Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji E. S. ir K. Ž., veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2012-09-15 15.00 val. iki 2012-09-16 18.00 val., Ateities g. 12, Vilniuje, atidarę automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. K., dureles įsibrovė į vidų ir pavogė magnetolą „Pioneer“, 150 Lt vertės, žvejo ritę „Daiwa“, 70 Lt vertės, ir 5 litrų metalinę kuro talpą, 23 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą – R. K. priklausantį 243 Lt vertės turtą.

Kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino ir parodė, jog vakare susitiko su K. Ž. ir kartu važinėjosi po miestą su jo mamos automobiliu. Pasibaigus kurui, pastatė automobilį netoli Ateities g. ir nuėjo pasivaikščioti. Pamatė autoservisą ir nuėjo prie Volkswagen automobilio, atidarė automobilį. Pasak E. S., jis ėjo pažiūrėti kas ten bus. Atsidarė automobilį ir paėmė automagnetolą. Anot E. S., jis neatsimena tiksliai kas atidarė, pamiršo, buvo dviese. Kas paėmė bakelį neatsimena. E. S. paaiškino, kad jis pastovėjo prie automobilio, jis tiksliai neatsimena kas ten buvo, matė bakelį, magnetolą K. Ž. rankose, jis tada nuėjo prie savo automobilio. Po to nuėjo į degalinę, įpylė kuro į tą bakelį. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2012-09-15 nuo 15.00 val. iki 2012-09-16 18.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, jis su K. Ž. ir pastarojo pažįstamu, kurio vardo ir pavardės nežino, sutarė pasivažinėti. Važiavo su jo motinai priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi jiems pritrūko benzino, sustojo netoli degalinės „Lukoil“. K. Ž. pasakė, kad gali pereiti per automobilius ir paieškoti banko benzinui. Netrukus K. Ž. jį pasikvietė. Jis nuėjo prie K. Ž., kuris sėdėjo automobilyje „VW Carravelle“, priekinėje keleivio sėdynėje. K. Ž. iš automobilio ištraukė magnetolą ir padavė jam. Paėmęs magnetolą jis grįžo prie savo automobilio. Matė, kad K. Ž. paėmęs iš automobilio baką nuėjo prie degalinės. Apie žvejo ritę jis nežino, K. Ž. jam jos nedavė. K. Ž. sakė, kad automobilis buvo atrakintas. Iš degalinės K. Ž. grįžo su pilnu baku kuro. Kurą jie įsipylė į automobilio baką, o bakelį įsidėjo į bagažinę, po kelių dienų jį išmetė. Pavogtą magnetolą iš jo paėmė K. Ž., kur jis ją padėjo, nežino. Jis suprato, kad buvo daroma vagystė. Dėl viso įvykio labai gailisi (b.l. 65) – kaltinamasis patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak E. S., ten vakare jie vėl atvažiavo pastovėti, po to kažkoks atvažiavo ir juos sustabdė. Sutinka, kad reikia atiduoti pinigus dėl ieškinio. Anot E. S., jis magnetolos nepardavinėjo, tuo momentu kai K. Ž. pardavinėjo jo šalia nebuvo, magnetola buvo visą laiką automobilyje. Į automobilį įdėjo magnetolą gal K. Ž., ji buvo bagažinėje. Kuro bakelį jis, E. S. taip pat bagažinėje padėjo. Tuo momentu kai buvo pardavinėjama magnetola, K. Ž. su savo draugais nuėjo pakeisti pinigus, jie buvo sutarę kainą, kad parduos už 30 Lt. Pasak E. S., kai jie tarėsi dėl kainos jis girdėjo. Iš parduotuvės K. Ž. išėjo vienas, pastarasis jau turėjo pinigus. Tada nuėjo į parduotuvę ir prisipirko. E. S. paaiškino, jog jis suprato, kad magnetola yra vogta, jis magnetolos neišiminėjo, iš automobilio K. Ž. išėmė magnetolą, jis stovėjo prie automobilio durų, matė ką K. Ž. daro. K. Ž. magnetolą paprastai išėmė su rankomis, nebuvo jokių įrankių. Tada K. Ž. paėmė bakelį iš automobilio galo, kur jis buvo padėtas tiksliai nematė. Kiek laiko K. Ž. ten užtruko neatsimena, gal 10 minučių. Tai buvo mikroautobusas. Pasak E. S., K. įlipo į automobilį, paėmė geltoną, plastikinį bakelį, magnetolą ir išėjo. Tada grįžo prie savo automobilio. Anot E. S., turbūt jis nešė daiktus, į bagažinę jis dėjo daiktus. Vėliau jie nuėjo užsipilti kuro, nešėsi bakelį, jis, E. S. nėjo pilti kuro, liko automobilyje. Automobilyje buvo trečias asmuo, iš matymo pažįsta, kol K. buvo nuėjęs kuro, jis, E. S. su asmeniu kalbėjo, bet pastarasis buvo neblaivus. Pasak E. S., gal ir jis buvo įlipęs į autobusiuką, Kristijonas atidarė dureles paprastai, su rankomis.

