- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1044-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Vaikystės sodas“
- Atsakovas
- D. F., L. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaikystės sodas“ ieškinį atsakovams D. F. (K) ir L. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu dėl skolos priteisimo, prašydama solidariai iš atsakovų D. F. ir L. K. priteisti 2 320 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB (duomenys neskelbtini).
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2016 m. balandžio 1 d. ieškovė (UAB „duomenys neskelbtini) ir D. K. (dabar – F) (toliau – ir atsakovė) pasirašė vaiko priežiūros ir ugdymo sutartį Nr. duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo ugdyti atsakovų dukrą D. K. pagal neformaliojo švietimo programą, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už ieškovės teikiamas ugdymo paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovė iš dalies neatsiskaitė su ieškove už minėtos sutarties pagrindu suteiktas vaiko ugdymo paslaugas. Teigė, kad atsakovai atsako solidariai, nepaisant to, kad sutartį ir pasirašė tik atsakovė D. F..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Vaikystės sodas“ ieškinį, išaiškino ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kreditoriai, kurių teisės pažeistos, išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir, tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu, reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovų santuokos apskaitos akto įrašas panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018. Teismas taip pat patvirtino santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutartį. Pagal šios sutarties 4.3 punktą, L. K. įsipareigojo teikti tikslinį 225 Eur išlaikymą dukrai už ugdymą darželyje UAB duomenys neskelbtini), pervedant jį kas mėnesį į darželio sąskaitą. Taigi, kaip nurodo pati ieškovė, atsakovai (buvę sutuoktiniai) be ieškovės (kreditorės) žinios ir sutikimo modifikavo solidariąją prievolę į atsakovo L. K. asmeninę prievolę. Ieškovė teigė, kad šis tik atsakovų tarpusavyje sudarytas susitarimas saisto tik pačius atsakovus, tačiau prieš ieškovę, kaip kreditorę, atsakovė su atsakovu ir toliau atsako solidariai.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Teismas konstatavo, kad atsakovų susitarimas yra patvirtintas teismo sprendimu. Teismas pažymėjo, kad teisiškai nepriimtina yra situacija, kai tas pats klausimas – prievolės pagal ieškovės reikalavimą pobūdis – yra išnagrinėtas byloje dėl santuokos nutraukimo ir vėliau būtų nagrinėjamas kitoje byloje dėl skolos priteisimo, siekiant priešingo nei anksčiau išnagrinėtoje byloje rezultato.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantė pažymėjo, kad tarp atsakovės ir ieškovės pasirašyta 2016 m. balandžio 1 d. vaiko priežiūros ir ugdymo sutartis Nr. 204 buvo sudaryta prieš daugiau nei dvejus metu iki atsakovo ir atsakovės santuokos nutraukimo. Skyrybų bylos nagrinėjimo metu ir vėliau (iki 2018 m. lapkričio mėnesio) sąskaitos už ieškovės teikiamas vaiko priežiūros ir ugdymo paslaugas buvo apmokamos. Ieškovės reikalavimas grindžiamas neapmokėtomis sąskaitomis už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, t. y. gerokai vėliau, nei buvo nagrinėjama skyrybų byla. Paslaugos, už kurių suteikimą pagal sutartį atsakovė ir atsakovas nėra sumokėję, skyrybų bylos nagrinėjimo metu dar net nebuvo suteiktos. Ieškovei nesant atsakovų kreditore jų santuokos nutraukimo metu, ieškovė visiškai pagrįstai nebuvo įtraukta į skyrybų bylą. Ieškovei nesant kreditore, atsakovai negalėjo pakeisti / modifikuoti savo prievolių ieškovei – neįmanoma modifikuoti prievolės, kuri nėra atsiradusi.
7.2. Apeliantė nurodo, kad skyrybų byloje patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punkte atsakovas įsipareigojo teikti tikslinį 225 Eur išlaikymą dukrai už ugdymą darželyje UAB (duomenys neskelbtini), pervedant jį kas mėnesį į darželio sąskaitą. Tuo tarpu, remiantis tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties 1 priedu, vieno mėnesio vaiko priežiūros ir ugdymo mokestis ieškovės ugdymo įstaigoje sudarė 390 Eur (neskaitant papildomai teikiamų paslaugų). Esant šioms aplinkybėms, nebeaišku, kas turėtų apmokėti likusią sąskaitos dalį, kurios neapima tikslinio išlaikymo dydis.
7.3. Apeliantas pažymi, kad skundžiamojoje nutartyje padaryta išvada, jog iš sutarties kylanti solidarioji prievolė skyrybų byloje buvo modifikuota į atsakovo asmeninę prievolę, tai iš esmės prieštarauja imperatyviosioms Civilinio kodekso normoms.
Atsiliepimas
8. Atsakovė D. F. (buvusi pavardė K) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovės prieštaravimai atskirajame skunde vertintini kritiškai, nes ieškinyje pati ieškovė nurodė, kad ,,nagrinėjant atsakovų skyrybų bylą, ieškovas į ją nebuvo įtrauktas ir neišreiškė savo sutikimo, jog atsakovų solidari prievolė ieškovo atžvilgiu atsiskaityti už jų dukros ugdymą pagal atsakovės pasirašytą sutartį būtų modifikuota į atsakovo L. K. asmeninę prievolę“. Taigi ieškovė ieškinyje supranta ir tvirtina turinti kreditorės statusą, nurodydama, kad ištuokos byloje neturėjusi galimybės pasinaudoti kreditoriaus teisėmis. Tuo tarpu atskirajame skunde ieškovė jau nurodo, kad ji nebuvo atsakovų kreditore jų ištuokos bylos nagrinėjimo metu.
8.2. Atsakovės įsitikinimu, atskirojo skundo argumentai, jog ,,paslaugos, už kurių suteikimą pagal sutartį atsakovė ir atsakovas nėra sumokėję, skyrybų bylos nagrinėjimo metu dar net nebuvo suteiktos“, ,,atsakovai negalėjo pakeisti / modifikuoti savo prievolių ieškovės atžvilgiu – neįmanoma modifikuoti prievolės, kuri nėra atsiradusi“, prieštarauja bendriesiems prievolių vykdymo ir sutartinės teisės principams.
Atsiliepimas
8.3. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nebuvo įtraukta kreditore ištuokos byloje ir, kaip pagrįstai nurodė teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi, ieškovė turi teisę reikalauti atnaujinti procesą. Atsakovės nuomone, jos prievolė ieškovei dėl mokesčio mokėjimo už dukters lankomą darželį UAB (duomenys neskelbtini) galėjo būti modifikuota į atsakovo asmeninę prievolę, nepažeidžiant kreditorės interesų.
8.4. Atsakovė nurodė, kad turto dalijimo byloje turi būti padalijamos visos bendros dalinės sutuoktinių prievolės, nepriklausomai nuo to, suėjęs šių prievolių vykdymo terminas ar ne. Ieškovės argumentas, kad ,,atsakovai negalėjo pakeisti / modifikuoti savo prievolių ieškovės atžvilgiu, nes dar nebuvo suėjęs praleisto mokėjimo terminas“, vertintinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose ieškiniui nustatyta daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), ir savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas).
14. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl skolos, konstatavęs, kad ieškovė, kaip kreditorė, savo pažeistas teises pirmiausia turi ginti, kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir, tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu, reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Apeliantė (ieškovė) su tokia išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas iš esmės neįsigilino į skyrybų bylos aplinkybes, į ieškovės statusą bei atsakovų prievolės ieškovei atsiradimo aplinkybes, taip pat netinkamai taikė imperatyviąsias CK normas.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nurodė, kad vadovaujasi CPK 137 straipsnio 2 dalimi, tačiau nekonkretizavo, kokiu minėto straipsnio punktu remiamasi, t. y. skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta tiksli CPK norma – teisinis pagrindas, kuriuo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.
18. Pažymėtina, kad nors apeliantė savo nesutikimą su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovė pirmiausia savo pažeistas teises turi ginti kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, neįsigilino į skyrybų bylos aplinkybes, į ieškovės statusą bei atsakovų prievolės ieškovei atsiradimo aplinkybes, taip pat netinkamai taikė imperatyviąsias CK normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadiją (sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismas, priešingai, nei teigia apeliantė, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, net ir neturėjo aiškintis ir gilintis į apeliantės nurodomas aplinkybes.
19. Kaip minėta anksčiau, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, į Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 patvirtintas santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygas, vertino, kad atsakovai (buvę sutuoktiniai) be ieškovės (kreditorės) žinios ir sutikimo modifikavo solidariąją prievolę į atsakovo L. K. asmeninę prievolę. Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje faktiškai vertino pareikšto ieškinio teisėtumą ir materialinį pagrįstumą ir, neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, pasisakė dėl ieškinio esmės, nors ieškinio priėmimo stadijoje ieškovei ieškinio faktinį pagrindą užtenka tik nurodyti (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.