Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-03 · Civilinė byla Nr. e2A-39-198/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
e2A-39-198/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00565-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Atsakovas
J. R.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Panevėžio energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-39-198/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00565-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1520-940/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei J. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybei, išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo leisti atjungti karšto vandens tiekimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Panevėžio energija“ teismo posėdyje patikslinusi savo reikalavimus prašė iš atsakovės J. R. priteisti 361,17 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę leisti ieškovei atjungti karšto vandens tiekimą atsakovės nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad pagal sutartį atsakovei tiekia šilumą ir kartą vandenį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė už suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaito, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. susidarė 361,17 Eur skola. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 212 punkto 3 papunktį turi teisę atsakovei nutraukti karšto vandens tiekimą.

Atsakovė J. R. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su ieškovės reikalavimu atjungti karšto vandens tiekimą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybė su ieškovės ieškinio reikalavimais sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės J. R. 361,17 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 26 d.), 46 Eur žyminį mokestį ieškovės AB „Panevėžio energija“ naudai. Leido ieškovės AB „Panevėžio energija“ atstovams atjungti karšto vandens tiekimą atsakovės J. R. nuomojamame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atmetė atsakovės prašymą išdėstyti priteistos skolos mokėjimą. Priteisė iš atsakovės 11 Eur pašto išlaidas į valstybės pajamas.Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Už gautas paslaugas atsakovė neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Patikslintu reikalavimu ieškovė, atsakovei 2017 m. birželio 27 d. sumokėjus 100 Eur, prašo priteisti iš atsakovės už minėtą laikotarpį 361,17 Eur skolą. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Teismas sprendė, kad atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 361,17 Eur skola už patiektą karštą vandenį ir šilumos energiją už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.Teismas pasisakė, kad atsakovė neginčijo aplinkybių, kad karšto vandens skaitiklio rodmenų nėra deklaravusi jau apie metus laiko. Įrodymų patvirtinančių atsakovės teiginius, kad ji to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių, byloje nėra. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 178 straipsniai). Ieškovė bandė įgyvendinti savo teisę atjungti atsakovės butui karšto vandens tiekimą, bet atsakovė nesutiko, todėl 2016 m. gruodžio 15 d. buvo surašytas tai patvirtinantis aktas Nr. 217.Nurodė, kad atsakovės atlikti daliniai mokėjimai užskaitomi skolos dengimui, todėl faktiškai naujai pateikiamos sąskaitos nebuvo apmokamos daugiau kaip 90 dienų, todėl yra faktinis ir įstatyminis pagrindas atjungti karšto vandens tiekimą atsakovei.Teismas atmetė atsakovės nurodytus argumentus, kad nutraukus karšto vandens tiekimą bus iš esmės pažeisti atsakovės nepilnamečių vaikų interesai. Atsakovė nesutikdama, kad būtų atjungtas karštas vanduo, nepaneigė ieškovės atstovo argumentų, kad atsakovei yra galimybė alternatyviu būdu gauti karštą vandenį. Atsakovė gali įsirengti momentinį šildytuvą ar elektrinį šildytuvą, nes yra tiekiama elektros energija, šaltas vanduo, todėl manytina, kad buitinės gyvenimo sąlygos, net ir atjungus karštą vandenį, bus minimaliai pakankamos gyvenimui, atsakovės ir jos vaikų poreikių tenkinimui. Be to, ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovei pradėjus vykdyti savo prievoles, karšto vandens tiekimas gali būti atnaujintas. Atsakovė jau sudarant sutartis su ieškove, buvo informuota apie tai, kad nevykdant mokėjimų gali būti atjungtas karštas vanduo, ir su tokia galimybe ir sutarties sąlygomis sutiko. Teismas netenkindamas atsakovės prašymo dėl skolos išdėstymo pasisakė, kad nors atsakovė savo prašyme nurodė, kad jos sunki materialinė padėtis ir prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, tačiau duomenų pagrindžiančių jos sunkią materialinę padėtį nepateikė. Nors byloje yra duomenys, kad šiuo metu atsakovė nedirba, jai buvo skirta socialinė pašalpa, ir jos šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai, tačiau nėra duomenų kokios yra jos sutuoktinio pajamos, kuris atsakovės paaiškinimais dirba Vokietijoje, kokie turimi kiti skoliniai įsipareigojimai ir kt. Be to, atsakovė daugiau nei per vienerius metus laiko yra sumokėjusi tik nedidelę dalį susidariusios skolos (įskaitant ir jau priteistas skolas), o įsiskolinimas ieškovei už suteiktas paslaugas ir toliau yra didinamas, nes nėra mokami einami mokėjimai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. R. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl karšto vandens atjungimo ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimu skundžiamoje sprendimo dalyje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šeima yra daugiavaikė, pajamos yra minimalios, nestabilios, ji nedirbanti dėl sveikatos būklės. Neįvertinta, kad vandens šildytuvo pastatymas brangiai kainuoja.Teigia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, nebuvo aktyvus procese, pažeidė vaikų interesus.Pažymi, kad teismas, spręsdamas bylą ir aiškindamas bei taikydamas įstatymus, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.5 straipsnio 3, 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.Nesutinka su teismo argumentais dėl CPK 284 straipsnio 1 dalies netaikymo jos atžvilgiu. Teigia, jog teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, jos teisę į gynybą ir sąžiningą procesą. Jai nebuvo patarta pateikti pildomus įrodymus, pasirūpinti profesionaliu atstovavimu. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, turėtų galimybę pateikti papildomus įrodymus ir tinkamai apsiginti.Mano, kad teismas neišsiaiškino visų svarbių bylos aplinkybių. Nenagrinėjo ir nevertino jos paaiškinimų, kad šeima turi daugiau skolų antstoliams, jos ir vyro sąskaitos banke yra areštuotos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Panevėžio energija“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės J. R. apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą, išsamų ir motyvuotą sprendimą, visapusiškai išnagrinėjo teisės aktus, kurie suteikia teisę ieškovės atstovams atjungti karšto vandens tiekimą.Pažymi, kad pati atsakovė turi rūpintis savo vaikų interesais. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri aptarta ir skundžiamame teismo sprendime.Teigia, kad atsakovė jokiais dokumentais nepagrindė nei savo sunkios sveikatos būklės, nei nestabilių pajamų, nei kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 20 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad L. R., atsakovės vyras, kas mėnesį siunčia atsakovei po 700 Eur, o pagrindinė šeimos problema - socialinių įgūdžių stoka, netikslingas gaunamų lėšų panaudojimas.Nurodo, kad atsakovė 2017 m. birželio 27 d. sumokėjusi 100 Eur daugiau nei vieno mokėjimo neatliko. Visa atsakovės skola šiuo metu yra l 109,72 Eur. Tai neatitinka rūpestingo ir atidus asmens elgesio.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.Pažymi, kad pati atsakovė, būdama skolinga, turėjo kreiptis į ieškovę dėl skolos grąžinimo susitarimo, o ne daugiau nei metus laukti, kol ieškovė kreipsis į teismą, skolą išieškoti teisminiu keliu.Nurodo, kad teismo argumentai dėl vaikų interesų apsaugos pagrįsti vadovaujantis nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nors vaiko teisių apsauga yra viešosios tvarkos elementas ir saugotina vertybė, tačiau aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Teigia, kad CPK 161 straipsnio 1 dalyje numatyta ne teismo pareiga, o teisė spręsti, ar siūlyti šaliai ar trečiajam asmeniui pasitelkti profesionalaus teisininko pagalbą, ar ne. Atsakovė, matydama, kad be kvalifikuoto teisininko pagalbos negalės tinkamai apginti savo teisių, galėjo pati aktyviau domėtis galimybėmis pasitelkti į pagalbą advokatą. Mano, kad atsakovės pateikti papildomi įrodymai iš esmės nepakeistų galimo naujai priimto teismo sprendimo iš naujo išnagrinėjus bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti skundžiamoje dalyje, todėl visų jų nekartoja. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad jie nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimą skundžiamoje dalyje.Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė Savivaldybės būsto nuomos sutarties pagrindu gyvena Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 28 d. tarp ieškovės AB „Panevėžio energija“ ir atsakovės J. R. sudarytos šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias ieškovė tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį atsakovės nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė yra įsipareigojusi atsiskaityti už paslaugas pagal ieškovės pateiktas sąskaitas ir iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos pateikti ieškovei karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitą. Už gautas paslaugas atsakovė neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į atsakovės 2017 m. birželio 27 d. atliktą 100 Eur mokėjimą ir tuo pagrindu sumažintą ieškovės reikalavimą, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 361,17 Eur skolą už minėtą laikotarpį. Apeliantė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo šalių teisinių kvalifikavimo kaip prievolinių teisinių santykių dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo; nustatyto faktinio pagrindo atjungti karšto vandens tiekimą – nemokėjimo už šilumą ir karšto vandens tiekimą daugiau kaip 90 kalendorinių dienų ir įstatyminio pagrindo – Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 212.3 punkto, Šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių 4.2.3 punkto nuostatų nesilaikymo; materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo skundžiamame teismo sprendime.Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl karšto vandens tiekimo atjungimo, remdamasi tuo, kad augina penkis nepilnamečius vaikus, kurių priežiūrai karštas vanduo yra būtinas. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentuoja, kad skundžiama sprendimo dalis pažeidžia vaikų interesus.Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.192 straipsnis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tėvai kiek įmanoma savo pareigas vaikams turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad vaiko teisių apsauga yra viešosios tvarkos elementas ir saugotina vertybė, tačiau aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014). Be to, minėta aplinkybė, taip pat nepaneigia atsakovės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Be kita ko, prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą, būti apdairiai ir rūpestingai, pasverti savo galimybes, turint galvoje ir vaikų interesus.Apeliantės argumentus, kad teismas spręsdamas reikalavimą dėl karšto vandens tiekimo atjungimo neatsižvelgė į jos sunkią materialinę padėtį, nestabilias pajamas, turimus kitus skolinius įsipareigojimus, aplinkybę, kad dėl sveikatos būklės ji negali susirasti darbo, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Šios aplinkybės nepaneigia atsakovės pareigos vykdyti prievolę atsiskaityti už ieškovės teikiamas paslaugas nustatytais terminais, sąžiningai, dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti bei vadovaujantis kitais prievolių ir sutarčių vykdymo principais (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Atsakovės skola už karštą vandenį laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. mažiau nei per metus laiko, sudaro 333,48 Eur. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė daugiau nei metus nedeklaruoja karšto vandens skaitiklių rodmenų, todėl suvartotas karšto vandens kiekis yra skaičiuojamas pagal teisės aktuose įtvirtintus normatyvus. Atsakovė nemoka einamų mokėjimų už ieškovės teikiamas paslaugas, dėl to įsiskolinimas ir toliau didėja. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pažymi, kad po 2017 m. birželio 27 d. atlikto mokėjimo atsakovė daugiau mokėjimų neatliko. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti atsakovės dedamomis pastangomis, atidumu ir rūpestingumu vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.Apeliantė iš esmės deklaratyviai teigia, jog teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, jos teisę į gynybą ir sąžiningą procesą. Šių principų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliantei buvo išaiškintos jos procesinės teisės. 2017 m. kovo 13 d. teismo nutartimi atsakovė buvo įpareigota nurodyti kokiomis dalimis ir kuriam laikui prašo išdėstyti skolos mokėjimą, pateikti teismui pažymą apie šeimos sudėtį, visus duomenis apie sutuoktinio pajamas, finansinius įsipareigojimus, išlaikytinius; šalims pasiūlyta pateikti visus įrodymus, reikšmingus bylos nagrinėjimui. Atsakovė teismo įpareigojimų nevykdė, papildomų įrodymų nepateikė. 