijos laikotarpiu, 1992-04-01 Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdyba šį butą pardavė, o D. U. jį nupirko, tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra įregistruota jos asmeninės nuosavybės teisė į šį butą. Pripažino, kad butas buvo skirtas šeimai ir įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nepaisant, jog jis registruotas D. U. vardu. Nesutiko, kad garažas (boksas) yra nedalus, D. U. neneigė, kad jį įgijo kartu su sutuoktiniu pagal pirkimo pardavimo sutartį. Atmetė kaip neįrodytą jos argumentą, kad ji nedavusi sutuoktiniui leidimo sudaryti tokį testamentą, nes neva tai turtą jau buvo tarpusavyje pasidalinę. Nesant byloje jokių duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir mirusiajam priklausė pusė kartu su D. U. įgyto turto, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
8. Pažymėjo, kad D. U., nors ir atstovaujama G. P. bei advokatės, visą procesą be pagrindo akcentavo, kad 2018-05-14 testamentas turi būti panaikintas, pasisakydavo ir dėl kitų įpėdinių teisių, nors įstatymas jai tokių teisių nesuteikia ir tai nesusiję su nagrinėjamu prašymu nustatyti mirusiojo asmens turto dalį.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjui prašant priteisti iš D. U. 600 Eur jo patirtų išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti, teismas vadovavosi CPK 443 straipsnio 6 dalimi, pripažino, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Dėl D. U. prieštaravimo, kad pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jis privalėjo kreiptis į teismą, pasisamdyti advokatę. Pažymėjo, kad D. U. atstovei prašant atidėti teismo posėdžius, po to teismui teikiant tuos pačius dokumentus, tai užtęsė procesą ir didino pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Todėl įvertinęs procesinį elgesį, D. U. amžių (89 m.), teismas pareiškėjui priteisė dalį (300 Eur) atstovavimo išlaidų.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantė D. U. prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo R. P. pareiškimą atmesti, pateikė naujus įrodymus: 2006 metų testamentų, sudarytų jos ir A. U. kopijas.
11. Nurodo, kad apie sutuoktinio 2018 m. gegužės mėn. 14 d. Vilniaus miesto 42 notarų biure sudarytą oficialų testamentą, jo surašymą nebuvo informuota nei žodžiu, nei raštu. Jai nebuvo pranešta, kad įtraukiamas ir dalinamas D. U. paliktas turtas, butas (duomenys neskelbtini), kurį ji valdė ir naudojosi, kaip savininkė, mokėjo mokesčius. Miręs sutuoktinis su invalidu sūnumi visą laiką gyveno kaime ir naudojosi jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Po A. U. mirties įpėdinis R. P. bei D. U. kreipėsi į Molėtų rajono 2 — ąjį notarų biuro notarę D. Č. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tuomet tapo žinoma, kad A. U. turtą paliko testamentu R. P..
12. Nurodo, kad 2018 m. spalio mėn. 24 d. antstolė N. V. surašė palikimo apyrašą. Po A. U. mirties liko keli žemės sklypai (jų dalys), negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), pastato - gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, viralinės, garažo, kiemo rūsio, pirties, kitų inžinerinių statinių adresu (duomenys neskelbtini), dalys, piniginės lėšos sąskaitose. Antstolė nurodė, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas ir skoliniai įsipareigojimai, tačiau paaiškėjo, kad nėra įtraukta sutuoktinių D. U. ir mirusio A. U. bendra jungtinė nuosavybė: 15,79 kv. m. negyvenamoji patalpa - garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini). 2014-10-03d. pakvitavimo raštelis 5 000 Lt (1 448,10 Eur) sumai, kurią D. U., būdama santuokoje su mirusiu A. U., paskolino R. P. (vaikaitis).
13. Teigia, kad 2018 m. gegužės mėn. 14 d. testamentas, surašytas A. U., neatsižvelgiant į CK 3.35, 3.88, 3.89 straipsnius, nes atsirado paveldėtojai: žmona D. U. bei mirusiojo A. U. vaikai: A. U. (sūnus) turintis neįgalumą ir B. P. (dukra, turinti neįgalumą). Sudarant testamentą testatoriui ir R. P. buvo išaiškintas testamento 2, 3 punktai dėl CK 5.20 straipsnio „Teisė į privalomąją palikimo dalį“. Nurodo, kad teismas privalo atsižvelgti ir i tai, kad mirusysis A. U. turėjo išlaikytinį, invalidą nuo vaikystės, sūnų A. U., kuris visa laiką gyveno su juo, dirbo jo ūkyje. Nuo 2015 metų sūnus buvo patalpintas į Prūdiškių socialinės globos namus ir turi teisę į privalomąją palikimo dalį, dėl kurios notarė neišsprendė klausimo išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, o paveldėtojas šį faktą nuslėpė surašant testamentą bei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą.
14. Teismas nebuvo aktyvus nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, nepriėmė įrodymų, patvirtinančių mirusiojo neįgalumą ir savo veiksmų nesuvokimą, juolab, kad pastarasis prieš mirtį sirgo sunkia onkologine liga ir paskutinius du mėnesius nesikėlė iš lovos. Teigia, kad 2006 m. sausio 12 d. buvo surašyti testamentai abiejų sutuoktinių, kai A. U. viską suvokė.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. P. prašo skundo netenkinti, priteisti iš apeliantės patirtas 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nesant CK 314 straipsnyje nurodytų pagrindų, R. P. prašo naujų įrodymų (testamentų) nepriimti, kadangi juos buvo galima pateikti anksčiau, jie vėliau buvo keičiami, nauji įrodymai įtakos sprendžiant ginčą neturėtų
16. Pažymi, kad skunde nenurodyta, kokios aplinkybės patvirtina teismo nutarties, kuria buvo nustatyta A. U., mirusiojo (duomenys neskelbtini), valdyto turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, neteisėtumą bei kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Apeliantė nurodė eilę argumentų nesusijusių su bylos nagrinėjimo dalyku, tokių kaip testamento sudarymo teisėtumas, teisė į privalomąją palikimo dalį.
17. Nors apeliantė teigia nebuvusi informuota apie 2018 gegužės 14 d. testamento surašymą, pažymi, kad pagal Notariato įstatymo 14 straipsnio 1, 4 dalis notaras privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą, o pažymos apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus. Teismas pagrįstai atmetė D. U. argumentą, kad ji nedavė leidimo sudaryti sutuoktiniui testamentą. Nustatyta, kad butas buvo skirtas šeimai ir įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atmestas įrodymais nepagrįstas D. U. argumentas, kad neva turtą sutuoktiniai jau buvo pasidalinę. D. U. nepateikė įrodymų, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas sutuoktinių būtų pasidalintas (sutuoktinių susitarimu pakeistas bendro turto teisinis režimas ar bendras turtas padalintas teismo sprendimu) ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Be to, pati D. U. atstovė 2018 spalio 5 d. pareiškime Molėtų rajono 2-jam notaro biurui dėl palikimo priėmimo nurodė, kad po A. U. mirties liko butas ir kitas išvardytas turtas.
18. Pažymi, kad jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis nurodė ne visa turtą, turto apyrašas papildomas CK 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. D. U. atstovė kreipdamasi dėl palikimo apyrašo sudarymo nenurodė, kad A. U. būtų priklausę turtiniai reikalavimai (gautinos pinigų sumos iš kitų asmenų). Būtent įpėdinis, besikreipiantis dėl turto apyrašo sudarymo, privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Be to, D. U. teismo posėdyje patvirtino, kad vaikaitis yra neskolingas pagal šį raštelį.
Šalies argumentai
19. Apeliantės teiginys, kas ji faktiškai valdė ir naudojosi butu kaip savininkė, mokėjo mokesčius nepagrįstas, kadangi A. U. pensiją imdavo sutuoktinė D. U. ir didžiąją dalį pasilikdavo buto išlaidoms padengti, tik apie du metus iki mirties pensija buvo pervedama į A. U. sąskaitą banke, ko teismo posėdyje D. U. neneigė.
20. Nurodo, kad testamento sudarymo teisėtumas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Nepaisant testamento turinio, teisę į privalomąją palikimo dalį mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK. 5.20 str.). Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad abu vaikai dalyvavo tėvo laidotuvėse, be to dukra stebėjo teismo posėdį, apie palikimą žinojo nuo jo atsiradimo momento, tačiau neišreiškė valios palikimą priimti. Mirusiojo vaikai nepareiškė suinteresuotumo priimti palikimą, taigi, jie nėra suinteresuoti ir bylos baigtimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad D. U. įstatymas nesuteikia teisių pasisakyti dėl kitų įpėdinių teisių.
21. Testamento sudarymo teisėtumas byloje pagrįstai nebuvo vertinamas, nes tai nepateko į šios bylos nagrinėjimo ribas. D. U. jau kreipėsi į teismą dėl 2018 gegužės 18 d. testamento panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškinys atsakovams Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarei N. J., Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarei D. Č. ir R. P. dėl testamento panaikinimo ir įpareigojimo notarei atlikti veiksmus laikytas nepaduotu ir gražintas ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
23. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta palikėjo valdyto turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalis, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
24. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – jos ir A. U. 2006 metais surašytus testamentus.
25. CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme svarbios ne tik CPK 314 straipsnyje įtvirtintos specialiosios naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme taisyklės, bet ir bendrosios įrodinėjimo procesą reglamentuojančios nuostatos, tarp jų įrodymų sąsajumo taisyklė (CPK 180 straipsnis). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad naujai teikiami apeliantės įrodymai neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, todėl jie nepriimami ir nevertinami.
26. Byloje nustatyta, kad A. U. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su D. U. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). 2018-05-14 oficialiu testamentu, notarinio registro Nr. NJ-2341 A. U. mirties dieną jam nuosavybės teise priklausiusį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtines ir asmenines neturtines teises paliko savo vaikaičiui R. P.. Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. Č. 2019-10-03 išdavė R. P. liudijimą apie palikimo priėmimą po senelio A. U. mirties. 2018-10-24 antstolės N. V. sudaryto palikimo apyrašo Nr. 0073/18/02026 Nr. S-18-73-23142 nustatyta, kad po A. U. mirties liko nekilnojamasis turtas ir lėšos sąskaitose, butas (ne garažas, kaip klaidingai teigia apeliantė) jame neįrašytas, kadangi Nekilnojamojo turto registre jis įregistruotas D. U. vardu.
27. Nustatyta, kad 2018-10-05 pareiškimu notarei A. U. pergyvenusi sutuoktinė nesutiko, kad jos vaikaičiui (paveldėtojui) būtų išduotas mirusio sutuoktinio turto dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas į jokį santuokinį turtą. Nenustačius palikėjo dalies bendrame turte, negalima būtų spręsti klausimo dėl R. P. paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo senelio valdyto turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurią sudaro: ½ dalis 6,04 ha žemės sklypo, ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), ½ dalis 3 kambarių buto, ½ dalis piniginių lėšų – 1 062,89 Eur, esančių vienoje sąskaitoje ir ½ dalis piniginių lėšų – 8,93 Eur, esančių kitoje sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino nustatęs, kad minėtas nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos įgyti palikėjo ir D. U. santuokos metu ir laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir mirusiajam priklausė pusė kartu su D. U. įgyto turto.
28. Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo pranešta, jog turi būti dalinamas jai paliktas butas (duomenys neskelbtini), kurį ji valdė ir naudojosi, kaip savininkė, mokėjo mokesčius. Teigia, kad miręs sutuoktinis su invalidu sūnumi visą laiką gyveno kaime ir naudojosi jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.
