- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-780-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02344-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,SPAUDA“
- Atsakovas
- E. M., A. S., V. S.
- Trečiasis asmuo
- D. K., S. P., A. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,SPAUDA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-808-565/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Spauda“ ieškinį atsakovams E. M., A. S. ir V. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. K., S. P. ir A. D.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama akcinė bendrovė (toliau – RAB) „Spauda“ (toliau – ir Spauda) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. M., A. S. ir V. S., prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 462 260,80 Eur žalą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas E. M. nuo 2002 m. spalio 28 d. iki 2008 m. rugpjūčio 6 d. buvo Spaudos generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. Atsakovas A. S. nuo 2002 m. lapkričio 11 d. iki 2008 m. spalio 10 d. buvo Spaudos generalinio direktoriaus pavaduotojas ir valdybos pirmininko pavaduotojas, nuo 2007 m. vasario 20 d. iki 2007 m. gegužės 8 d. ir nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2008 m. vasario 14 d. buvo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ (toliau – taip pat ir SMG) konsultantas, o nuo 2008 m. lapkričio 20 d. buvo SMG direktorius. Atsakovas A. S. 2008 m. lapkričio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovo V. S. įsigijo 100 proc. SMG akcijų. Atsakovas V. S. iki 2008 m. lapkričio 19 d. buvo vienintelis SMG akcininkas, o nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. buvo SMG direktorius.
3. Atsakovas E. M., būdamas Spaudos generaliniu direktoriumi, netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje numatytas pareigas Spaudos atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai ir tinkamai, būti lojaliu. Atsakovas A. S. pasinaudojo savo pareigomis Spaudoje ir darė įtaką sudarant Spaudai nenaudingus, o SMG naudingus sandorius. Atsakovas A. S. buvo faktinis SMG steigėjas ir vadovas, veikęs per savo sesers I. S. sugyventinį – atsakovą V. S. Atsakovas V. S. padėjo atsakovui A. S. neviešinti jo dalyvavimo SMG veikloje ir atlikti neteisėtus veiksmus Spaudos atžvilgiu.
4. Atsakovas E. M. davė sutikimą SMG buveinę įregistruoti Spaudos patalpose. Kitą dieną po SMG įregistravimo Juridinių asmenų registre Spauda 2003 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – taip pat ir Pirkimo–pardavimo sutartis) pardavė SMG dalį Spaudos patalpų (toliau – taip pat ir Patalpos). Nors SMG Pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojo nuo Patalpų perdavimo apmokėti visas Patalpų išlaikymo išlaidas, šios išlaidos buvo apmokėtos Spaudos lėšomis. SMG pagal Pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas neturėjo teisės disponuoti Patalpomis iki visiško atsiskaitymo už jas, taip pat ir Patalpų nuomoti, tačiau nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. lapkričio 16 d. SMG sudarė 16 Patalpų nuomos sutarčių, nors už Patalpas su Spauda nebuvo atsiskaičiusi. SMG 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn. išrašė Spaudai PVM sąskaitas faktūras už faktiškai nesuteiktas paslaugas, kurias Spauda apmokėjo.
5. Atsakovų padarytą žalą sudaro 257 353,67 Eur, kuriuos Spauda nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. sumokėjo už Patalpų išlaikymą, nors šias Patalpas Spauda Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė SMG ir šios Patalpos nuo 2003 m. rugsėjo 26 d. nuosavybės teise priklausė SMG.
6. Atsakovo E. M. neteisėti veiksmai padarant 257 353,67 Eur žalą pasireiškė tuo, kad jis veikė ne Spaudos, o SMG naudai, naudojo Spaudos lėšas apmokėti SMG parduotų ir faktiškai perduotų Patalpų komunalines išlaidas.
7. Atsakovo A. S. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas Spaudos darbuotoju, neleistinai siekė naudos jo faktiškai įsteigtai SMG. Atsakovo A. S. sąsajas su SMG patvirtina tai, kad SMG direktoriumi buvo parinktas atsakovas V. S., kuris buvo atsakovo A. S. sesers sugyventinis, atsakovas A. S. buvo ir Spaudos, ir SMG darbuotojas, atsakovas A. S., kaip Spaudos generalinio direktoriaus pavaduotojas, turėjo didelę įtaką Spaudos veiklai, susijusiai su nekilnojamojo turto valdymu.
