- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-167-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00667-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. J.
- Kategorijos
- 3.1.12.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-416-405/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas priteisit iš atsakovo T. J. 250,00 Eur negrąžinto kredito; 66,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 9,58 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoti iki sutarties nutraukimo dienos; 75,48 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties pasibaigimo termino pasibaigimo dienos; 36,72 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 75,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (250,00 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 15 Eur žyminio mokesčio; 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą; bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovo prašymo įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu netenkino. Nurodė, kad ieškovo nurodytu adresu atsakovui teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, o atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą Vokietijoje. Pažymėjo, kad esant galimybei nustatyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą ir ieškovei neišnaudojus tokios galimybės bei nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė išnaudojo galimybes sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad šioje byloje nėra galimybės paskirti kuratorių, ieškovės prašymas įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu netenkinamas. Nurodytiems trūkumams pašalinti ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2020 m. lapkričio 13 d. patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą arba rašytiniais įrodymais pagrįsti prašymą atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.
Šalies argumentai
3. 2020 m. spalio 30 d. ieškovė pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad su atsakovu susisiekė el. paštu (duomenys neskelbtini) bei pasiteiravo paties atsakovo, kokiu adresu atsakovui būtų galimą įteikti procesinius dokumentus. Atsakovas nurodė būtent ieškinyje nurodytą adresą, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas deklaravo išvykimą į vieną užsienio valstybę, nenurodydamas jokio adreso, taigi atsakovas tuo pačiu metu gali gyventi tiek kitoje valstybėje, tiek pačioje Lietuvos Respublikoje. Ieškovės vertinimu, atsakovas ir toliau nebando susitarti su ieškove dėl skolos padengimo, kas rodo itin pasyvų atsakovo elgesį, netgi žinant aplinkybę, jog ieškovė jau kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovės UAB „Legal Balance“ prašymo dėl procesinių dokumentų viešo paskelbimo būdu netenkino: nustatė ieškovei UAB „Legal Balance“ terminą iki 2020 m. gruodžio 30 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinyje nurodė jai žinomą atsakovo T. J. gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), tačiau teismo procesiniai dokumentai šiuo adresu atsakovui įteikti nebuvo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2020 m. spalio 30 d., pateikdama prašymą dėl trūkumų šalinimo, pateikė atsakovo T. J. elektroninio laiško kopiją, kuriame atsakovas nurodo, kad jo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Teismas atsakovui procesinius dokumentus išsiuntė atsakovo ieškovei siųstame elektroniniame laiške nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau jie atsakovui šiuo adresu įteikti nebuvo. Taip pat teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti ir ieškovės nurodytu elektroniniu paštu, tačiau atsakovas nepatvirtino procesinių dokumentu gavimo fakto.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš viešų registrų duomenų teismas padarė išvadą, kad atsakovas Lietuvoje nedirba; yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vokietijoje. Teismas sprendė, jog ieškovė turi galimybę nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą pasinaudojant Vokietijos atitinkamų institucijų paslaugomis, o ieškovei neišnaudojus tokios galimybės bei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad šioje byloje nėra galimybės paskirti kuratorių, ieškovės prašymo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-416-405/2021, panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir joje dėstomais motyvais nesutinka.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai ignoruoja ieškinyje nurodytą prašymą įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, versdamas ieškovę naudotis Vokietijos institucijų paslaugomis, nors ieškovė to nepageidauja. Be to, ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad atsakovas apie teisminį ginčą yra informuotas - pats atsakovas nurodo, jog gyvena Lietuvoje, be kita ko, yra pasiekiamas elektoriniu paštu.
8.2. Atsakovas deklaravo išvykimą į vieną užsienio valstybę, nenurodydamas tikslaus adreso, todėl atsakovas tuo pačiu metu gali gyventi ir kitoje nei deklaravo valstybėje, tiek pačioje Lietuvos Respublikoje. Atsakovo deklaruotas išvykimas į užsienio valstybę Vokietiją neatitinka realios jo gyvenamosios vietos, nes atsakovas nurodo, jog procesiniai dokumentai jam būtų įteikti adresu: (duomenys neskelbtini).
8.3. Ieškovė negali būti laikomas atsakingu už tai, kad atsakovui nėra įteikiami procesiniai dokumentai dėl to, kad jis pati yra pasyvus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patenkinti ieškovės prašymą, nepavykus teismo procesinių dokumentų įteikti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu, procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, teisėtumo ir pagrįstumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovė UAB „Legal Balance” kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui T. J. dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo. Ieškinyje nurodyta atsakovo T. J. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus, konstatavęs, jog ieškovė turi galimybę nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą pasinaudojant Vokietijos atitinkamų institucijų paslaugomis, o ieškovei neišnaudojus tokios galimybės bei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad šioje byloje nėra galimybės paskirti kuratoriaus, ieškovės prašymas įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu negali būti tenkintinas.
