- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-1441-852/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28095-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“
- Ieškovas
- UAB „Aukštaitijos vandenys“
- Kategorijos
- 2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ (toliau – atsakovas, arbitražas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Aukštaitijos vandenys“ (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovui dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 22 598,68 Eur sumokėtų arbitražinių mokesčių bei 6 225,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 28 823,68 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir AB „Ekra“ sudarė rangos sutartį Nr. 201 l/AV-D(d)-4 (toliau - sutartis), pagal kurios nuostatas šalims nepasiekus taikaus ginčo išsprendimo, ginčas turi būti išspręstas tarptautinio arbitražo. Tarp ieškovo ir AB „Ekra“ kilus ginčui ieškovas 2014-10-27 kreipėsi į arbitražą su ieškiniu AB „Ekra“.
3. Arbitražo pirmininkas J. Š. 2014-12-30 nutartimi nutarė patvirtinti arbitražo teismo kolegiją ir, kuri, išnagrinėjusi ginčą, 2015-10-20 priėmė sprendimą byloje Nr.74-NKA/14 (toliau – arbitražo sprendimas), kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies.
4. AB „Ekra“ nesutiko su arbitražo sprendimu, kreipėsi su skundu į Lietuvos apeliacinį teismą, kurio 2016-05-12 nutartimi civilinėje byloje e2A-300-370/2016 AB „Ekra“ skundas buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs AB „Ekra“ kasacinį skundą, 2016-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.e3K-3-471-916/2016 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-12 nutartį ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-20 atskirąja nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016 nutarė informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie galimą viešojo intereso pažeidimą, susijusį su atsakovo veikla administruojant arbitražo procesus.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-410-823/2017 panaikino 2015-10-20 arbitražo sprendimą. Teismas nustatė, kad arbitražo kolegijos pirmininkas arbitražo byloje buvo paskirtas nesilaikant Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – KAĮ) ir Nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – NKA) procedūros reglamente nustatytos arbitrų skyrimo tvarkos. Be to, nutartimi konstatuotas arbitražo pirmininko J. Š. šališkumas, dėl kurio atsakovo AB „Ekra“ teisė į nešališką procesą, inter alia į nešališką klausimo dėl arbitrų kolegijos sudėties teisėtumo išsprendimą, buvo pažeista.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-05-18 nutartimi byloje Nr. 3P-844/2017 atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria panaikintas 2015-10-20 arbitražo sprendimas, peržiūrėjimo kasacine tvarka.
Šalies argumentai
9. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis, kuriomis prašė grąžinti ieškovei 22 598,68 Eur sumokėto arbitravimo-administravimo mokesčio bei atlyginti 6 225,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė bei geranoriškai ieškovo nuostolių neatlygino
10. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-07 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo 22 598,68 Eur sumokėtų arbitražinių mokesčių bei 6 225,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 28 823,68 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 870,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA), LR viešųjų įstaigų įstatymo, LR komercinio arbitražo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo veiklos tikslai yra sudaryti ūkio subjektams sąlygas ir realias galimybes išspręsti verslo ginčus (kylančių iš jų pasirašomų sutarčių ir kontraktų) arbitražo, mediacijos (tarpininkavimo) ar kitokiu alternatyviu ginčų sprendimo būdu.
13. Teismas pažymėjo, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Minėtos atsakomybės pagrindinė funkcija - grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Prievolė atlyginti žalą atsiranda konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteistų veiksmų ir kilusios žalos, žalą sukėlusio asmens kaltė.
14. Teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-410-823/2017, nes Arbitražo kolegijos pirmininkas arbitražo byloje buvo paskirtas pažeidus KAĮ ir NKA procedūros reglamente nustatytos arbitrų skyrimo tvarką, todėl 2015-10-20 arbitražo sprendimas buvo panaikintas.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog arbitražo kolegijos pirmininkas buvo paskirtas nesilaikant įstatymo reikalavimo, todėl buvo panaikintas 2015-10-20 arbitražo sprendimas. Kreipiantis į atsakovą ieškovas sumokėjo 22 598,68 Eur arbitražinių mokesčių bei dėl arbitražinio proceso turėjo 6 225,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl teismas vertino, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys.
16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl visos ar dalies žalos nepriteisimo, nes arbitražinis teismas tenkino ieškovo reikalavimus tik iš dalies, todėl ieškovas negali prašyti visų administravimo mokesčių bei atstovavimo išlaidų, o išlaidas, kurias ieškovas patyrė ne arbitražo teisme, turėjo būti priteistos tose kitose bylose, kurias nagrinėjo kiti teismai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas visas nurodytas išlaidas patyrė dėl arbitražinio proceso, o įstatymas numato visišką patirtų nuostolių atlyginimą, todėl nuostoliai priteistini.