8. Atsakovo V. S. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis padėjo atsakovui A. S. neviešinti jo dalyvavimo SMG veikloje. Atsakovas V. S. nevykdė Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.3 punkto, įpareigojančio jo vadovaujamą SMG išlaikyti Patalpas.
9. Atsakovų padarytą žalą taip pat sudarė 198 950,77 Eur, kuriuos SMG gavo už Patalpų nuomą nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. kovo 4 d. (iki visiško atsiskaitymo už įsigytas patalpas), nors pagal Pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 punktą SMG iki visiško atsiskaitymo už Patalpas neturėjo teisės Patalpų be raštiško Spaudos sutikimo parduoti ar kitaip jomis disponuoti, taigi ir nuomoti.
10. Atsakovo E. M. veiksmai padarant 198 950,77 Eur žalą pasireiškė tuo, kad jis, Spaudos vardu sudarydamas Spaudai nenaudingą Pirkimo–pardavimo sutartį, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia, leido SMG iš šio neteisėto sandorio gauti neteisėtas pajamas (jei nebūtų Pirkimo-pardavimo sutarties, pajamas už šia sutartimi parduotų Patalpų nuomą būtų gavusi Spauda, o ne SMG). Be to, atsakovas E. M. nekontroliavo, kaip SMG laikosi Pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 punkto sąlygos, ribojančios SMG teisę nuomoti Patalpas iki visiško atsiskaitymo už jas.
11. Atsakovo A. S. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas Spaudos darbuotoju, neleistinai siekė naudos jo faktiškai įsteigtai SMG. Atsakovo V. S. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis padėjo atsakovui A. S. neviešinti jo dalyvavimo SMG veikloje.
12. Atsakovų padarytą žalą sudarė ir 5 956,36 Eur, kuriuos Spauda sumokėjo SMG pagal 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras už atliktas lakavimo paslaugas, nors SMG nebuvo šiuos darbus galinčių atlikti specialistų.
Šalies argumentai
13. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad Spauda neįrodė nei neteisėtų atsakovų veiksmų, kuriais Spaudai buvo padaryta ieškiniu prašoma priteisti žala, nei šios žalos fakto bei dydžio.
Atsiliepimas
14. Atsakovai nurodė, kad Spauda nepagrįstai žalą mokant už SMG parduotų Patalpų išlaikymą skaičiuoja nuo 2003 m. rugsėjo 1 d., nes Patalpų Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2003 m. rugsėjo 26 d. Pagal Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.3 punktą SMG turėjo apmokėti Patalpų išlaikymo išlaidas nuo faktinio Patalpų perdavimo. Pagal 2004 m. vasario 24 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimą Nr. 1 Patalpos SMG turėjo būti perduotos dalimis iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau įrodymų, kad Patalpos SMG tikrai buvo perduotos nurodytais terminais, taip pat įrodymų, kada ir kokios Patalpos SMG faktiškai buvo perduotos, byloje nėra.
15. Teiginį, kad Spauda už SMG parduotų Patalpų išlaikymą sumokėjo 257 353,67 Eur, Spauda grindžia tik Spaudos surašyta 2008 m. sausio 28 d. pažyma, tačiau nepateikia jokių pirminių apskaitos dokumentų.
16. 198 950,77 Eur, kuriuos SMG gavo už Patalpų nuomą nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. kovo 4 d., Spauda vertina kaip nepagrįstą SMG praturtėjimą Spaudos sąskaita. Taigi, 198 950,77 Eur, Spaudos teigimu, gavo ne atsakovai, o SMG. Todėl reikalavimas dėl nepagrįstai gautų pajamų priteisimo turėjo būti pareikštas SMG, o ne atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
17. Spauda jau buvo pareiškusi ieškinį SMG dėl nuomos pajamų priteisimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2837-232/2018. Ši byla buvo užbaigta taikos sutartimi, kuria Spauda atsisakė reikalavimo SMG priteisti nuomos pajamas. Taigi, Spaudos reikalavimas dėl negautų nuomos pajamų jau yra išnagrinėtas teisme.
