Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės Įmonės Registrų centro Prevencijos departamento Tyrimų ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės G. S. 2021-12-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-927-2021 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės Įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Kauno skyriaus registratorė ekspertė A. L. 2021 m. lapkričio 26 d. V. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 223 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad V. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui (toliau ir – Institucija) bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 m. ir už 2020 m., t. y. 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d., nes juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Tokais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatų), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 120, 123 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus.

Valstybės Įmonės Registrų centro Prevencijos departamento Tyrimų ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės G. S. 2021-12-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-927-2021 V. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 200 Eur bauda dėl to, kad V. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 m. ir už 2020 m., t. y. 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d., nes juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Nurodyta, kad tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatų), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 120, 123 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs pareiškėjo V. V. skundo argumentus, bylos medžiagą, teismas laiko, jog skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, N444-216/2011, N444-619/2011).

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, privalu nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.

Nagrinėtinu atveju nutarime nurodyta, kad V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – Nuostatų), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 120, 123 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus.

LR CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tuo tarpu pagal ABĮ 58 straipsnio 2 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktai nustato, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kito termino. Pagal LR CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. ir 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip atitinkamai iki 2020 m. birželio 1 d. ir 2021 m. birželio 1 d. Vadovaujantis LR CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2021 m. lapkričio 26 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. V. paskirtas (išrinktas) 2016 m. lapkričio 22 d., Juridinių asmenų registre įregistruotas nuo 2016-12-12 (b. l. 3-6). Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad V. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 ir 2020 m. Bendrovės finansinių atskaitų rinkinių. Šias Valstybės Įmonės Registrų centro nustatytas aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 7-8), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 3-6), nutarimas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 16-19), V. V. paaiškinimas (b. l. 14), o taip pat ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Aplinkybės, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti minėti bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai neginčija ir pats bendrovės direktorius V. V., tačiau skunde argumentuojama nepateikimo priežastis, kad įmonė negalėjo Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti finansinių ataskaitų rinkinių, nes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tyrimo tikslais yra paėmusi ir dar iki šiol negrąžinusi bendrovės finansinius dokumentus už 2017 ir 2018 metų pirmus tris mėnesius, o be jų įmonė sudaryti finansinių ataskaitų už 2019 m. ir 2020 m. negali. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-168 patvirtinto „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus Reikalų ministerijos pareigūnų atliekamų ūkio subjektų patikrinimų tvarkos aprašo“ 15 punkte nurodyta, jog esant ūkio subjekto, iš kurio paimti dokumentai, raštiškam prašymui, paimtų dokumentų kopijos turi būti padaromos per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Byloje duomenų apie tai, kad anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas būtų kreipęsis ar jam būtų atsisakyta išduoti leidimą padaryti paimtų dokumentų kopijas, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku, kaip tai numato įstatymai, nėra. Pareiškėjas V. V. jokių dokumentų, pagrindžiančių jo teiginius, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar yra paimti jo minėti dokumentai, bylos nagrinėjimui nepateikė taip pat. Savo 2021-12-09 paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad jis yra informavęs mokesčių administratorių, kad yra rašęs paaiškinimus, tačiau tokių duomenų byloje pateikta nėra, dar daugiau, pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija yra skirtingos institucijos. Duomenų apie tai, kad V. V. būtų informavęs registro tvarkytoją apie negalėjimą įgyvendinti jo atžvilgiu taikomus įstatymų reikalavimus, nėra. Be to, šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, kas reiškia, kad jau pats teisės aktų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia administracinę atsakomybę. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, jog finansinių ataskaitų rinkinių nepateikė dėl kitos institucijos reikalingų dokumentų paėmimo, laikytini nepagrįstais ir Nutarimo teisėtumui įtakos nedaro.

Vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu nesutiktina su skunde dėstomais argumentais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V. neturėjo galimybės pateikti Juridinių asmenų registrui 2019 m. ir 2020 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, nes Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai tyrimo tikslais paėmus ir dar iki šiol negrąžinus bendrovės finansinių dokumentų už 2017 ir 2018 metų pirmus tris mėnesius, įmonė negali sudaryti finansinių ataskaitų už 2019 m. ir 2020 m. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmiausiai atsako įmonės vadovas, kuris, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas savo pareigas, privalo atlyginti visą įmonei ir (arba) kitiems asmenims padarytą žalą. Taigi, būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-530/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-498-574/2020; Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-565-626/2019). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, rodančių, kad bendrovės vadovas būtų kreipęsis į įmonės finansinius dokumentus paėmusią instituciją dėl jų kopijų išdavimo. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovės direktorius V. V. būtų informavęs Juridinių asmenų registrą apie negalėjimą įgyvendinti jo atžvilgiu taikomus įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su Institucijos atstovo pozicija, kad V. V. elgėsi nepakankamai atsakingai ir neišnaudojo visų turimų galimybių, užtikrinančių, kad jo vadovaujamos bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų pateikti registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Teismas, įvertinęs skundo argumentus ir kitus byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad Valstybės Įmonės Registrų centro Prevencijos departamento Tyrimų ir vidaus kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškinant bei taikant įstatymų nuostatas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad V. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiamu nutarimu jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 223 straipsnio 2 dalis numato, kad šio administracinio nusižengimo padarymas juridinių asmenų vadovams, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims užtraukia baudą nuo 200 šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Bylos aplinkybės rodo, kad V. V. buvo paskirta bauda, kuri atitinka sankcijoje numatytą baudos minimumą, t. y. 200 eurų. Tai rodo, kad skiriant nuobaudą V. V., nuobaudos skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, jog galimybė taikyti švelnesnę nuobaudą ar nuobaudos neskirti yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Pareiškėjas V. V. kaltės nepripažino, neigė padaręs administracinį nusižengimą, nepateikė jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių įstatymo nustatytos pareigos - finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikimo laiku – nevykdymą, kas leidžia daryti išvadą, jog jis savo veiksmų kritiškai nevertina. Jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat teismas nenustatė ir jokių kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, kad paskirtoji nuobauda V. V. neatitinka nuobaudos teisingumo principo. Todėl taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą, teismas pagrindo nemato, kadangi nusižengimas neabejotinai padarytas.

Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas netenkintinas ir Valstybės Įmonės Registrų centro Prevencijos departamento Tyrimų ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės G. S. 2021-12-23 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-927-2021 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. V. skundo netenkinti ir Valstybės Įmonės Registrų centro Prevencijos departamento Tyrimų ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės G. S. 2021-12-23 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-927-2021, kuriuo V. V. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, paskirta 200 eurų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.