Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. B. (nuotoliniu būdu, naudojant „Zoom“ platformą), jo gynėjai advokatei Anai Grinevič,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį - 18 MGL (900 EUR) bauda; vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė - 12 MGL (600 EUR) bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 8 d., 21 val. iki 2019 m. lapkričio 9 d., 12.39 val., kai viena para prilyginama 2 MGL baudos, paskirta galutinė bausmė - 10 MGL (500 EUR) bauda.

2.Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 72 MGL (3600 EUR) bauda; baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise - teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė - 48 MGL (2400 EUR) bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 7 d. 16.12 val. iki 2021 m. lapkričio 8 d. 15.11 val., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, skirta galutinė bausmė - 46 MGL (2300 EUR) bauda, baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise - teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 6 mėn., turto konfiskavimas - konfiskuoti automobilį „Audi A4”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2022 m. birželio 6 d. įtariamasis E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas. Nori parodyti, kad pažįsta V. B.. V. B. yra įtariamojo draugas, kurį pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus. Jie bendrauja per socialinio tinko „Facebook messenger“ susirašinėjimo platformą. Įtariamasis su V. nieko kartu nedarė, t. y. V. turėjo savo socialinio tinko „Instagram“ paskyrą, kurioje pats susirašinėjo su žmonėmis ir juos apgaudinėjo, pats apie tai nieko nežinojo. Jis susirašęs su asmenimis, jiems pateikdavo savo draugo D. J. banko sąskaitą, į kurią buvo pervedami pinigai, o po to iš jo sąskaitos D. J. pervesdavo pinigus į įtariamojo AB „SEB“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad įtariamasis galėtų išgryninti pinigus ir paduoti V., nes kai ateidavo pinigai į įtariamojo sąskaitą, jis dažniausiai su V. būdavo kartu ir juos jam iš karto paduodavo. D. J. negalėdavo išgryninti pinigų, nes gyvena kaime, kur nėra bankomatų. Iš visų pavedimų įtariamasis sau pasilikdavo po 10 eurų, nes po 1 eurą nuskaičiuodavo kaip komisinį mokestį, o likusius pinigus pasilikdavo tiesiog sau. Įtariamasis nežino kiek iš viso kartų buvo pervestą pinigų į jo banko sąskaitą, gal 3 kartai, bet nėra tikras. O R. T. ir R. Š., įtariamasis nepažįsta, bet R. į jo banko sąskaitą iš įtariamojo merginos K. M. banko sąskaitos jie atliko 280 eurų pavedimą, tai yra tie pinigai, kuriuos įtariamasis buvo gavęs iš D. J., kai V. B. juos apgaule išsiviliojo per socialinio tinko „Instagram“ platformą. Pavedimą darė iš K. sąskaitos, nes įtariamojo banko sąskaita buvo užblokuota. Pinigus grąžino R. Š., nes įtariamasis savo banko sąskaitoje pamatė -280 eurų, tada jis paskambino į banką ir jam pasakė, kad jo sąskaita šiuo metu yra apribota, ir po to įtariamasis rado prokuroro numerį, kuriam paskambino ir pasiklausė, kas čia darosi, bet nėra tikras ar taip buvo, gal ir pati tyrėja iš Šiaulių paskambino ir pasakė visą situaciją ir tada įtariamasis paskambino prokurorui tikrai žinot, neatsimena. R. T. įtariamasis negalėjo grąžinti pinigų, nes jis visus, išskyrus 30 eurų, kuriuos pasiliko sau, o 590 eurų nuėmė ir atidavė V. Ką V. B. padarė su pinigais įtariamasis nežino. Kiek žino, jis seniai taip apgaudinėja žmones, bet kiek ilgai nežino. Nori pridurti, kad tam, kad galėtų grąžinti pinigus R. Š., jis 280 eurų pasiskolino iš savo tėčio J. N., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nes įtariamasis, V. B. buvo skolingas 200 eurų, nes žaidė (duomenys neskelbtini) ir buvo prisiskolinęs. Iš viso iš V. užsidirbo, jam atrodo, apie 70 eurų. Daugiau neturi ką pasakyti. Labai gailisi, tikrai neapgaudinėjo žmonių, jis tik nuimdavo gautus pinigus ir juos paduodavo V. B.. Iš pat pradžių net nežinojo, kad jis apgaudinėja žmonės, jis įtariamajam sakydavo, kad jam čia perveda skolą. Įtariamasis nežino, kada pastebėjo daromus sukčiavimus, bet pastebėjo, kad V. kažką daro su kriptovaliutom, nes pamatė jo žinutę, įtariamajam tai tiesiog pasidarė keista, nes jis nieko panašaus nedarė (3 t., b. l.11-14).

2022 m. rugpjūčio 18 d. liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtariamasis V. B. yra jo draugas, kurį pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus. Jie bendrauja per socialinio tinko „Facebook messenger“ susirašinėjimo platformą. Jis su V. nieko kartu nedarė, t. y. V. turėjo savo socialinio tinko "Instagram" paskyrą, kurioje pats susirašinėjo su žmonėmis ir juos apgaudinėjo, jis apie tai nieko nežinojo. Jis susirašęs su asmenimis, jiems pateikdavo savo draugo D. J. banko sąskaitą, į kurią buvo pervedami pinigai, o po to iš jo sąskaitos D. J. pervesdavo pinigus į mano AB „SEB“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų išgryninti pinigus ir paduoti V. B., nes kai ateidavo pinigai į sąskaitą, jis dažniausiai su juo būdavo kartu ir juos jam iš karto paduodavo. D. J. negalėdavo išgryninti pinigų, nes gyvena kaime, kur nėra bankomatų. Iš visų pavedimų jis sau pasilikdavo po 10 eurų, nes po 1 eurą nuskaičiuodavo kaip komisinį mokestį, o likusius pinigus pasilikdavo tiesiog sau. Jis nežino kiek iš viso kartų buvo pervestą pinigų į paties banko sąskaitą, gal 3 kartai, bet nėra tikras. O R. T. ir R. Š. jis nepažįsta. Bet R. į jo banko sąskaitą iš jo (E. N.) merginos K. M. banko sąskaitos jie atliko 280 eurų pavedimą, tai yra tie pinigai, kuriuos jis buvo gavęs iš D. J., kai V. B. juos apgaule išsiviliojo per socialinio tinko „Instagram“ platformą. Pavedimą darė iš K. sąskaitos, nes jo banko sąskaita buvo užblokuota. Pinigus grąžino R. Š., nes jis savo banko sąskaitoje pamatė -280 eurų, tada jis paskambino į banką ir pasakė, kad jo (E. N.) sąskaita šiuo metu yra apribota, po to rado prokuroro numerį, kuriam paskambino ir pasiklausė, kas čia darosi, bet nėra tikras ar taip buvo, gal ir pati tyrėja iš Šiaulių paskambino ir pasakė visą situaciją ir tada jis paskambino prokurorui tikrai žinokit, neatsimena. R. T. jis negalėjo grąžinti pinigų, nes jis visus, išskyrus 30 eurų, kuriuos pasiliko sau, o 590 eurų nuėmė ir atidavė V. B. Ką V. B. padarė su pinigais jis nežino. Kiek žino, jis seniai taip apgaudinėja žmones, bet kiek ilgai nežino. Nori pridurti, kad tam, kad galėtų grąžinti pinigus R. Š., jis 280 eurų pasiskolino iš savo tėčio J. N., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis V. B. buvo skolingas 200 eurų, nes žaidė (duomenys neskelbtini) ir buvo prisiskolinęs. Iš viso iš V. užsidirbo, jam atrodo, apie 70 eurų. Daugiau neturi ką pasakyti. Labai gailisi, tikrai jis neapgaudinėjo žmonių, jis tik nuimdavo gautus pinigus ir juos paduodavo V. B. Jis iš pat pradžių net nežinojo, kad jis apgaudinėja žmonės, jis jam sakydavo, kad jam čia perveda skolą. Jis nežino, kada pastebėjo daromus sukčiavimus, bet pastebėjo, kad V. kažką daro su kriptovaliutom, nes užmatė jo žinutę, jam tai tiesiog pasidarė keista, nes jis nieko panašaus nedarė (3 t., b. l. 43-46).