Kaltinamasis K. Ž. savo kaltę pripažino ir parodė, jog susitiko su E. S., važinėjosi, kai baigėsi kuras nuėjo ieškoti bakelio, nes reikėjo kuro. Pamatė autobusiuką, kurio durys buvo blogai uždarytos, pamatė gale bakelį, įlipo į automobilio galą. E. S. paėmė magnetolą, jis, K. Ž. bakelį su rite. Tada išlipo ir nuėjo, į automobilį prisipylė benzino. Kitą dieną atvažiavo, pasakė kur viskas vyko, tada tą dieną juos sustabdė Lexusas. Girdėjo ką sakė E. S., jie abu ėjo. Pamanė, kad ras į kažką įsipilti benzino. Tiesiog ėjo pro šalį ir pamatė automobilį, pamanė gal ko gero ras. Pasak K. Ž., staiga kilo noras pasižiūrėti, suprato ką daro, tai buvo ne jo automobilis. Po to pasiėmė ritę su bakeliu, dėl ritės nelabai gerai atsimena. Pasak K. Ž., magnetolą pardavė asmeniui, kurio vardo neatsimena, tada ėjo pro šalį, iš matymo juos žino. Kas buvo su rite nepamena, jam, K. Ž. asmeniškai jos nereikia. Anot K. Ž., magnetolą pardavė prie „Iki“ parduotuvės, ėjo pro šalį žmogus ir pasiūlė nupirkti, lyg tai 30 Lt gavo, kur dėjo pinigus neatsimena. K. Ž. paaiškino, kad būdavo kartais, jog žolę parūkydavo, mokosi ne blogiausiai, pajamų neturi, tačiau reikia grąžinti pinigus, pinigų gali užsidirbti, yra dirbęs. Buvo susidėjęs ne su ta kompanija. Kai visi tokie draugai pačiam kitokiu būti nėra lengva. Dabar jau nebebendrauja su tais draugais, perėjo į kitą mokyklą, ankščiau bendravo su E. S., dabar nebendrauja. Pasak K. Ž., automobilio priekyje buvo trys sėdynės, gale tuščia, kaip krovininis. Automobilio šoninės priekinės durys buvo blogai uždarytos, durys priekinės užtrenkiamos. Pasak K. Ž., įlindo į automobilį bendrais veiksmais, buvo abu kartu, jis įlipo pirmas. Bakelio talpa buvo gal 5 litrai, bakelis buvo gal metalinis ar geležinis. Kai išėjo, nuėjo prisipilti kuro, buvo jau vakaras, kokia diena neatsimena. Anot K. Ž., kai E. S. paėmė magnetolą, laikė ją su savimi, nuėjo į automobilį, kaip E. S. paėmė magnetolą nežiūrėjo, ji buvo be laidų, tą magnetolą jis buvo paėmęs į rankas. Magnetolą pardavė kitą dieną iš ryto. Magnetola buvo automobilyje, kuris priklauso E. S. mamai. Prie parduotuvės pardavė magnetolą. Jie priėjo, pasisveikino ir paklausė ką turi, paprašė parodyti. Kas atnešė magnetolą iš automobilio nepamena. Kai pardavė magnetolą buvo kartu su E. S.. Pinigus jis, K. Ž. su E. gavo, pinigus pasidalino. Apie ritę neprisimena, gal išmetė. Pasak K. Ž., jis prisipažįsta ir gailisi, nori atsiprašyti, ateityje planuoja mokytis, galvoja sąžiningai gyventi, nepamena tiksliai kiek laiko nedarė neleistinų veikų.