18. SMG 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn. suteikė Spaudai ne laminavimo, o kitas poligrafines paslaugas. SMG šilkografinės spaudos įrenginį įsigijo 2004 m. gegužės 3 d. sutarties pagrindu, taigi turėjo įrangą atitinkamoms paslaugoms suteikti. Paslaugos nebuvo didelės apimties, todėl joms suteikti nereikėjo didelio darbuotojų kiekio.
Atsiliepimas
19. Atsakovai teigė, kad Spauda yra praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Naujajam Spaudos akcininkui ir naujajai valdybai nuo 2005 m. balandžio 15 d. buvo prieinama ir žinoma visa informacija apie Pirkimo–pardavimo sutartį, mokėjimus už komunalines paslaugas, gaunamas ar negaunamas nuomos pajamas, 2005 m. sausio 25 d. paslaugų sutartį ir jos vykdymo aplinkybes. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje atsakovams buvo pareikštas tik 2011 m. gegužės 11 d., t. y. praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės RAB „Spauda“ valstybei 30 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui E. M. 6 044 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui V. S. 3 679,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl 257 353,67 Eur žalos už Patalpų išlaikymą
21. Sprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Spauda nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. nepagrįstai mokėjo už SMG parduotų Patalpų išlaikymą, o įrodymų, kada SMG perėjo pareiga mokėti už Patalpų išlaikymą, nepateikta.
22. Iš el. bylos 8 t., b. l. 75-146 esančių SMG sudarytų 2004 m. rugsėjo 1 d., 2004 m. spalio 20 d., 2004 m. spalio 10 d., 2004 m. spalio 29 d., 2005 m. birželio 6 d., 2005 m. birželio 27 d., 2005 m. liepos 25 d., 2005 m. liepos 28 d., 2005 m. rugsėjo 5 d., 2005 m. rugsėjo 16 d., 2005 m. gruodžio 1 d., 2006 m. kovo 1 d., 2006 m. kovo 20 d., 2006 m. kovo 27 d., 2006 m. balandžio 11 d., 2006 m. lapkričio 16 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, kuriomis SMG išnuomojo kitiems asmenims dalį Patalpų, nutarė, kad šios Patalpos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo metu buvo faktiškai perduotos SMG valdyti ir naudoti. Tačiau negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių 3 punktu Patalpų nuomininkai įsipareigojo per tris darbo dienas po šių sutarčių pasirašymo dienos sudaryti sutartį su pastatą, kuriame yra Patalpos, eksploatuojančia UAB „Speisuva“ dėl komunalinių paslaugų Patalpoms teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo Patalpų nuomos laikotarpiu. Taigi, pareigą apmokėti už šių Patalpų išlaikymą turėjo Patalpų nuomininkai.
23. Spauda 257 353,67 Eur žalos dydį grindė tik Spaudos surašyta 2010 m. sausio 28 d. pažyma dėl komunalinių paslaugų (toliau – taip pat ir Pažyma) ir sąskaitų žiniaraščiais bei baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-626/2018 pateiktoje 2010 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje „Dėl akcinės bendrovės „Spauda“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/23“ (toliau – taip pat ir Išvada Nr. 5-1/23) pateikta išvada. Sąskaitų žiniaraščiuose nurodytos tik sąskaitų už komunalines paslaugas datos, numeriai ir mokėtinos sumos, tačiau iš šių duomenų nebuvo galimybės apskaičiuoti, kokią sumą iš Pažymoje nurodytų išlaidų už komunalines paslaugas sudarė išlaidos už SMG faktiškai perduotų valdyti ir naudoti Patalpų išlaikymą.