2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras R. I. priėmė sprendimą sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) į vieną ikiteisminį tyrimą, suteikiant numerį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 6 b. l.).

2022 m. vasario 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. vasario 2 d. pareiškėjo R. T. pareiškimą, apie tai, kad 2022 m. sausio 20 d. jam parašė per „instagramą“ grupe pavadinimu: „(duomenys neskelbtini) '“ ir davė pasiūlymą investuoti i kriptovaliutą. Pareiškėjui buvo žadėta, kad pirmą kartą kaip naujokui pelnas garantuotas ir nepasisekimo atveju pinigai bus gražinti. Pareiškėjas 2022-01-21 dieną sutiko, susitarė dėl investavimo kainos, kuri buvo 430 eurų. Pavedimą pareiškėjas padarė D. J. vardu. Viskas palei juos sekiesi sklandžiai, pavyko jiems uždirbti viso 1324,67 euro. Tada iš pareiškėjo buvo paprašytas komisinis mokestis, dar papildomų 320 eurų, iš kurių pareiškėjas sumokėjo 200 eurų, o jie likusius 120 eurų kaip buvo susitarta, pridėjo iš savęs. Pareiškėjas turėjo gauti pinigus 5 minučių bėgyje, tačiau jų negavo. Pradėjo teisintis įvairiais pasiteisinimais, pradėjo ignoruoti pareiškėjo žinutes ir visais kitais būdais vilkinti laiką. Prašant jų įrodymų iš jų kilusių problemų įrodymų, pareiškėjas nesulaukė, sulaukė tik pasiteisinimą, kad stringa ir kad pareiškėjas nepanikuotų, ir jų visas šitas pasiteisinimų žaidimas truko 2 savaitės ir šiandien 2022-01-31 pareiškėjas nebe sulaukė jokių žinučių iš jų, pastebėjo, kad buvo pradėtos trinti žinutės. Pareiškėjas nukentėjo pilnai 630 eurų ir nori juos susigrąžinti. Visas žinutes ir įrodymus paliks pdf failu, nuotraukom (1 t., b. l. 33-35).

2022 m. kovo 2 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektu yra R. T. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) išrašas ir IP atsakymas, A4 formato lapai, 2 vnt.

2022 m. sausio 21 d., į D. J. (sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)), atliko 430 eurų mokėjimą, mokėjimo paskirtis – „Pavedymas“; 2022 m. sausio 22 d., į D. J. (sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)), atliko 200 eurų mokėjimą, mokėjimo paskirtis – „Komisinis“; Kaip matyti iš išrašo, nukentėjusysis R. T.

2022-01-21 į D. J. banko sąskaitą pervedė 430 eurų ir 2022-01-22 į D. J. banko sąskaitą, nukentėjusysis R. T. pervedė 200 eurų (1 t., 77 b. l.).

Nukentėjusiojo R. T. banko sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 73-77).

Liudytojo D. J. banko sąskaitos išklotinė (1 t., b. l. 93-97).

E. N. banko sąskaitos išklotinė (1 t., b. l. 112-155).

2022 m. vasario 24 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektų yra D. J. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) išrašas ir IP atsakymas, A4 formato lapai, 2 vnt. Kaip matyti iš gautos D. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Swedbank) išklotinės, nukentėjusysis R. T. 2022 m. vasario 21 d. į D. J. banko sąskaitą pervedė 430 eurų, iš kurių 420 eurų iš D. J. banko sąskaitos buvo pervesti į E. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-01-22 į D. J. banko sąskaitą, nukentėjusysis R. T. pervedė 200 eurų, iš kurių iš D. J. banko sąskaitos buvo pervesti į E. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97-100).

2022 m. kovo 10 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektų yra E. N. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“) išklotinių apžiūra (1 t., b. l. 156-164).

2022 m. vasario 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pagal 2022 m. vasario 25 d. pareiškėjo R. Š. pareiškimą, kuriame jis nurodo, kad nuo 2022 m. vasario 6 d. 14.00 val. iki 2022 m. vasario 6 d. 19.00 val., jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu investavo savo pinigus į socialiniame tinkle „Instagram“ esančią platformą „(duomenys neskelbtini)“ ir pervedė pinigus D. J.. Turtinė žala 280 eurų. Pareiškimas gautas 2022 m. vasario 25 d. (1 t., 7 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklė (2 t., b. l. 3-6).