17. Atsakovo kaltė yra preziumuojama, jos atsakovas nenuginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas ir ieškinį patenkino pilnai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-07 sprendimo, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
19. Pažymi, kad neteisėtų atsakovo veiksmų pagrindu ieškovas nurodė Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-15 nutartį civilinėje byloje Nr.e2A-410-823/2017, teigdamas, kad šioje nutartyje buvo konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtas pobūdis. Tačiau atsakovas nebuvo įtrauktas į šią bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ir negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis, numatytomis LR CPK 42 straipsnyje, todėl pirmesnėje byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinio fakto galios šioje byloje, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo veiksmų neteisėtumą pagrindė Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-15 nutartyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su atsakovo teisėmis ir pareigomis šioje byloje.
20. Atsakovas pažymėjo, kad jo teisinė forma - viešoji įstaiga, veikianti kaip nuolatinė arbitražo institucija - nuolatos arbitražą organizuojantis ir administruojantis viešasis juridinis asmuo. Nuolatinė arbitražo institucija kaip viešas juridinis asmuo neatsako už arbitražo teismo priimtus sprendimus kaip ir arbitražo teismas neatsako už nuolatinės arbitražo institucijos veiksmus. Įstatymai nereglamentuoja, kokiais atvejais ir kokia tvarka atsako viešieji juridiniai asmenys, todėl taikytina įstatymo analogija su Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas.
Atsiliepimas
21. Atsakovas skunde nurodė, kad deliktas kyla iš valinio asmens veiksmo, kuriuo padaroma žala kitam asmeniui, su kuriuo žalą padaręs asmuo iki šiai atsirandant neturėjo jokių teisinių santykių. Ieškovas pats kreipėsi į atsakovą dėl ginčo išsprendimo arbitražo teisme, sumokėjo reikiamus mokesčius už ginčo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog deliktiniai teisiniai santykiai atsirado prieš šalių valią. Ieškovas pripažino atsakovo reglamento jurisdikciją savo atžvilgiu, žinojo, kokiais reglamente nustatytais atvejais ir tvarka arbitravimo-administravimo mokestis yra grąžinamas, su tuo sutiko, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažintos žala.
22. Atsakovas nurodė, kad kai siekiama nustatyti faktinį priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog arbitražo sprendimas buvo panaikintas dėl arbitrų paskyrimo nesilaikant įstatymo reikalavimų. Atsakovo teigimu tokiu būdu darytina išvada, jog neteisėtų veiksmų pasekmė yra arbitražo teismo sprendimo panaikinimas ir sumokėti arbitražiniai mokesčiai bei išlaidos advokatui neturi tiesioginio priežastinio ryšio, todėl nėra ir sąlygos taikyti atsakomybė atsakovui.
23. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-07 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai byloje apmokėti.
24. Nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-410-823/2017, kurioje buvo konstatuota, arbitras J. J. trečiuoju arbitru ir arbitražo kolegijos pirmininku buvo paskirtas arbitražo pirmininko, neturinčio teisės skirti trečiąjį arbitrą, nesulaukus termino, nustatyto šalių paskirtiems arbitrams susitarti dėl trečiojo arbitro kandidatūros, pabaigos, taigi jis buvo paskirtas nesilaikant KAĮ ir NKA procedūros reglamente nustatytos arbitrų skyrimo tvarkos.
25. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas nedalyvavo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-410-823/2017, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas negalėjo vadovautis šioje byloje priimta nutartimi kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu apelianto veiksmų neteisėtumą.
26. Atskirsdamas į atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo civilinės atsakomybės ieškovas pažymėjo, jog 2015-10-20 arbitražo sprendimas buvo panaikintas dėl atsakovo, kaip arbitražą organizuojančio ir administruojančio viešojo juridinio asmens, o ne dėl arbitražo teismo, neteisėtų veiksmų. Atsakovas nepagrįstai prašo taikyti įstatymo analogiją su Teismų įstatymu, nes Teismų įstatymas savo esme yra specialus įstatymas, o specialiųjų teisės normų taikymas pagal analogiją draudžiamas. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl arbitražo institucijos civilinės atsakomybės, nesant specialaus įstatymo, taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę bei jos taikymo sąlygas.
27. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad jis nereikalauja grąžinti sumokėtus arbitravimo-administravimo mokesčius, o prašo priteisti dėl atsakovo neteistų veiksmų visus ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos sudarė atsakovui sumokėti arbitražiniai mokesčiai bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
28. Ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, todėl pagrįstai nustatė, jog atsakovo padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Atsakovas nepagrįstai bando remtis įstatymo analogija su Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalimi, nes Teismų įstatymas savo esme yra specialus įstatymas, be to, vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, o pagal Teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalį teisėjui gali būti taikoma atsakomybė, tada, kai nukentėjusiam asmeniui žalą atlygina valstybė ir yra kitų įstatyme nurodytų sąlygų - padaryta nusikalstama veika. Civiliniame kodekse nustatyta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką kreipdamasis į arbitražą ir susipažinęs su arbitravimo mokesčio mokėjimo dydžiu bei tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
29. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl faktinių aplinkybių įvertinimo, tiek ir dėl civilinės atsakomybės sąlygų pritaikymo.
31. Šioje byloje yra nustatyta, kad ieškovas UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2014 m. spalio 28 d. kreipėsi į atsakovą kaip nuolatinę arbitražo instituciją dėl kilusio ginčo su AB „Ekra“ arbitražinio nagrinėjimo. Taip pat byloje yra nustatyta, kad šio ginčo arbitražinis nagrinėjimas yra pasibaigęs, o jo metu nėra priimtas joks sprendimas dėl ginčo esmės, t.y. ginčo nagrinėjimas yra baigtas Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. vasario 15 d. nutartimi panaikinus (anuliavus) arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą. Be to, ieškovas pagrįstai nurodo, kad pagal galiojančias teisines procedūras nėra jokios galimybės ginčą išnagrinėti pakartotinai arbitraže, siekiant ištaisyti pažeidimus, dėl kurių sprendimas buvo anuliuotas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-128-370/2017 24 punktas ir kt.).
32. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog arbitražinio nagrinėjimo procedūra nepasiekė tikslo, t.y. nesureguliavo kilusio ginčo ir už tai yra atsakinga arbitražą administruojanti atsakovo įstaiga VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“. Apie tai detaliai pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-410-823/2017, panaikindamas arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą dėl pažeistų arbitražo sudarymo procedūrų, t.y. Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais (nutarties 49 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartyje yra konstatavęs, kad „kadangi 2014 m. gruodžio 30 d. VTNKA pirmininko nutartis dėl arbitrų kolegijos patvirtinimo priimta nepasibaigus Reglamento 18.5 punkte nurodytam 20 dienų terminui, t.y. tuo metu, kai VTNKA pirmininkas neturėjo teisės savo nuožiūra skirti trečiojo arbitro, darytina išvada, kad šį asmenį arbitru paskyrė subjektas, neturėjęs teisės skirti arbitro“ (nutarties 47 punktas), taip pat Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog „Nustatyta aplinkybė, kad J. J. arbitražo kolegijos pirmininku paskirtas nesilaikant KAĮ ir Reglamente nustatytos arbitrų skyrimo tvarkos, leidžia teigti esant reikalavimo, kad arbitražo teismas būtų sudarytas pagal įstatymą pažeidimą, t. y. arbitražo kolegijos sudėties neteisėtumą, patenkantį ir į viešosios tvarkos išlygos taikymo sritį“ (nutarties 49 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šias aplinkybes, įrodančias arbitražą administruojančios įstaigos klaidą.
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo paimtas arbitravimo mokestis už ginčo sureguliavimą ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje arbitravimo procedūroje (įskaitant ir arbitražo sprendimo teisėtumo patikrinimą teisme) yra tiesioginiai ieškovo nuostoliai, už kuriuos atsakingas yra atsakovas.
34. Aribtražo sprendimas yra anuliuotas dėl pažeistos procedūros, kurios neužtikrino atskovas kaip nuolatinė arbitražo institucija. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo sprendimų ir ieškovo nurodytų nuostolių yra pakankamas arbitražo institucijos civilinės atsakomybės taikymui. Tai, kad arbitrai išnagrinėjo ginčą ir priėmė sprendimą, nepanaikina priežastinio ryšio tarp atsakovo, t.y. arbitražo institucijos, veiksmų sudarant arbitražą ir nepasiekto galutinio rezultato. Įstatymu nepagrįsti apelianto argumentai, jog arbitražiniai mokesčiai negrąžinami, arbitražui priėmus sprendimą ir kad tai nepriklauso nuo to, jog vėliau šis sprendimas yra anuliuojamas. To nenustato nei Komercinio arbitražo įstatymas, nei Komercinio arbitražo darbo reglamentas. Tuo tarpu remiantis bendraisiais teisės principais tokia situacija negalėtų būti laikoma nei teisinga, nei sąžininga. Pagal civilinio proceso taisykles, paprastai žyminis mokestis grąžinamas, jeigu byla nėra baigiama sprendimu (CPK 87 str. 1 d. 8, 9 p.), o arbitravimo mokestis iš esmės atitinka būtent žyminio mokesčio institutą.
35. Atmetami apelianto argumentai, kad po arbitražo teismo sprendimo priėmimo vykusiame procese ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su ieškovo kaip arbitražinės institucijos veikla ir negali būti laikomos žala. Šios išlaidos yra realios ir jos objektyviai negalėjo būti priteistos iš kitos ginčo šalies (AB „Ekra“) arbitražinio nagrinėjimo procedūroje, nes už jų susidarymą nėra atsakinga kita šalis, kuri šiuo atveju ir teikė apeliaciją dėl arbitražo sprendimo, motyvuodama atsakovo padarytais procedūriniais pažeidimais, sudarančiais absoliutų sprendimo negaliojimą (CPK 94 str. 1 d.).
36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
37. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
38. Apeliantas yra pareiškęs prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Šiai bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatinėjamos pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių įrodymų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
39. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.) Ieškovas nurodo, kad patyrė 1242 EUR išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Šios išlaidos yra pagrįstos, jos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl prašymas tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Aukštaitijos vandenys“, juridinio asmens kodas 147104754, iš atsakovo VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“, juridinio asmens kodas 126203667, 1242 EUR (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.