Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

1) 2010-03-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., 284 str. 1 d.- 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;

2) 2010-12-16 pagal LR BK 178 str. 2 d.- subendrinta bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;

3) 2011-12-02 pagal LR BK 178 str. 2 d., 140 str. 2 d., 284 str. 1 d.- subendrinta bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2017-11-24 pagal LR BK 140 str. 2 d.- 4 mėn. laisvės apribojimu;

5) 2018-05-14 pagal LR BK 281 str. 7 d.- 34 p. areštu, baudžiamojo poveikio priemonė- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 m.;

6) 2019-10-21 pagal LR BK 281¹ str. 1 d.- 60 p. areštu, baudžiamojo poveikio priemonė- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 5 m.; arešto bausmę atlikęs 2020-01-31, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir BK 243 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro kategorišką išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. T. y. pažeidė KET 14 p. reikalavimus, draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, jų turto saugumui ir aplinkai.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jo veika kvalifikuota teisingai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, 2K-201-895/2020 ).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai, taip pat ir būtinasis objektyviosios pusės požymis – vengimas, kuriam būdingas ir piktybiškumas. Pažymėtina, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam dviem teismo procesiniais sprendimais 2018-05-14 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu ir 2019-10-21 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, buvo uždrausta daryti (teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta iki 2024-11-11 (1 t., b. l. 130-132, 133-137, 140), be to jis nėra įgijęs iš viso teisės vairuoti transporto priemones. T. y. kaltinamasis, pažeisdamas paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, trečią kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,72 promilės girtumas (pakartotinai nustatytas 2,49 promilės girtumas), kas rodo kaltinamojo padaryto pažeidimo piktybiškumą. Svarbu tai, kad kaltinamajam nustatytas girtumas ne tik žymiai viršijo leistiną vairuotojams normą, bet ir užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o tai tik didina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą. Taigi vengimas BK 243 str. prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021).

Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant kaltinamasis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Visi šie nurodyti faktiniai duomenys neleidžia abejoti tuo, jog Probacijos skyriaus priežiūroje esantis kaltinamasis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – laikymosi sąlygas suprato, todėl konstatuojama, kad jis suprato ir tai, jog už šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis jau du kartus būdamas teistas už tai, kad vairavo transporto priemones neblaivus ir jam uždrausta vairuoti transporto priemones 3 ir 5 metams, trečią kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,72 promilės (pakartotinai nustatytas 2,49 promilės girtumas), rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų ir neatsitiktinį padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį bei neleidžia kaltinamojo veikos vertinti kaip atsitiktinės ir tuo pačiu nepavojingos.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 243 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ( neišnykęs teistumas, BK 60 straipsnio 13 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, ir 1 baudžiamąjį nusižengimą, teistas, teistumas neišnykęs (bausmę atlikęs 2020-01-31), baustas administracine tvarka (b. l. 151-153), dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 159).

Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, jo padarytos nusikalstamos veikos yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, tai rodo kaltinamojo nenorą laikytis įstatymų. Kaltinamajam skiriama pagal BK 281¹ str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti bausmę didesnę nei sankcijos vidurkis, o pagal BK 243 str. – arešto bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p.

Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020 ir kt.).

BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkus ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltinamojo asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K‑7‑29‑942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.). Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Be to, bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, nuteistajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis keičia gyvenimo būdą, stebimi pozityvūs kaltinamojo elgesio, jo požiūrio pokyčiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį. Kad šiuo metu susiformavę jo teigiami socialiniai ryšiai, jis dirba nuo 2021 m. birželio mėn. , moka įsiskolinimus antstoliams, pažada teismui gydytis nuo alkoholizmo, civ. ieškinio byloje nėra, mano, kad netikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 str. 2 d. 5 d. 3 p. 5 p. 10 p. teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju, kai kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius ir patvirtina jo dedamas pastangas keistis, kaltinamojo tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamą įtaką kaltinamojo turimiems ir kuriamiems socialiniams ryšiams. Visų šių aptartų duomenų visuma sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir nuteistajam pakanka paskirti įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, jam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė byla Nr. 2K-599/2012). Nors kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti transporto priemones atimta), pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė byla Nr. 2K-7-49-788/2016). Poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo. BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo faktiškai jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį įgijo pirkimo-pardavimo sutartimi 2021-08-15 (1 t., b. l. 53-54,55); Teismas sprendžia, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė, automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusikaltimo padarymo priemonė, jis atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl yra sąlygos taikyti BK 67 str. 1, 3 d., BK 72 str. ir konfiskuoti automobilį „Audi A4“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36);.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-10-16, 18.03 val. iki 2021-10-17, 13.10 val. (b. l.81-82, 83-84).

2021-10-21 prokuroro nutarimu (1 t., b. l. 56-58) skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į O. B. priklausančią transporto priemonę – „Audi A4“, (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) esantį byloje (1 t., prie viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (BPK 357 str.); 2021-08-15 pirkimo- pardavimo sutartį, esančią byloje ( 1 t., b. l. 55); nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje saugoti.

Kaltinamąjį gynė adv. A. J. (teikė antrinę teisinę pagalbą), pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 104,94,00 Eur (2 t., b. l. 4-8). Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje kaltinamajam paskirtas prokuroro prašymu, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 9 p., ( nurodė prokurorė) atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui (be to kaltinamajam vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 2 p. būtų reikalinga skirti gynėją, jis yra registruotas priklausomybės ligų priežiūros grupėje 1 t., b. l. 159). Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, jis dirba, dalį lėšų atskaito antstoliai, savo turto neturi, iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 str. ir nubausti jį:

-pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams.

-pagal BK 243 straipsnį -30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą – devynis (9) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5 d. 3 p. 5 p. 10 p. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti ir tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo; per visą laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-10-16, 18.03 val. iki 2021-10-17, 13.10 val. (b. l.81-82, 83-84), 1 parą –BK 65 str. 66 str. tvarka.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, O. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, apie tai pranešti Valstybės įmonei „Regitra“. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 72 straipsnio 5 dalimi, O. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, turto konfiskavimą, – konfiskuoti transporto priemonę - automobilį „Audi A4“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36);.

O. B. 2021-10-21 prokuroro nutarimu (1 t., b. l. 56-58) skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į O. B. priklausančią transporto priemonę – „Audi A4“, (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) esantį byloje (1 t., prie viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (BPK 357 str.); 2021-08-15 pirkimo- pardavimo sutartį, esančią byloje ( 1 t., b. l. 55); nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje saugoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.