29. Pastebėtina, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog butas yra įgytas D. U. ir A. U. santuokos metu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 1979-08-01 orderis Nr. 025296 A. U. buvo išduotas apsigyventi trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su šeima. 1992-04-01 Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdyba šį butą pardavė, o apeliantė D. U. jį nupirko, tačiau turtas nėra įregistruotas kaip jos asmeninė nuosavybė. Kadangi butas buvo skirtas šeimai, nepaisant to, jog jis registruotas D. U. vardu, pagrįstai pripažinta, kad butas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusio 1969 m. Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
30. Negalima sutikti su apeliante, jog butas negali būti dalinamas dėl to, kad būtent ji šiuo turtu naudojosi, o sutuoktinis gyveno atskirai kaime. Aplinkybė, kad sutuoktiniai faktiškai gyveno atskirai, nepaneigia fakto, kad butas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Mirus A. U., baigėsi bendroji jungtinė A. U. ir D. U., kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Pažymėtina, kad D. U. nepateikė įrodymų, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas (taip pat ir butas) sutuoktinių būtų pasidalintas teismo sprendimu ar sutuoktiniams pasirašius povedybinę sutartį, ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis gyvenamojo namo su statiniais (duomenys neskelbtini), priklausė A. U. pagal dovanojimo sutartį bei paveldėjimo teisės liudijimą asmeninės nuosavybės teise. Todėl teigti, kad D. U. gyvenant bute, o A. U. - namo dalyje, priklausiusioje jam asmeninės nuosavybės teise, tokiu būdu buvo išspręstas klausimas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasidalijimo, nėra pagrindo. Kadangi D. U. 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdyje patvirtino, kad vaikaitis yra neskolingas, ji jam piniginių pretenzijų neturi, atskirai dėl skolos raštelio įtraukimo į palikimo apyrašą nebepasisakytina.
31. Apeliantė nurodo, kad jai apie sutuoktinio 2018 m. gegužės mėn. 14 d. Vilniaus miesto 42 notarų biure sudarytą oficialų testamentą, jo surašymą nebuvo pranešta nei žodžiu, nei raštu. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti. Kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims (CK 5.33 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad pagal paveldėjimo santykius reglamentuojančias normas, palikėjas turi teisę palikti testamentu turtą savo nuožiūra, taip pat neturi pareigos apie testamento surašymą informuoti savo šeimos narių ar atsiklausti jų nuomonės, o apie testamento turinį privalomai informuojama tik po testatoriaus mirties.
32. Apeliantė taip pat nurodo argumentus, kad galimai A. U., sudarydamas testamentą, negalėjo suvokti savo veiksmų, o teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus, patvirtinančius mirusiojo neįgalumą ir savo veiksmų nesuvokimą. Teigia, kad 2006 m. sausio 12 d. buvo surašyti testamentai abiejų sutuoktinių, kai A. U. viską suvokė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokie argumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Manydama, kad testatorius nesuvokė savo veiksmų testamento pasirašymo metu, apeliantė turi teisę reikšti ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis atskiroje byloje. Kaip minėta aukščiau, testatorius turi teisę bet kada pakeisti testamentą, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, jog anksčiau A. U. rašytame testamente turtas buvo paliktas kitam asmeniui.
33. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant tik dėl palikėjo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nevertinti ir apeliantės argumentai, jog palikėjo testamentu yra pažeistos kitų įpėdinių, kuriems reikalingas išlaikymas, teisės. Sutiktina, kad laisvė laisvai nuspręsti dėl turto likimo po mirties nėra absoliuti ir tam tikrais atvejais gali būti ribojama įstatymu. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Pažymėtina, kad, manydami, jog tokią teisę turi tiek testatoriaus vaikai, tiek pati apeliantė turi teisę atskiroje byloje reikšti ieškinį dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo.
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, iš apeliantės priteistinos 300 Eur pareiškėjo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeista.
Priteisti iš D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.