- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-189-335/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. U., Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Laima Žukauskaitė, Jolanta Dranseikienė
- Kategorijos
- 3.2.3.2Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. prašymą dėl mirusiojo asmens turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarė Dalia Čelkienė, D. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti jo mirusio senelio A. U., mirusio (duomenys neskelbtini), valdyto turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurią sudaro: ½ dalis 6,04 ha žemės sklypo, un. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2001-06-05 pirkimo-pardavimo sutartį; ½ dalis 3 kambarių buto, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių lėšų – 1 062,89 Eur, esančių terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis piniginių lėšų – 8,93 Eur, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalyje numatytiems pagrindams, priteisti iš D. U. bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo atstovė nurodė, kad A. U. (toliau – palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su sutuoktine D. U.. (duomenys neskelbtini) oficialiuoju testamentu jis visą jam priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtines ir asmenines neturtines teises paliko pareiškėjui – savo vaikaičiui. Šis daugiau nei dešimt metų seneliu rūpinosi, nes jie kartu gyveno, jį slaugė, jam mirus, palaidojo, pastatė paminklą. Pareiškėjas 2018-09-11 priėmė senelio palikimą pareiškimu notarui ir paveldėjimo byla notaro biure yra užvesta. Tačiau 2018-10-05 D. U. atstovė pagal įgaliojimą G. P., kuri po palikėjo mirties pagal turto apyrašą priėmė palikimą, notarei išreiškė nesutikimą dėl to, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio turto dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas į jokį santuokinį turtą. Notarė tuomet informavo pareiškėją, kad negali jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimo kaip testamentiniam įpėdiniui, kol nebus išduotas nuosavybės teisės liudijimas D. U., kaip pergyvenusiai sutuoktinei į santuokoje įgytą turtą, įregistruotą mirusiojo vardu bei santuokinio turto dalį nustatantis liudijimas į turtą, kuris įregistruotas D. U. vardu, bet įgytas santuokoje. 2018-10-24 antstolės sudarytame palikimo apyraše nurodyta, koks turtas, įgytas santuokos metu, liko po A. U. mirties, kurio jo valdytos ½ dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pareiškėjas ir prašė nustatyti.
Teismo posėdžio metu (2020-01-29) pareiškėjas palaikė reikalavimą ir paaiškino, kad po senelio mirties pridavė dokumentus pas notarę dėl palikimo priėmimo, apie tai pasakė močiutei, kada reiks atvažiuoti pas notarą. Po kiek laiko jam notarė pranešė, kad paveldėjimo įforminimo kolkas nebus, nes užprotestavo G. P., jo sesuo. Teigė, kad palikimas senelio testamentu jam paliktas dėl to, kad jį prižiūrėjo, gyveno pas jį kaime 17-18 metų, padėdavo jam prie ūkio. Sesuo G. P. kaime pas jį buvo gal tik du ar tris kartus Seneliui susirgus, jis juo rūpinosi ir prieš mirtį jam parašė testamentą. Jį palaidojo, suruošė gedulingus pietus, pastatė paminklą. O su močiute senelis ilgai gyveno atskirai, nes buvo išregistruotas iš buto (duomenys neskelbtini), kur liko gyventi močiutė D. U..
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad A. U. tik prieš porą metų iki mirties buvo išregistruotas iš to buto (duomenys neskelbtini), kuris praeityje buvo skirtas jo šeimai ir po to privatizuotas, jame liko gyventi jo sutuoktinė ir G. P.. Senelis savo turtą, tarp jo ir buto dalį, dėl kurio labiausiai nesutariama, paliko vaikaičiui R. P. ir jis dėl paveldėjimo kreipėsi pas notarą kaip ir D. U., kliudanti jam, auginančiam tris nepilnamečius vaikus, paveldėti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. U. atsiliepimu į prašymą, vėliau jį patikslinusi nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota jos ir A. U. santuoka. Santuokoje gimė vaikai B. U., A. U. ir A. U.. (duomenys neskelbtini) A. U. sudarė oficialų testamentą, kuriuo paliko jam nuosavybės teise priklausantį visą turtą vaikaičiui R. P.. Po A. U. mirties, kaip jį pergyvenusi sutuoktinė, atstovaujama G. P., pateikė notarui prašymą dėl palikimo priėmimo bei išreiškė nesutikimą, kad palikimą priimtų pareiškėjas. 2018-10-05 notarė išdavė D. U. liudijimą apie palikimo priėmimą po sutuoktinio mirties, buvo surašytas A. U. palikimo apyrašas. Jos ir atstovės manymu (duomenys neskelbtini) testamentas yra naikintinas ir mirusiojo vaikai, turintys neįgalumą – sūnus A. U., gyvenantis globos namuose ir dukra B. P. įtrauktini į bylą suinteresuotais asmenimis (teismas 2019-11-22 nutartimi tokio prašymo netenkino), kadangi palikėjo mirties dieną ir šiuo metu jai ir sūnui yra reikalingas išlaikymas, todėl pagal įstatymą jie turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Ji kaip pergyvenusi savo sutuoktinį, nedavė jam sutikimo nei žodžiu, nei raštu tokiam testamentui ir nesutinkanti, kad būtų nustatyta mirusiojo turto dalis į jokį santuokinį turtą, akcentavusi, jog daugybę metų jie kartu negyveno ir de fakto turtas tarp sutuoktinių buvo pasidalintas. Teigė, kad negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) priklausęs jai ir A. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra nedalus ir tapo jos asmenine nuosavybe, nes ji gyveno (duomenys neskelbtini), naudojosi jai suteiktu butu, garažu ir mirusysis jokių pretenzijų į šį turtą neturėjo. Tad antstolė sudarydama turto apyrašą buto į jį ir neįtraukė. Todėl prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
Teismo posėdžio metu D. U. ir jos atstovės, palaikė atsiliepimų argumentus teigdamos, kad testamentas surašytas netinkamai.
Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Dalia Čelkienė atsiliepimu nurodė, kad tarp pareiškėjo, kuris yra palikėjo testamentinis įpėdinis ir mirusiojo sutuoktinės D. U. vyksta ginčas, todėl mirusiojo valdyto turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalis turi būti nustatyta teismo keliu. Prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant iki proceso pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nustatyta, kad A. U. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su D. U.. Iš (duomenys neskelbtini) oficialaus testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. U. mirties dieną jam nuosavybės teise priklausiusį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtines ir asmenines neturtines teises paliko savo vaikaičiui R. P.. D. U. ir jos atstovės išsakytų teiginių apie tai, kad esą palikėjas buvo neįgalus, nesugebėjo pasirašyti, suvokti savo veiksmų, emociškai nestabilus, jam pasireiškė demencija ir pan. teismas nevertina, nes tai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notarė Dalia Čelkienė 2019-10-03 išdavė R. P. liudijimą apie palikimo priėmimą po senelio A. U. mirties. Iš 2018-10-24 antstolės Nijolės Viešchnickienės sudaryto palikimo apyrašo Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po A. U. mirties liko nekilnojamasis turtas ir lėšos sąskaitose, o butas jame neįrašytas vien todėl, kad jis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas D. U. vardu. 2018-10-05 pareiškimu notarei ji nesutiko, kad jos vaikaičiui būtų išduotas mirusio sutuoktinio turto dalį nustatantis nuosavybės teisės liudijimas į jokį santuokinį turtą.
Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui neišduotas, kadangi D. U., kaip mirusįjį pergyvenusi sutuoktinė, nedavė tam sutikimo. Nenustačius palikėjo, t. y. mirusiojo A. U. dalies bendrame turte, negalima būtų spręsti klausimo dėl R. P. paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį, todėl tai nustatyti yra būtina, o ne jo prašymą atmesti, kaip to prašė D. U..
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus A. U., baigėsi bendroji jungtinė A. U. ir D. U., kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 6,04 ha žemės sklypas, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., reg. Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos – garažas (boksas), kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2002-05-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3 kambarių butas, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, įgyti mirusiojo ir D. U. santuokos metu – jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).
Dėl žemės sklypo bei piniginių lėšų D. U. konkrečių prieštaravimų nereiškė. Tačiau ji nurodo, kad negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), kuris priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra nedalus, o 3 kambarių butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi neva asmeniškai buvo suteiktas jai, kaip pripažintai nukentėjusiu asmeniu nuo 1939-1990 metų okupacijų. Tačiau nesutiktina su tokia D. U. pozicija. Kaip matyti ir jos atstovės (advokatės) pateikto į bylą 1979-08-01 orderio Nr. (duomenys neskelbtini), jis A. U. buvo išduotas apsigyventi trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su šeima. Nors privatizacijos laikotarpiu, 1992-04-01 Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdyba šį butą pardavė, o D. U. jį nupirko, tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra įregistruota jos asmeninės nuosavybės teisė į šį butą. Bylos duomenimis akivaizdu, kad butas buvo skirtas šeimai ir įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nepaisant, jog jis registruotas D. U. vardu. O teiginys, kad garažas (boksas) yra nedalus, irgi prieštarauja aukščiau nurodytoms teisės normoms, juo labiau kai pati neneigė, kad jį įgijo kartu su sutuoktiniu pagal pirkimo pardavimo sutartį, kas nurodyta ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Atmestinas ir jos argumentas, kad ji nedavusi sutuoktiniui leidimo sudaryti tokį testamentą, nes neva tai turtą jau buvo tarpusavyje pasidalinę, tačiau į bylą tai patvirtinančių dokumentų nepateikta.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nesant byloje jokių duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir mirusiajam priklausė pusė kartu su D. U. įgyto turto, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pažymėtina, kad D. U., nors ir atstovaujama G. P. bei advokatės, visą procesą be pagrindo akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) testamentas turi būti panaikintas, pasisakydavo ir dėl kitų įpėdinių teisių, nors įstatymas jai tokių teisių nesuteikia ir tai nesusiję su nagrinėjamu prašymu nustatyti mirusiojo asmens turto dalį.
Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš D. U. 600 Eur jo patirtų išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti nurodęs, kad jo ir suinteresuoto asmens D. U. suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, pastarosios nesutikimas dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pažeidžia jo interesus, nes jis negali gauti paveldėjimo pagal testamentą liudijimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis numato bendrą principą, kad bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos. Bet minėta CPK norma numato ir keletą šios taisyklės išimčių, kurioms esant, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba jų interesams esant priešingiems, į tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas, turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems gali būti padalijamos proporcingai (2006-04-26 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2006).
Nagrinėjamu atveju šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Dėl D. U. prieštaravimo, kad pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jis privalėjo kreiptis į teismą, pasisamdyti advokatę. Be to D. U. atstovei prašant atidėti teismo posėdžius, po to teismui teikiant tuos pačius dokumentus, tai užtęsė procesą ir didino pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Todėl įvertinus procesinį elgesį, D. U. amžių (89 m.), yra pagrindas iš jos priteisti bent dalį – 300 Eur atstovavimo išlaidų, kurių ji pati irgi patyrė (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. P. prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad A. U., mirusio (duomenys neskelbtini), valdyto turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalis yra: ½ dalis 6,04 ha žemės sklypo, kurio un. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2001-06-05 pirkimo-pardavimo sutartį; ½ dalis 3 kambarių buto, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių lėšų – 1 062,89 Eur, esančių terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis piniginių lėšų – 8,93 Eur, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.