Teisme apklaustas nukentėjusysis R. K. parodė, kad grįžo iš žvejybos, privažiuodami su draugu pamatė, kad nuvažiavo mėlynos spalvos automobilis BMW. Po to pamatė, kad buvo įsilaužimas į automobilį. Po 7 ar 8 min. pravažiavo tas pats automobilis BMW, jie automobilį sustabdė. Automobilis sustojo ir išlipo trys vaikinai, pradėjo su jais kalbėti, klausė ar ne jie įsilaužė į automobilį, vaikinai atsakė, kad ne jie. Tada jų paprašė parodyti bagažinę ir jie juos paleido. Po to grįžęs prie automobilio paskambino policijai. Pasak R. K., automobilio dureles galima buvo atidaryti, stipriau patraukus nesuveikė signalizacija. Jis, R. K. pamatė, kad akumuliatorius nusodintas, nebuvo magnetofono, po to pastebėjo, kad ritė nurauta ir bakelio nėra. Ieškinį palaiko, magnetofonas buvo nenaujas. R. K. parodė, kad automobilį buvo palikęs praeitą dieną, šeštadienį paliko, pirmadienį norėjo priduoti. Pasak R. K., automobilyje buvo centrinis užraktas, suprato, kad negali atidaryti, turi būti išorinis veikimas, koks tai smūgis turi būti, signalizacija buvo veikianti. Paliko saugiai stovintį automobilį. Kad iš jo, R. K. daiktų mėtytųsi aplinkui nepastebėjo. Anot R. K., kai sustabdė vaikinus, klausė ką jie veikė, vaikinai atsakė, kad stovėjo ir kalbėjosi. Pirmą kartą juos pamatė, kad pastovėjo minutę, kai įsuko aikštelę jis nuvažiavo. Pasak R. K., įsilaužimo išorinių žymių nebuvo.

Teisme apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad tą dieną buvo išgėręs, sutiko pažįstamus E. S. ir K. Ž., įsėdo į E. S. automobilį BMW ir nuvažiavo. Važiuojant baigėsi kuras, E. S. ir K. Ž. buvo išėję ieškoti kuro link degalinės. Po kiek laiko užpylė kuro. Kiek laiko jie abu užtruko nepamena, kai grįžo jis, R. K. tuo metu miegojo. Pasak R. K., E. S. ir K. Ž. užsipylė kuro, turbūt kuro gavo iš degalinės, matė, kad nešėsi bakelį į degalinę, iš kur jį paėmė nematė. Kitų daiktų nematė. Kažkuriuo monetu jis, R. K. nebuvo automobilyje. Kai įpylė kuro jį, R. K. pavežė iki namų, nepamena ką kalbėjo E. S. ir K. Ž., nes buvo išgėręs. R. K. paaiškino, kad sustojo, nes baigėsi kuras, kaltinamieji pasakė, kad eina ieškoti kuro, sakė, kad eina paieškoti bakelio, atrodo, kad abu išėjo. Kaltinamieji buvo išėję į degalinę, kai jis, R. K. išlipo iš automobilio, kai jie išėjo ieškoti bakelio, vėliau grįžo. Pastebėjo kaltinamuosius einančius link degalinės su bakeliu, buvo tamsu, aplinkui automobilių stovėjo, bet žmonių nebuvo. Degalinė buvo netoli, E. S. ir K. Ž. ėjo kartu, grįžo už 10 min. Pasak R. K., pamena, kad durys buvo atsidariusios iš keleivio pusės, kai grįžo iš degalinės bagažinė buvo atidaryta. Prieš einant į degalinę, kartu buvo su E. S. be K. Ž., po to jis vėl išėjo. Jie ėjo kartu link degalinės. K. Ž. tuo metu, kai E. S. sėdėjo automobilyje, ieškojo bakelio. Kai abu išlipo kažkuriuo momentu E. S. grįžo. Po kurio laiko E. S. išlipo ir ėjo link degalinės su K. Tuo metu, kai įsėdo į automobilį, E. S. rankose nieko neturėjo. Jis, R. K. nežino ką padarė su bakeliu, kai pripylė kuro į automobilį, kaltinamieji benziną pylė kartu. Pasak R. K., kaltinamieji daiktų į bagažinę nedėjo.

Teisme apklausta liudytoja A. D. parodė, kad K. Ž. yra jos sūnus, apie tos dienos įvykius nieko nežino, sunku pasakyti kodėl taip elgiasi, K. Ž. neturi valios, jam reikalingi autoritetai. K. Ž. nori būti įvertintas, pastarasis namuose kaip sūnus tai be priekaištų. Pasak A. D., K. Ž. su ja nesiginčija, tyli, nieko neaiškina, viską neigia. Mato, kad susikūręs savo fantazijų pasaulį ir juo tiki. Jie praėjo viską, kurį laiką pagerėjo, bet po to vėl kiti įvykiai buvo. Anot A. D., K. Ž. nenori pripažinti, pastarasis vartoja žolę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. Ž. parodė, kad jis drauge su E. S. buvo automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Ateities g. 12. Su jais taip pat buvo R. K., kuris visą laiką sėdėjo automobilyje ir apie vagystę nieko nežino. E. S. pasiūlė paieškoti automobiliuose ko nors vertingo. E. S. priėjo prie automobilio „VW Carravelle“ ir atidaręs dureles įsėdo į automobilį. Tada jis taip pat įsėdo į automobilį. E. S. iš automobilio išėmė magnetolą „Pioneer“. Jis paėmė ritę, bei kuro bakelį. Jis su pavogtu kuro bakeliu nuėjo į degalinę „Lukoil“ ir prisipylė benzino, dėl šio įvykio jau buvo teismas. Po to jie išvažiavo su E. S. automobiliu. E. S. pasiliko automagnetolą. Jis paimtą ritę kažkur išmetė. (b.l. 129-130, 131-132, 136)

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamieji E. S. ir K. Ž. veikdami bendrininkų grupe įsibrovė į saugyklą, t.y. į automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. K. priklausantį turtą: magnetolą „Pioneer“, žvejo ritę „Daiwa“, metalinę kuro talpą. Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis K. Ž. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai, iš esmės pastarojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Kaltinamasis E. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė parodymus, kurie iš dalies nesutapo su kaltinamojo K. Ž. parodymais. Kaltinamasis E. S. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau nurodė skirtingas daiktų paėmimo iš automobilio aplinkybės nei nurodė K. Ž.. E. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad jis iš automobilio magnetolos neėmė, iš automobilio magnetolą išėmė K. Ž., jis tik stovėjo prie automobilio durų, matė ką K. Ž. daro, vėliau teigė, kad gal ir buvo įlipęs į autobusiuką, kai kurių aplinkybių neprisiminė. Pasak E. S., K. Ž. magnetolą išėmė paprastai su rankomis, nebuvo jokių įrankių. Suprato, kad magnetola yra vogta. Vėliau K. Ž. paėmė bakelį iš automobilio galo, kur jis tiksliai buvo nematė. Apie žvejo ritę jis, E. S. nieko nežino. Teisme E. S. paaiškino pavogtos magnetolos pardavimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežino kur Ž. padėjo magnetolą. Tuo tarpu kaltinamasis K. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad iš automobilio magnetolą išėmė E. S., o jis žvejo ritę ir kuro bakelį. E. S. paėmęs magnetolą laikė ją su savimi, kaip E. S. paėmė magnetolą nežiūrėjo.

Iš byloje esančių kaltinamojo K. Ž. parodymų akivaizdu, jog abu kaltinamieji ketino apvogti automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. parodė, kad E. S. pasiūlė paieškoti automobiliuose ko nors vertingo. Teisme apklaustas K. Ž. parodė, kad tiesiog ėjo pro šalį ir pamatė automobilį, pamanė gal ko gero ras. Pasak K. Ž., staiga kilo noras pasižiūrėti ko gero yra automobilyje, suprato ką daro, nes tai buvo ne jo automobilis. K. Ž. paaiškino, kad į automobilį įlindo bendrais veiksmais, jie buvo abu kartu, jis įlipo pirmas. Nors nenustatyta, kad abu kaltinamieji būtų detaliai aptarę R. K. automobilio apiplėšimą, pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas, kad bendrai atidaro automobilį, paima svetimus daiktus ir nuneša juos į bagažinę, kitą dieną iš ryto parduoda magnetolą prie parduotuvės, pasidalina ir kartu išleidžia už magnetolą gautus pinigus savo reikmėms, rodo abiejų kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą užvaldant nukentėjusiojo turtą. Byloje įrodyta, kad kaltinamieji E. S. ir K. Ž. veikė vienas kito pagalba. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausos pabaigoje teisme E. S. teigė, kad turbūt jis nešė daiktus į bagažinę, į bagažinę jis dėjo daiktus, gal ir jis buvo įlindęs į autobusiuką.