Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai pareiškėja gyveno vienkiemyje, lankė pareiškėją. Nurodė, kad pareiškėja dar būnant gyvai (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas ją gyventi. Po (duomenys neskelbtini) mirties liko pareiškėja gyventi viena, prižiūrėjo namus, sodino daržą, turėjo šiltnamį. Kūrendavo namą žiemos metu.

8. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškimas ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą įteiktas suinteresuotam asmeniui tinkamai 2021 m. rugpjūčio 24 d., o teismo šaukimas – 2021 m. rugsėjo 15 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

9. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

12. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai).

13. Nagrinėjamu atveju po (duomenys neskelbtini) J. A. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja paveldėjo po (duomenys neskelbtini) mirties likusį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) J. A. testamento po savo mirties nepaliko. Byloje esantis 2021 m. balandžio 14 d. Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro Liudijimas Nr. 1937 patvirtina, kad notaro biure paveldėjimo byla po J. A. mirties liudijimo išdavimo dienai nėra užvesta (el. b. l. 13). VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis taip pat patvirtina, kad J. A. tėvai E. A. ir K. A. bei brolis A. A. yra mirę (el. b. l. 6-9). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemaitkiemio seniūnijos 2021 m. balandžio 8 d. pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2021-473-PD)-9 patvirtina, kad J. A. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemaitkiemio seniūnijos 2021 m. kovo 15 d. pažyma dėl pastatų Nr. I-36 patvirtina, kad J. A. vardu įregistruotas namas ir ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11).

14. Pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ankstesnės eilės įpėdinių nėra, konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po J. A. mirties.

15. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 13 punkte, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad rūpinosi po (duomenys neskelbtini) mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. tvarkė gyvenamąjį namą, prižiūrėjo aplinką. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai: Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemaitkiemio seniūnijos 2021 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. I-130, kuri patvirtina, kad pareiškėja liko gyventi (duomenys neskelbtini) iki 2016 metų, taip pat teismo posėdžio metu duoti liudytojos parodymai. Pareiškėja taip pat saugo likusius po (duomenys neskelbtini) mirties daiktus - laikrodį, albumą su nuotraukomis, dokumentus, rūbus, jais disponuoja. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėja perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.

16. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 15 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja po (duomenys neskelbtini) mirties liko gyventi jos name, prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjos paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

17. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. D. priėmė palikimą po savo (duomenys neskelbtini) J. A. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. A. mirties, paveldėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo (duomenys neskelbtini) J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi J. A. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. A. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.