24. Kaip matyti iš šalių (jų atstovų) paaiškinimų teismo posėdžio metu, 5 437,41 kv. m Patalpų dalį galimai sudarė Patalpose per kelis aukštus įrengtas Spaudos laikraščių spausdinimo įrenginys, kurio išmontuoti nebuvo techninių galimybių. Šią Patalpų dalį SMG išnuomojo Spaudai 2008 m. sausio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (pakeista 2008 m. rugpjūčio 20 d.) (Išvados Nr. 5-1/23 priedai 59, 60). Tačiau nebuvo pagrindo teigti, kad pareigą apmokėti išlaidas už likusios Patalpų dalies išlaikymą SMG įgijo nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. ar nuo kitos, pagal Spaudos pateiktus įrodymus galimos apskaičiuoti, datos.
25. Be to, nebuvo pagrindo Patalpų išlaikymo išlaidų skaičiuoti proporcingai Patalpų plotui Gamybiniame pastate. Kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovai E. M., A. S., dalis Patalpų nebuvo šildoma ir valoma, dalį elektros energijos vartojo Patalpose likusi Spaudos leidybinė įranga, į Patalpas tiekiama elektros energija ir vanduo buvo apskaitomi atskirai.
26. Taigi, Spaudos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudarė pagrindo teigti, kad Spauda nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. nepagrįstai mokėjo už SMG parduotų Patalpų išlaikymą ir ši suma sudarė 257 353,67 Eur ar kitą pagal Spaudos pateiktus įrodymus galimą apskaičiuoti sumą.
27. Nesant įrodymų, kad SMG nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. atsirado pareiga apmokėti Patalpų išlaikymo išlaidas ir SMG šios pareigos nevykdė, o Patalpų išlaikymo išlaidas nepagrįstai mokėjo Spauda, nebuvo pagrindo teigti ir apie neteisėtus atsakovų veiksmus.
28. Spauda neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovas E. M. žinojo (turėjo žinoti), kad Spauda moka už SMG faktiškai perduotų valdyti ir naudoti Patalpų išlaikymą.
29. Spauda nenurodė jokių konkrečių atsakovo A. S. veiksmų priimant sprendimą Spaudos lėšomis apmokėti SMG faktiškai perduotų valdyti ir naudoti Patalpų išlaikymą. Spaudos teiginiai, kad atsakovas A. S. buvo faktinis SMG steigėjas ir siekė naudos SMG, grindžiami tik tuo, kad atsakovas V. S. buvo atsakovo A. S. sesers sugyventinis, ir kad atsakovas A. S. trumpais laikotarpiais dirbo SMG konsultantu.
30. Atsakovas V. S. nebuvo Spaudos valdymo organo nariu, todėl atsakovas V. S. neturėjo jokių CK 2.87 str. 7 d. nustatytų fiduciarinių pareigų Spaudai. Santykiai dėl apmokėjimo už SMG Patalpų išlaikymą susiklostė tarp Spaudos ir SMG, todėl iš to kylantis reikalavimas turėjo būti reiškiamas SMG, o ne atsakovui V. S.
Dėl 198 950,77 Eur žalos už SMG išnuomotas Patalpas
31. Teismas sprendė, kad išvadoje Nr. 5-1/23 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-626/2018 pateiktoje 2010 m. vasario 26 d. specialisto išvadoje „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/24“ (toliau – taip pat ir Išvada Nr. 5-1/24) nurodyta 686 937,22 Lt (198 950,77 Eur) suma negali būti laikoma Spaudos patirta žala (negautomis pajamomis) ar neteisėtu atsakovų praturtėjimu Spaudos sąskaita.
32. Konstatavo, kad SMG gautos 198 950,77 Eur Patalpų nuomos pajamos nėra Spaudos negautos pajamos, kadangi po Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo Spauda neteko nuosavybės teisės į Patalpas, todėl neturėjo teisės jų nuomoti, taigi, ir gauti nuomos pajamas.
33. Dėl Spaudos argumento, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 Pirkimo–pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia, ši sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento, taigi, Spauda pati būtų gavusi 198 950,77 Eur Patalpų nuomos pajamas, pažymėjo, jog Spauda nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo realias galimybes nuomoti Patalpas, kurias SMG išnuomojo nurodytomis negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis.
34. Nustatė, kad Išvadose Nr. 5-1/23 ir Nr. 5-1/24 nurodyta, jog dalis įmonių, su kuriomis SMG sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, t. y. UAB „Sanifinas“, UAB „Kalorita“, UAB „Vorto gama“ ir UAB ADM Baltic“, iki Patalpų pardavimo nuomojosi patalpas iš Spaudos, tačiau šis teiginys grindžiamas tik Spaudos 2010 m. sausio 28 d. lydraštyje nurodytais duomenimis, pačios nuomos sutartys nėra pateiktos, todėl nebuvo įrodymų, kad šios įmonės nuomojosi būtent Pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas Patalpas.
35. Pagal Pirkimo–pardavimo sutartį Spauda pardavė SMG 61027/125000 dalis Gamybinio pastato, kurio bendras plotas yra 20 280,61 kv. m, taigi, Spaudos nuosavybėje liko pakankama nuomoti Gamybinio pastato dalis. Iš 2010 m. sausio 28 d. lydraštyje nurodytų duomenų, kad UAB „Sanifinas“ patalpas iš Spaudos nuomojo nuo 2001 m. sausio 31 d. iki 2005 m. gegužės 31 d., UAB „Kalorita“ patalpas iš Spaudos nuomojo nuo 2001 m. kovo 3 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d., UAB „Vorto gama“ patalpas iš Spaudos nuomojo nuo 2001 m. vasario 28 d. iki 2005 m. gegužės 31 d., o UAB „ADM Baltic“ patalpas iš Spaudos nuomojo nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 27 d., t .y. ir po Patalpų pardavimo SMG, tikėtina, kad buvo nuomojamos kitos, ne SMG parduotos Patalpos, kitaip Spauda būtų nuomojusi SMG jau parduotas ir nuosavybės teise perduotas Patalpas.
36. Teismas 198 950,77 Eur nelaikė ir nepagrįstu atsakovų praturtėjimu, nes 198 950,77 Eur nuomos pajamas gavo ne atsakovai, kuriems yra pareikštas ieškinys, o SMG, be to, nebuvo ir kitos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos – 198 950,77 Eur vertės Spaudos turto (nuomos pajamų) sumažėjimo SMG sąskaita.
Dėl 5 956,36 Eur žalos dėl nesuteiktų paslaugų
37. Aplinkybę, kad Spauda sumokėjo SMG 5 956,36 Eur pagal 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn. SMG išrašytas PVM sąskaitas faktūras už lakavimo paslaugas, kurios nebuvo atliktos, Spauda grindė Išvadose Nr. 5-1/23 ir Nr. 5-1/24 nurodytomis aplinkybės, kad SMG 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn. išrašė Spaudai 11 PVM sąskaitų faktūrų už 20 576,02 Lt (5 956,36 Eur) dėl lakavimo paslaugų atlikimo, nors paslaugų sutartis dėl poligrafinių paslaugų teikimo tarp Spaudos ir SMG buvo sudaryta tik 2005 m. sausio 25 d.
Atsiliepimas
38. Atsakovas A. S. teigė, kad pagal šias sąskaitas SMG suteikė Spaudai ne lakavimo, o kitas paslaugas, kurioms suteikti naudojo 2004 m. gegužės 3 d. sutarties pagrindu iš UAB „Libra Vitalis“ įsigytą šilkografinės spaudos įrangą.
Žemesnės instancijos teismas
39. Sprendė, kad 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn. SMG turėjo šilkografijos įrangą, kuria galėjo teikti Spaudai poligrafijos paslaugas, nes pagal 2004 m. gegužės 3 d. sutartį Nr. 20040511DSC SMG iš UAB „Libra Vitalis“ įsigijo šilkografinės spaudos įrangą. Aplinkybė, kad 2004 m. SMG dirbo tik direktorius ir buhalterė, teismo vertinimu, savaime neįrodė, kad SMG negalėjo teikti Spaudai poligrafijos paslaugų – šios paslaugos galėjo būti teikiamos pasitelkus trečiuosius asmenis.
Dėl ieškinio senaties
40. Teismas nepagrįstu laikė Spaudos teiginį, kad su atsakovų veiksmais Spauda galėjo susipažinti tik nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d., kai iš Spaudos generalinio direktoriaus pareigų buvo atleistas šias pareigas po atsakovo E. M. ėjęs atsakovas A. S. Po 2005 m. kovo 31 d. Spaudos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4/125, 2005 m. balandžio 7 d. akcijų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir po 2005 m. balandžio 15 d. Spaudos valdybos posėdžio sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime turintis teisę priimti Spaudos akcininkas bei Spaudos valdyba buvo susipažinę (turėjo galimybę susipažinti) su Spaudos dokumentais ir Spaudos veikla, taip pat ir su veikla, dėl kurios pareikštas ieškinys. Todėl vėliausia ieškinio senaties termino pradžia laikė 2005 m. balandžio 15 d.
41. Į bylą yra pateiktas tik 2011 m. gegužės 11 d. baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys. Nesant 2010 m. balandžio 19 d. ieškinio, nebuvo pagrindo teigti, kad ieškinys buvo pareikštas tiems patiems atsakovams ir dėl tos pačios žalos, kaip ir šis ieškinys. Be kokiu atveju, ieškinio senaties terminas buvo žymiai praleistas tiek iki 2010 m. balandžio 19 d., tiek iki 2011 m. gegužės 11 d. ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimo.
42. Pažymėjo, kad atsakovai baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-626/2018 buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje pagal iš anksto parengtą veiklos planą, nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 kovo 5 d. iššvaistė (padėjo iššvaistyti) 9 522 115,66 Lt (2 757 795,31 Eur) Spaudos turtą. Tačiau tarp 9 522 115,66 Lt nebuvo nurodyta 198 950,77 Eur suma už SMG išnuomotas Patalpas nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. kovo 4 d. (iki visiško atsiskaitymo už įsigytas patalpas). Kadangi ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaltinime nurodytai sumai – 9522 115,66 Lt, darė išvadą, kad baudžiamojoje byla Spauda nebuvo pareiškusi ieškinio atsakovams dėl 198 950,77 Eur žalos už SMG išnuomotas Patalpas nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. kovo 4 d. Šis reikalavimas atsakovams buvo pareikštas tik 2018 m. gruodžio 12 d. ieškiniu, t. y. žymiai praleidus ieškinio senaties terminą.
43. Iš kaltinamojo akto nustatė, kad atsakovams nebuvo pareikštas kaltinimas dėl to, jog Spauda sumokėjo SMG 5 956,36 Eur pagal 2004 m. lapkričio–gruodžio mėn. SMG išrašytas PVM sąskaitas faktūras už lakavimo paslaugas, kurios nebuvo atliktos.
44. 2011 m. gegužės 11 d. ieškinys nebuvo reiškiamas dėl minėtos 5 956,36 Eur žalos atlyginimo. Šis reikalavimas atsakovams buvo pareikštas tik 2018 m. gruodžio 12 d. ieškiniu, t. y. žymiai praleidus ieškinio senaties.
45. Kadangi Spauda nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl su atsakovų veiksmais galėjo susipažinti tik nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d., kai iš Spaudos generalinio direktoriaus pareigų buvo atleistas šias pareigas po atsakovo E. M. ėjęs atsakovas A. S., sprendė, kad nėra pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti.
46. Kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-626/2018 buvo surašytas 2011 m. balandžio mėn., po kaltinamojo akto surašymo Spauda, kaip civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje, turėjo galimybę susipažinti su baudžiamosios bylos Nr. Nr. 1-6-626/2018 medžiaga, taip pat ir Išvadomis Nr. 5-1/23 ir Nr. 5-1/24, ir sužinoti šiose Išvadose nurodytas aplinkybes apie 198950,77 Eur sumą, kurią SMG gavo už išnuomotas Patalpas nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. kovo 4 d. Tačiau net ir skaičiuojant ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui nuo 2011 m. balandžio mėn., jis buvo žymiai praleistas 2018 m. gruodžio 12 d. ieškinio pareiškimo metu. Jokių pagrindų atnaujinti šį ieškinio senaties terminą nenustatė.
47. Konstatavęs, kad Spauda dalį reikalavimų atsakovams pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, atsakovams prašant taikyti ieškinio senaties terminą, nenustačius pagrindų praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, ieškinį dėl reikalavimų, kurie pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą, atmetė ir CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
48. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 198 950,77 Eur žalos priteisimo, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovų A. S., E. M. ir V. S. solidariai 198 950,77 Eur žalos ir 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovės atsakovui E. M. 6 044 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui V. S. 3 679,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą šias išlaidas sumažinant. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
48.1. 2013 m. birželio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 buvo vertintas 2003 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumas. Šiame sprendime pripažinta, kad AB „Spauda“ ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ veikla priklausė nuo tų pačių asmenų (atsakovų). Atsakovas E. M. AB „Spauda“ vardu leido AB „Spauda“ priklausančiose patalpose įregistruoti UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ buveinę, nors ji dar nesinaudojo AB „Spauda“ patalpomis. Be to, pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas su išvakarėse AB „Spauda“ patalpose įregistruotu juridiniu asmeniu.
48.2. A. S. prašė V. S. tapti UAB ,,Sisteminio modernizavimo grupė“ vadovu, A. S., būdamas AB ,,Spauda“ generalinio direktoriaus pavaduotoju bei valdybos nariu dalyvavo ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo UAB ,,Sisteminio modernizavimo grupe“ procese, o vėliau tapo UAB ,,Sisteminio modernizavimo grupe“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, todėl buvo galima daryti išvadą, jog A. S. buvo vienintelis arba vienas iš faktinių UAB ,,Sisteminio modernizavimo grupė“ steigėjų ir jis buvo suinteresuotas UAB ,,Sisteminio modernizavimo grupė“ naudingų, tačiau AB ,,Spauda“ nuostolingų, sandorių sudarymu.
48.3. SMG, neteisėtai įsigijusi AB „Spauda“ patalpas, šias patalpas neteisėtai nuomojo tretiesiems asmenims. AB ,,Spauda“ nuomininkai nuo 2004 metų pradėjo nuomoti patalpas iš SMG, nors pastaroji už įsigyjamas patalpas su bendrove AB ,,Spauda“ dar nebuvo atsiskaičiusi.
48.4. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad SMG gautos 198 950,77 Eur patalpų nuomos pajamos nėra apeliantės negautos pajamos. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino ieškovės argumentus, kad ji nebūtų galėjusi gauti nuomos pajamų, nes nuosavybės teisė priklausė SMG. Tačiau jei atsakovai nebūtų sudarę 2003 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties, AB „Spauda“ būtų galėjusi įgyvendinti 2003 m. balandžio 29 d. AB „Spauda“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl gamybinio pastato 1P4p išnuomojimo.
48.5. Pirmosios instancijos teismas klaidingai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog AB „Spauda“ turėjo realias galimybes nuomoti SMG perleistas patalpas. Jeigu nebūtų sudarytas neteisėtas turto pirkimo–pardavimo sandoris, būtų vykdomas akcininkų sprendimas išnuomoti patalpas. Byloje pateikti įrodymai, kad AB „Spauda“ vykdė ir turto nuomos paslaugas (pateikti valdybos posėdžio protokolai dėl patalpų išnuomojimo: t. 4, b. l. 59; t. 13, b. l. 48, 54, 64; 2004 m. finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas t. 13, b. l. 203; specialistų išvados t. 1, b. l. 114).