12. Sprendžiant iš SoDros informacinės sistemos duomenų, atsakovas Lietuvoje nedirba; Gyventojų registro duomenimis, atsakovas deklaravęs išvykimą į Vokietiją.
13. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytas dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos adresas ir kiti žinomi asmens procesinių dokumentų įteikimo adresai. Atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007).
14. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui. Taigi, ieškovas turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė šią gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos, civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais.
15. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie fizinio asmens gyvenamąją vietą nepavykstą gauti arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 36, ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, 2012 m.). Todėl teismas turi nustatyti, ar buvo išnaudotos visos galimybės sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-684/2020; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priimti ieškinį, kuriame atsakovo reali gyvenamoji vieta nėra žinoma, ir atsakovo atžvilgiu taikyti procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnį), nors byloje surinkta duomenų, jog atsakovas deklaravo savo išvykimą gyventi į užsienio valstybę (Vokietiją). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad kartu su ieškiniu nėra pateikta duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų atsakovo gyvenamosios vietos adresui nustatyti (t. y. kreiptis į kompetentingas institucijas, kaip kad Lietuvos ambasadą, Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl informacijos apie atsakovo galimą dabartinę gyvenamąją vietą suteikimo, į policiją ar pan.), ir kad duomenų, susijusių su atsakovo gyvenamąja vieta, sužinoti nepavyko. Atskirajame skunde apeliantė iš esmės remiasi prielaidomis ir spėlionėmis, jog atsakovas tuo pačiu metu gali gyventi ir kitoje nei deklaravo valstybėje (t. y. ir pačioje Lietuvoje), o atsakovo deklaruotas išvykimas į užsienio valstybę neatitinka realios jo gyvenamosios vietos, nes atsakovas nurodė, jog procesiniai dokumentai jam gali būti įteikti adresu: (duomenys neskelbtini).
17. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog apeliantė aktyviais veiksmai nesiekė patikrinti informacijos apie galimą atsakovo buvimo vietą valstybėje, į kurią išvykimo faktą deklaravo atsakovas; nemėgino išsiaiškinti, ar įmanoma tokią informaciją gauti. Tokią išvadą patvirtina ir pačios apeliantės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog apeliantė nepageidauja naudotis kompetentingų institucijų paslaugomis.
18. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad atsakovas apie teisminį ginčą yra informuotas, o pats atsakovas savo ruožtu neva patvirtino, jog gyvena Lietuvoje; be to, apeliantės vertinimu, atsakovas yra pasiekiamas elektroniniu paštu.
19. Kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas išsiuntė atsakovui procesinius dokumentus apeliantės nurodytu elektroninio pašto adresu, tačiau atsakymo į teismo išsiųstus pranešimus su procesiniais dokumentais nebuvo gauta (pranešimai siųsti 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokio pobūdžio informavimu būtų realiai (o ne formaliai) įgyvendinta asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam.
20. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Kaip matyti iš nustatyto reguliavimo, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra ultima ratio (liet. paskutinė priemonė), kuria pasinaudoti galima tik išnaudojus kitas įstatyme numatytas priemones ir dokumentų įteikimo būdus. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo spręsti kuratoriaus paskyrimo klausimo; taip pat nenurodo aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti nesant galimybės paskirti kuratorių.
21. Taigi jeigu yra abejonių, kaip kad šiuo atveju pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, teismas turi įpareigoti ieškovą pateikti teismui tokius pakankamus įrodymus, jog ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nustatytų atsakovo gyvenamąją vietą; o taip pat nurodyti aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, jog kuratoriaus paskyrimas nagrinėjamu atveju nėra galimas.
22. Vien tai, kad atsakovo gyvenamosios vietos nustatymas gali pareikalauti papildomo laiko ir papildomų išlaidų (ar tai, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie gyvenamosios vietos adresą pasikeitimą), nėra pagrindas pripažinti, jog ieškinio priėmimas ir procesinių dokumentų įteikimas turi būti taikomas formaliai, nepatikrinus turimos informacijos, kadangi kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad prieš taikydamas CPK 130 straipsnio įteikimo būdą, teismas turi imtis visų įstatyme nustatytų priemonių, kad sužinotų fizinio asmens gyvenamąją vietą, ir patikrinti visą byloje esančią informaciją. Tik tuomet, kai teismas turi pagrindą įsitikinti, kad atsakovo adresas negali būti nustatytas, galima laikyti, jog atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, ir tokiu atveju civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (kaip kad to nagrinėjamu atveju ir siekia apeliantė).
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisiškai reikšminga, kad atsakovas įvykdė savo pareigą deklaruoti savo išvykimą (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis), t. y. atsakovas iš esmės nenuslėpė savo faktinės buvimo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovei UAB „Legal Balance” nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, ieškovei nustatytinas naujas terminas (iki 2021 m. vasario 11 d.) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei UAB „Legal Balance“ terminą iki 2021 m. vasario 11 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.