2022 m. vasario 25 d. Šiauliu? apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Nusikalstamu? veiku? registravimo skyriuje prade?tas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06623-22 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pagal 2022 m. vasario 25 d. pareiške?jo R. Š. pareiškima?, kuriame jis nurodo, kad nuo 2022 m. vasario 6 d. 14.00 val. iki 2022 m. vasario 6 d. 19.00 val., jam bu?nant namuose adresu (duomenys neskelbtini), apgaule?s bu?du investavo savo pinigus i? socialiniame tinkle „Instagram“ esanc?ia? platforma? „(duomenys neskelbtini)“ ir pervede? pinigus D. J.. Turtine? žala 280 euru?. Pareiškimas gautas 2022 m. vasario 25 d. (1 t., b. l. 7-17).

2022 m. kovo 17 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Swedbank pateikti MS Excel dokumentai pavadinimas ,,ip" ir ,,israsas" su asmens D. J. IP prisijungimo adresais ir banko sąskaitos išklotinė (2 t., b. l. 55 -57).

2022 m. balandžio 1 d. Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrimas 2022-03-24 AB ,,SEB" banko atsakymas su pateikiamais priedais apie E. N. sąskaitas nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 83-86).

2022 m. kovo 9 d. Tarnybiniame pranešime dėl duomenų patikrinimo nurodyta, kad patikrinus duomenis "(duomenys neskelbtini) " jokia įmonė neegzistuoja (2 t., b. l. 127).

2022 m. balandžio 11 d. Tarnybiniame pranešime "DĖL POKALBIO SU E. N. IKITEISMINIO TYRIMO BYLOJE NR. (duomenys neskelbtini)" nurodoma, kad 2022 m. balandžio 11 d. telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo susisiekta su E. N., kuris nurodė, kad 280 eurų planuoja artimiausiu metu grąžinti R. Š. į jo sąskaitą. E. N. buvo paklaustas, kokiu tikslu jis iš D. J. gavo pinigus. E. N. papasakojo, kad jis D. J. pažįsta jau senokai, nes jie užaugo tame pačiame rajone. D. J. jam pervesdavo pinigus, todėl kad neturėjo pats kaip tų pinigų išsigryninti, neturėjo kortelės, todėl E. N. sutiko jam padėti. E. N. nenurodė tiksliai detalių ar jis žino iš kur tie pinigai buvo gauti. Jis pasakė, kad tai yra nesusipratimas ir pinigai bus grąžinti (2 t., b. l. 130-131).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 182 straipsnyje įtvirtina baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Jeigu panaudojant apgaulę yra įgyjama turtinė nauda didesnė nei 250 MGL, tokiu atveju tokie priešingi teisei veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2012).

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad dėl to neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia).

Teismas, ištyręs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis pripažino, jog sukūrė socialiniame tinkle Instagram socialinę paskyrą „(duomenys neskelbtini)), patalpino ten tikrovės neatitinkantį skelbimą apie uždarbį investuojant į kriptovaliutas, tai yra, prisistatė nukentėjusiesiems R. Š. ir R. T. per socialinio tinklo Instagram paskyrą kaip padedantis investuoti į kriptovaliutas ir taip užsidirbti, kad įgytų jų pasitikėjimą nurodė kaip depozito suma bus padidinta, neneigė, kad pažadėjo nukentėjusiesiems pervesti 60 procentų 3-4 kartus padidintos depozito sumos, nors neketino pervestų lėšų investuoti, o iš anksto žinojo, kad jas pasisavins savo asmeninėms reikmėms. Nieko nežinančio apie nusikalstamos veikos darymą, D. J., paprašė leisti pasinaudoti jo sąskaita, tai yra, R. T. ir R. Š. pervedus atitinkamas sumas į D. J. sąskaitą, pervesti kitam draugui E. N., o šio, taip pat nieko nežinančio apie nusikalstamos veikos darymą, gavus minėtas lėšas, paprašė už užmokestį išgryninti bankomate ir perduoti V. B. Kaltinamojo V. B. kaltę patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, kaip buvo padarytos nusikalstamos veikos, bet ir nukentėjusiųjų R. T., R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų E. N., D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, R. T., E. N. banko sąskaitų išklotinės, jų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita aukščiau nurodyta bylos medžiaga.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apgaule įgyto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam R. T. padaryta žala 630 eurų, o nukentėjusiajam R. Š. - 280 eurų. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad V. B. abejomis nusikalstamomis veikomis siekė apgaule įgyti didesnės, negu 5 MGL vertės svetimą turtą.

Kadangi V. B., kaip nustatyta byloje, iš R. T. apgaule savo naudai įgijo 630 eurų, kas atitinka 12,6 MGL, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kadangi V. B., kaip nustatyta byloje, iš R. Š. apgaule savo naudai įgijo 280 eurų, kas atitinka 5,6 MGL, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes V. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių abi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abi nusikalstamos veikos susijusios su savanaudiškais tikslais, padaryta žala nuosavybei.

V. B. savo kaltę dėl abiejų veikų kaltę pripažino visiškai.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lengvinančia V. B. atsakomybė dėl veikos R. Š. atžvilgiu pripažintina tai, kad V. B. savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. B. teistas (t. 3., b. l. 110-117), baustas administracine tvarka daug kartų už vagystes sukčiavimo būdu, baudos nemokėtos (t. 3., b. l. 96-109), nedirba, jo parodymais, uždarbiauja neoficialiai (duomenys neskelbtini), duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo narkologo ar psichiatro įskaitas, nėra. Pažymėtina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartimi panaikintas (nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 7 d., perduota vykdymui, 2022 m. spalio 17 d. teismui pateiktais Kauno TI duomenimis, paskelbta nuteistojo paieška). Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes. Nustatant bausmės dydį už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje R. T. atžvilgiu padarymą, atsižvelgtina į V. B. atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tai, kad padaryta žala nėra ženkli, todėl bausmės dydis nustatytinas nežymiai didesnis, nei sankcijos minimumas – 6 mėnesiai. Nustatant bausmės dydį už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje R. Š. atžvilgiu padarymą, padarymą, atsižvelgtina į V. B. atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes, sunkinančių nebuvimą, todėl bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijos minimumui – 4 mėnesiai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Skirtinos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad padarytos veikos nors ir tyčinės, tačiau nepriskiriamos prie itin pavojingų, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) ir skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (30 parų), remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir V. B. skirtina galutinė subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

V. Civilinis ieškinys

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

R. T. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti nusikalstama veika padarytą 630 eurų turtinę žalą (t. 1., b. l. 63-64). R. T. dėl V. B. nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą, kas įrodyta anksčiau aptartais įrodymais, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino pilna apimtimi, todėl minėto civilinio ieškovo pareikštas ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistina iš kaltinamojo V. B. R. T. naudai 630 Eur (BPK 115 straipsnio1 dalis).

R. Š. žala atlyginta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 35, t. 2., b. l. 26-29). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, baudžiamoji byla dalyje dėl R. Š. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina.

VI. Kiti klausimai

V. B. 2022 m. birželio 30 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 73). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tai yra, 105,00 Eur priteisimo iš kaltinamojo V. B.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kaltinamasis V. B. nesilaikė kardomosios priemonės, kitoje byloje, teismo žiniomis, jam paskelbta paieška, jis išvykęs į užsienį, galimybės gintis nuo kaltinimo ribotos, todėl teismas pripažino, jog kaltinamajam V. B. yra būtinas gynėjas pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, jo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020, 1A-257-312/2021). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 105,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo V. B. nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas (2 vnt. CD prie antro tomo viršelio) su bankų sąskaitų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus tikslinga palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto įgijimo apgaule iš R. T.), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto įgijimo apgaule iš R. Š.), ir paskirti jam 4 keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. B. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir V. B. skirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

R. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. B. R. T. naudai 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl R. Š. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl gynėjos dalyvavimo – 105,00 Eur iš kaltinamojo V. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmenines laikmenas (2 vnt. CD), šiuo metu esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.