2017 m. birželio 16 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, tačiau šia galimybe nesinaudojo, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pati atsakovė teismo proceso metu nebuvo aktyvi, rūpestinga, nebendradarbiavo su teismu, ieškove (CPK 8 straipsnis), dėl to kilo atitinkamos procesinės pasekmės – byla išnagrinėta, įvertinus tuos įrodymus, kurie buvo pateikti byloje.Pažymėtina, kad tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, jog jiems būtų atstovaujama procese (CPK 161 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006, 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2014). Gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, kurį gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje, ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, dėl ko teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant CPK 161 straipsnyje numatytas aplinkybes, kurios būtų sukliudžiusios atsakovei pasirūpinti veiksminga teisine gynyba. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovė naudojosi advokatės pagalba rengiant apeliacinį skundą. Dėl to turėjo galimybę aktyviai ir veiksmingai naudotis visomis procesinėmis teisėmis apeliacinio proceso metu, be kita ko, su apeliaciniu skundu pateikti įrodymus (CPK 314 straipsnis), motyvuotą prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nebuvo aktyvus, gindamas vaikų interesus. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Nagrinėjama byla dėl prievolių nevykdymo ir iš to kylančių teisinių pasekmių – skolos priteisimo, karšto vandens atjungimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla susijusi su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais į bylos nagrinėjimą išvadą teikiančia institucija įtraukė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateiktą išvadą vertino kartu su kitais įrodymais. Tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada atskirai neaptarta teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje savaime nereiškia, kad šio įrodymo teismas neįvertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas. Vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei įrodymų vertinimo pažeidimų, nei sprendimo nepagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo motyvams, kuriais atmestas atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą. CPK 284 straipsnio normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl gali būti taikomos tik išimtinais atvejais. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus iš esmės pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kokias nepalankias pasekmes jai galėtų sukelti sprendimo vykdymas bendra tvarka (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Atsakovė savo prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dėl sunkios turtinės jos padėties iš esmės grindė savo paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė duomenų pagrindžiančių jos sunkią materialinę padėtį nepateikė (CPK 178 straipsnis), nėra duomenų, kokios jos sutuoktinio pajamos, kuris atsakovės paaiškinimais dirba Vokietijoje, kokie turimi kiti skoliniai įsipareigojimai. Nepaisant to, kad savo sunkią turtinę padėtį, turimus įsiskolinimus apeliantė akcentuoja ir apeliaciniame skunde, jokių naujų įrodymų su apeliaciniu skundu nepateikė (CPK 314 straipsnis). Įstatyme numatytas išieškojimo iš skolininko pajamų dydžių ribojimas (CPK 736-739 straipsniai) teismo vertinimu atitinka tiek išieškotojo, tiek skolininkės interesus. Šią išvadą teismas daro, be kita ko, atsižvelgdamas ir į Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodytas aplinkybes, kad pagrindinė šeimos problema – socialinių įgūdžių stoka, netikslingas gaunamų lėšų panaudojimas, bei ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, jog po 2017 m. birželio 27 d. atlikto mokėjimo atsakovė daugiau mokėjimų neatliko. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokias neigiamas pasekmes galimai sukeltų atsakovei teismo sprendimo vykdymas bendra tvarka. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių reikšmingų argumentų, leidžiančių kitaip vertinti jos galimybę grąžinti skolą ieškovei dalimis, negu juos įvertino pirmosios instancijos teismas.Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad tapatus prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti reiškiamas pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetimas neužkerta kelio šalims pasiekti taikų susitarimą vykdymo procese dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir plačiau neaptaria. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamoje sprendimo dalyje nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė