- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2-640-1051/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06538-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- V. S., E. S.
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius, Drąsutis Narmontas
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Pavelui Šegurovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams E. S., V. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. V. (toliau - ieškovė) ieškiniu prašo iškeldinti atsakovus E. S., V. S. ir jų nepilnametį vaiką su visais jų daiktais (visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu) iš ieškovei R. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato - tvarto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – garažo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – malkinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – malkinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti ieškovei iš atsakovų visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei R. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir jame esantys statiniai, t. y. gyvenamasis namas, viralinė ir kt., esantys adresu: (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r.. Ieškovė su atsakovu E. V. 2015 m. birželio 22 d. sudarė preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį, kuria susitarė iki 2020 m. gegužės 22 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį dėl sutartyje išvardinto nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo. Kadangi šią sutartį atsakovas pažeidė, pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė, manydama, kad atsakovas E. S. laikysis 2015 m. birželio 22 d. preliminariojoje pirkimo pardavimo sutartyje įtvirtintų sąlygų leido jam gyventi minėtame nekilnojamajame turte. E. S. pažeidė pirmiau minėtą preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį, nesumokėjo nekilnojamojo daikto kainos iki 2020 m. gegužės 22 d., pagrindinė nekilnojamojo turto sutartis nebuvo sudaryta iki joje nustatyto termino, tačiau jis su šeima atsisako išsikelti iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r.. Ieškovė Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarės prašė persiųsti atsakovams E. S. ir V. S. 2020 m. spalio 2 d. pareiškimą dėl pranešimo apie išsikėlimą/išsideklaravimą. Atsakovai į pirmiau minėtą ieškovės pareiškimą neatsakė, taip pat iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., neišsikraustė. Kadangi atsakovai neturi jokio teisėto pagrindo gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte bei juo naudotis, ieškovė reiškia šį ieškinį dėl atsakovų šeimos su visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovė yra pirmiau minėto turto savininkė, atsakovai su šeima jame gyvena be teisinio ir faktinio pagrindo, todėl ieškovės, kaip pirmiau minėto nekilnojamojo turto savininkės, teisės neabejotinai yra pažeidžiamos. Taip pat ieškovė pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovai būste gyvena su nepilnamečiu vaiku, nėra kliūtis juos iškeldinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog name apsigyveno leidus ankstesniam namo savininkui. Jam pasikeitus, ieškovei pinigus mokėjo reguliariai, kaip ir buvo numatyta 2015 m. birželio 22 d. tarp šalių sudarytos preliminariosios buto pirkimo pardavimo sutarties atsiskaitymo grafike. Grynus pinigus veždavo į Kauną ir įteikdavo ieškovei kiekvieną mėnesį. Taip sumokėjo 1970 Eur. Pritrūkus pinigų, gavo 7000 Eur paskolą ir norėjo likusią pinigų sumą pervesti pavedimu į ieškovės sąskaitą per banką. Pradžioje ji sutiko, bet vėliau persigalvojo ir pareikalavo toliau vežioti pinigus ieškovei į namus. Nesutikus ieškovei priimti pinigų, nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis. Atsakovė yra sumokėjusi didžiąją dalį perkamo daikto kainos ir yra pasiruošusi sumokėti likusią sumą. Preliminariojoje sutartyje nėra numatyta, kaip šalys turi elgtis, jeigu sumokėta dalis turto kainos, todėl mano, kad turi teisę užbaigti vykdyti preliminariąją sutartį ir reikalauti, kad ieškovė sudarytų pagrindinę sutartį (b. l. 37).
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Drąsutis Narmontas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovai ignoruoja ieškovę, nerodo jokios iniciatyvos dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Dėl tiek atsakovės, tiek išvadą teikiančios institucijos nurodytos aplinkybės, jog šeimoje auga nepilnametis vaikas ir dėl to negalima atsakovų su vaiku iškeldinti, pritartina tik tokioje apimtyje, jog ši aplinkybė byloje reikšminga, tačiau, visų pirma tinkamai rūpintis vaikais kyla pareiga tėvams, o tėvams, nesugebant tinkamai pasirūpinti vaikais, kyla pareiga valstybei. Tuo tarpu ieškovei nekyla prievolė rūpintis atsakovų vaiku. Jeigu ir vaiko interesai šioje byloje iškeltini, tai pastebėtina, jog buvo pakankamas laiko tarpas spręsti šiuos klausimus, t. y. dar 2020 m. spalio 2 d. buvo išsiųstas pareiškimas dėl išsikėlimo, 2020 m. gruodžio 1 d. yra paduotas ieškinys teismui, byla nagrinėjama praėjus dar šešiems mėnesiams. Aplinkybę, kurią nurodo atsakovė, jog ieškovė nedavė savo banko sąskaitos ar pan., tai yra melas. Ieškovė pati buvo nuvykusi pas atsakovus, tačiau atsakovai su ja nebendrauja ir siekiant išvengti kontakto, kieme buvo paleidę vilkšunį. Pats atsakovų elgesys nuo 2020 m. spalio mėnesio rodo, kad ne ieškovė nebendradarbiauja, o būtent patys atsakovai neaktyvūs, į raginimus nereaguoja, telefonu neatsiliepia. Tariantis dėl taikos sutarties sudarymo, buvo ieškota kompromisų, tačiau atsakovai ignoruoja, nevykdo savo įsipareigojimų. Dėl preliminarios sutarties 5 punkte numatytos atsakomybės, pažymėjo, kad avansas laikytinas kaip netesybos. Sutartyje numatytas avansas 240,00 Eur. Ieškovei atsakovai viso yra sumokėję 1970,00 Eur, tai laikytinas kaip avansas. Pastebėtina, jog nekilnojamuoju turtu atsakovai ilgą laiko tarpą naudojosi ir tebesinaudoja neatlygintinai, todėl ieškovės nuomone, būtų nesąžininga, jog iš jos būtų ši suma priteisinėjama. Byloje nėra priešieškinio dėl avanso sumokėjimo priteisimo atsakovams, todėl ši suma neturi būti priteistina atsakovams. Sumokėtas 1970 Eur suma nėra laikytina kaip sumokėta didžioji turto kaina, nes ji kardinaliai neproporcinga viso parduotino turto vertei.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdyje atsakovės V. S. atstovas advokatas Gvidas Armanavičius prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog atsakovai teigia, jog jie už nekilnojamąjį turtą yra sumokėję didžiąją dalį sumos, todėl įgijo teisę gyventi šiame turte ir turi teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovams yra per brangu kas mėnesį vykti pas ieškovę ir grynais pinigais mokėti už įsigyjamąjį turtą. Taikos sutarties projektą jis persiuntė atsakovei ir jos paprašė jį pasirašyti. Tai atsakovė taikos sutarties nepasirašė, o jo siųstas prašymas atsakovei buvo kaip pagrindas kreiptis į tarnybą dėl jo nušalino, nes, neva, tokiu būdu neginami jos interesai. Tad po taikos sutarties projekto persiuntimo, su atsakove kontaktai nutrūko ir dėl tolimesnių mokėjimų ieškovei, sutarties vykdymo ir pan., atstovui nieko nėra žinoma.
6. Atsakovui E. S. ieškinys su priedais įteiktas tinkamai – 2020 m. gruodžio 15 d. šeimos nariui, sutuoktinei V. S. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas informuotas tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas neprašė, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nežinomos, todėl byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
7. Atsakovei V. S. ieškinys su priedais įteiktas tinkamai – 2020 m. gruodžio 15 d. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). 2021 m. balandžio 22 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, buvo pateikusi prašymą, kuriame nurodė aplinkybes dėl naujo advokato, ko pasėkoje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2021 m. birželio 3 d., 9.30 val.. 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdyje atsakovė V. S. nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovė informuota tinkamai, asmeniškai. Prieš teismo posėdį buvo telefonu skambinta atsakovei, tačiau atsakovė į skambučius neatsiliepė. Teismo posėdžių sekretorei atsakovė atsiuntė iš esmės analogišką laišką, kaip ir siųstus anksčiau, kuriame nurodė, jog prašo nukelti teismo posėdį dėl naujo advokato paskyrimo (b. l. 78-79). Teismas nutarė, bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei V. S., kuriai šaukimas įteiktas, ją atstovauja advokatas Gvidas Armanavičius, Zoom prisijungimo nuoroda išsiųsta, negauta kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, jog turi sudariusi susitarimą su kitu atstovu, todėl byla išnagrinėta iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
8. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius sutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, tačiau tais atvejais, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti, tokia pareiga atsiranda valstybės ir savivaldybės institucijoms. Atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą ir į tai, kad sprendimas iškeldinti iš būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į būsto neliečiamybę, taip pat apsvarstyti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Materialinė atsakovų padėtis yra sunki, atsakovė V. S. niekur nedirba. Atsakovai augina nepilnametę dukrą. Šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 1100 Eur, neatskaičius mokesčių. Atsakovai ir jų nepilnametis vaikas yra socialiai pažeidžiami, o esant dabartinei jų turtinei padėčiai, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų atsakovų ir jų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovė net ir savo turtinių teisių gynimo atveju privalo pirmiausia atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus. Įvertintina tai, kad iškeldinus atsakovus ir jų nepilnametį vaiką, atsakovai, esant dabartinei jų turtinei padėčiai, kito būsto neturės galimybės susirasti, o vaikų atskyrimas nuo tėvų ir apgyvendinimas globos institucijoje neatitinka vaikų interesų ir teisės būti auklėjamiems šeimoje. Jeigu vis dėlto teismas priimtų sprendimą iškeldinti atsakovus iš būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, skyrius, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovų nepilnametė duktė mokosi pradinėje mokykloje, taip pat į tai, kad atsakovai neturi jokios kitos gyvenamosios patalpos ar lėšų jai įsigyti, bei siekdamas suteikti atsakovams laiko tinkamam dukters teisių į saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimui ir apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei nepakenki mokymosi procesui, prašo sprendimo vykdymą atidėti iki baigsis nepilnametės V. S. 2020/2021 mokslo metai (b. l. 28-30).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Pavelas Šegurovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog jeigu vis dėl to teismas nuspręs iškeldinti atsakovus, prašo terminą atidėti, nurodė, kad atsakovų nepilnamečiam vaikui mokslo metai preliminariai baigiasi birželio 23-24 dienomis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš VĮ Registrų centras 2020 m. gruodžio 1 d. nekilnojamojo turto registro bazės išrašo matyti, jog žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso ieškovei R. V. (b. l. 11-17). 2015 m. birželio 22 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė, jog pirkėjas - atsakovas E. S., ir pardavėja - ieškovė R. V., įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį iki 2020 m. gegužės 22 d., kuria pardavėjas parduos, o pirkėjas įsigis nuosavybėn namą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. (b. l. 4-6). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji manydama, kad atsakovas E. S. laikysis 2015 m. birželio 22 d. preliminariojoje pirkimo pardavimo sutartyje įtvirtintų sąlygų leido jam gyventi ieškovei priklausančiame nekilnojamajame turte. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog E. S. pažeidė šalių pasirašytą preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį, pagal 6 punkte numatytus atsiskaitymus visų įmokų nesumokėjo, paskutinė įmoka daryta 2016 m. gruodžio 20 d. (b. l. 5-6), nesumokėjo nekilnojamojo daikto kainos iki 2020 m. gegužės 22 d. ir pagrindinė nekilnojamojo turto sutartis nebuvo sudaryta. Nustatyta, kad viso atsakovai yra sumokėję ieškovei nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. tik 1970,00 Eur, kai preliminarioje sutartyje nurodyta turto įsigijimo kaina yra 14560,00 Eur (b. l. 4-6), t. y. atsakovai per 6 metus sumokėjo iškovei tik 13,53 proc. visos turto kainos, o paskutinius daugiau nei keturis metus jokių įmokų visiškai nemokėjo. 2020 m. sausio 2 d. pareiškimu dėl pranešimo apie išsikėlimo/išsideklaravimo, ieškovė pareikalavo atsakovų E. S. ir V. S. atlaisvinti jai priklausantį namą, bei įspėjo atsakovus, jog kreipsis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo, tačiau atsakovai ieškovės reikalavimo neįvykdė, taip pat neatliko jokio papildomo mokėjimo.
Dėl savininko teisių gynimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymas suteikia teisę savininkui reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, susijusius su valdymu (CK 4.93, 4.98 straipsniai). Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovai turi įrodyti, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
12. Visų pirma pažymėtina, jog CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015). Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenustatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 22 d. šalys sudarė sutartį, kurią vadina preliminariąja buto pirkimo–pardavimo sutartimi ir ja šalys susitarė, kad iki 2020 m. gegužės 22 d. bus sudaryta pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, bet ji nebuvo sudaryta. Sudarius minėtą sutartį ir ieškovei tikint, jog kita sutarties šalis vykdys savo sutartinius įsipareigojimus (jog iki 2020 m. gegužės 22 d. bus sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis), ieškovė leido atsakovams su vaiku gyventi ieškovei priklausančiame nekilnojamame būste. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas/ai tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė, įmokų tinkamai nemokėjo, pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, taip pat nėra duomenų, jog šalys būtų susitarusios dėl preliminariosios buto pirkimo – pardavimo sutarties termino pratęsimo, todėl laikytina, jog nuo 2020 m. gegužės 22 d. šalių sutartiniai santykiai yra pilnai nutrūkę.
14. Atsakovės V. S. nurodytos aplinkybės, jog preliminariojoje sutartyje nėra numatyta, kaip šalys turi elgtis, jeigu sumokėta dalis turto kainos, todėl mano, kad turi teisę užbaigti vykdyti preliminariąją sutartį ir reikalauti, kad ieškovė sudarytų pagrindinę sutartį, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog šalis dar sieja kokie nors sutartiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai šioje byloje nėra pareiškę ieškovei priešieškinio, kurio pagrindu ginčytų aukščiau minėtą šalių sudarytą 2015 m. birželio 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, jos nuostatas ar pan., o atsakovės V. S. deklaratyviai nurodytos aplinkybės, kurios nėra byloje pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, jog nesutikus ieškovei priimti pinigų, nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, nesuteikia teismui pagrindo plačiau minėtos šalių sudarytos sutarties analizuoti bei ir aiškinti šios sutarties sąlygas.
15. Kaip jau buvo minėta (sprendimo 13 punktas), jog nagrinėtinu atveju nuo 2020 m. gegužės 22 d. šalių sutartiniai santykiai yra pilnai nutrūkę, ieškovė, nebūdama sutartinių santykių dalyviu, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jos nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovais, kurie šiuo metu naudojasi ieškovės turtu be jos sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovės teisė ginama CK nustatytais būdais, ir vienas iš jų, kaip minėta, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovų iškeldinimas iš ieškovei (savininkei) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.
16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatas – viralinė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatas - tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatas – daržinė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatas – malkinė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastatas – malkinė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei (b. l. 11-17), vadinasi, ji turi teisę reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš šio būsto. Atsakovai duomenų, paneigiančių, kad jie ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu nesinaudoja ir ieškovės teisių nepažeidžia, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės V. Sinevičienės akcentuojamos aplinkybės, jog ji yra sumokėjusi didžiąją dalį perkamo daikto kainos ir yra pasiruošusi sumokėti likusią sumą, neapriboja ieškovės teisės reikalauti, kad atsakovai išsikraustytų iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.
17. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje akcentuotina, jog ieškovė net ir savo turtinių teisių gynimo atveju privalo pirmiausia atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat įvertintina tai, kad iškeldinus atsakovus ir jų nepilnametį vaiką, atsakovai, esant dabartinei jų turtinei padėčiai, kito būsto neturės galimybės susirasti, o vaikų atskyrimas nuo tėvų ir apgyvendinimas globos institucijoje neatitinka vaikų interesų ir teisės būti auklėjamiems šeimoje. Taip pat pažymėjo, jog jeigu vis dėlto teismas priimtų sprendimą iškeldinti atsakovus iš būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, skyrius, prašo sprendimo vykdymą atidėti iki baigsis nepilnametės V. S. 2020/2021 mokslo metai.
18. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų pagrindžiančių, jog po paskutinio atlikto mokėjimo ieškovei (2016 m. gruodžio 20 d.), patys atsakovai ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, kad savo nepilnamečiam vaikui užtikrintų teisę į kitą gyvenamąjį būstą, nei tą kuriame gyveno/gyvena. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų tinkamai vykdę 2015 m. birželio 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. kreipėsi į ieškovę dėl jos termino pratęsimo; taip pat būtų ėmėsi kitų veiksmų, kaip pvz. nuomos, panaudos sutarčių sudarymo, kitų priemonių, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus - teisę į gyvenamąjį būstą. Pastebėtina ir tai, jog tiek po atsakovams išsiųsto 2020 m. spalio 2 d. pareiškimo dėl pranešimo apie išsikėlimo/išsideklaravimo, tiek po bylos iškėlimo teisme, atsakovai su ieškove nekontaktuoja, nesiima aktyvių veiksmų, siekiant išsaugoti savo gyvenamąją vietą šiame būste. Pastebėtina ir tai, jog kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovas, pati atsakovė ignoruoja ieškovę, nerodo jokios iniciatyvos dėl pagrindinės sutarties sudarymo; ieškovė buvo nuvykusi pas atsakovus, tačiau atsakovai nebendrauja ir siekiant išvengti kontakto kieme buvo paleidę vilkšunį, šiais argumentais teismas neturi pagrindo netikėti (CPK 185 straipsnis). Šios aplinkybės tik dar kartą įrodo, jog atsakovai, suprasdami esamą situaciją, nesiima tinkamų veiksmų, siekiant išsaugoti tiek savo, tieks savo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą.
19. Teismas įvertinęs, tai, jog Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) centro (kurio (duomenys neskelbtini) klasėje mokosi atsakovų nepilnametė dukra V. S.) 2020–2021 mokslo metų ugdymo plane nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) klasių ugdymo procesas baigiasi 2021 m. birželio 9 d. ir 2021 m. birželio 10 d. yra vasaros atostogų pradžia (https://www.raudenai.siauliai.lm.lt/jml3/index.php/sportas/planas/ugdymo-planai), tai, jog vasaros atostogų metu, vaikas turi kitų veiklų, kurių metu galimai nebūna savo gyvenamojoje vietoje, kaip pvz. vasaros stovyklos ar pan., sprendžia, jog šiai dienai atidėti sprendimo įvykdymo terminą nėra pagrindo ir termino atidėjimas, nagrinėtinu atveju, neabejotinai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius ir nepagrįstai nutolintų sprendimo įvykdymą, kuomet atsakovai puikiai suvokia ieškovės teisių pažeidimą, bet sąmoningai nepasirūpina kitu būstu.
20. Pažymėtina ir tai, kad vaiko teisė turėti gyvenamąją patalpą gali būti teisinėmis priemonėmis ginama ir po teismo sprendimo dėl iškeldinimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1234/2000 m; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011).
21. Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovė pilnai įrodė visas ieškinio tenkinimo sąlygas: ieškovė yra nekilnojamojo turto - žemės sklypo ir jame esančių statinių, t. y. gyvenamojo namo, viralinės ir kt. statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., savininkė, atsakovai savavališkai ir be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame būste bei naudojasi ieškovei priklausančiu turtu, pažeisdami ieškovės interesus. Tuo tarpu šioje byloje atsakovai neįrodė, turintys kokį nors teisinį pagrindą ar teisę naudotis nurodytu daiktu, todėl teismas visiškai tenkina ieškovės ieškinio reikalavimus, iškeldindamas atsakovus E. S., V. S. ir jų nepilnametį vaiką V. S. su visais jų daiktais (visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu) iš ieškovei R. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato - tvarto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – garažo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – malkinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – malkinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.612, 4.98 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 13 d. sprendimu atsakovei V. S. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (b. l. 38-39). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl, nors atsakovė V. S. ir yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o duomenų, jog atsakovas E. S. būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, byloje nėra, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovų priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 19) ir turėjo 605,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 50, 51).
24. Pažymėtina, kad pirma, išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, kad prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
25. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 680,00 Eur, iš kiekvieno atsakovo po 340,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 22,05 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė V. S. yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o duomenų, jog atsakovas E. S. būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, byloje nėra, todėl ½ dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo E. S. priteistina valstybei, t. y. priteistina valstybei 11,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovus V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir jų nepilnametį vaiką V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) su visais jų daiktais (visu jiems priklausančiu kilnojamuoju turtu) iš ieškovei R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato - tvarto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – garažo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – malkinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); pastato – malkinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (vietos).
Priteisti ieškovei R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 680,00 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 340,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 11,02 Eur (vienuolika eurų 2 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.