48.6. Apeliantė nesutinka, kad ieškinio senaties termino pradžia laikoma 2005 m. balandžio 15 d. Ieškovės valdymo organai iš AB „Spauda“ buhalterinės apskaitos dokumentų negalėjo gauti informacijos, ar SMG vykdė neteisėtai įsigytų patalpų nuomos veiklą, ir kokias pajamas gavo. Minėtos aplinkybės sužinotos tik 2010 m. vasario 26 d. specialistams pateikus išvadas ikiteisminio tyrimo metu ir leidus su jomis susipažinti ieškovei.
48.7. 2011 m. gegužės 11 d. civiliniame ieškinyje nėra konkretizuota, iš ko susideda 9 522 115,66 Lt žala, bet reikalavimas apėmė ir reikalavimą dėl žalos už nepagrįstai SMG gautas nuomos pajamas atlyginimo. Civilinis ieškinys pareikštas vertinant visus specialisto išvadoje nustatytus SMG neteisėtus veiksmus. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie atsakovų įvykdytus neteistus veiksmus anksčiausiai galėjo sužinoti 2008 m. rugpjūčio 22 d., ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas 2010 m. balandžio 19 d., o šis ieškinys pareikštas nedelsiant, kai buvo sužinota apie baudžiamosios bylos nutraukimą.
48.8. Jei teismas vis tiek manytų, kad senaties terminas praleistas, jis turi būti atnaujintas. Ieškovė ėmėsi visų priemonių apginti pažeistas teises bei nuosekliai nuo 2008 m. stengiasi šias pažeistas teises ginti. Be to, šioje byloje pareikštas reikalavimas susijęs su daugelio bendrovės akcininkų interesais.
48.9. Ieškovė mano, kad nagrinėjant ginčą neiškilo specialių žinių reikalingumo būtinybė, nebuvo nagrinėjami nauji klausimai, atsakovai jau dalyvavo baudžiamosios bylos Nr. 1-6-626/2018, kurioje buvo nagrinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, tie patys turtiniai reikalavimai, nagrinėjime, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos.
Atsiliepimas
49. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
49.1. Apeliantė neteisingai aiškina reikalavimo reikšti ieškinį atsiradimo momentą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų pripažinti, kad pirmos instancijos teismas suklydo dėl ieškinio senaties taikymo šioje byloje. Informacija, ar SMG vykdė neteisėtai įgytų patalpų nuomos veiklą, buvo prieinama nuo 2005 m. balandžio 15 d., nes ieškovė šiai dienai jau turėjo visą informaciją apie valdomą ir nevaldomą patalpų kiekį, kurie žinomi dar nuo 2003 m. rugsėjo 26 d., kai buvo sudaryta ginčo Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Apeliantė šiai dienai jau žinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, kad iš jos galimai SMG neteisėtai perėmė ginčo patalpas, jas neteisėtai valdo ir galimai iš jų gauna neteisėtas pajamas – nuomą iš trečiųjų asmenų. Tai, kokias pajamas iš šios veiklos gavo SMG, neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymui. Aktualiu laikotarpiu apeliantei nebuvo apribotos galimybės surašyti ieškinį ir teismui jame išdėstyti prašymą atitinkamus duomenis žalos dydžiui apskaičiuoti išreikalauti iš SMG.
49.2. Nesuprantami apeliantės teiginiai, kad ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas dar anksčiau – 2010 m. balandžio 19 d. Priešingai, ieškovė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė ženkliai vėliau: 2011 m. gegužės 11 d. Ieškovė 2010 m. balandžio 19 d. buvo pripažinta civiline ieškove, tačiau paties civilinio ieškinio dar nebuvo pateikusi.
49.3. Apeliaciniame skunde niekaip neargumentuoja, kokios svarbios, neįprastos aplinkybės bei kokie išimtiniai atvejai nagrinėjamu atveju egzistavo, kad ne tik pati apeliantė, bet ir jos valdyba savalaikiai negalėjo pareikšti ieškinio ir kad tai būtų pagrindas tokiam terminui atnaujinti.
49.4. Apeliaciniu skundu prašomas peržiūrėti reikalavimas – dėl žalos atlyginimo dėl 198 950,77 Eur nuomos pajamų jau yra išnagrinėtas kitoje byloje Nr. 2-2837-232/2018, kuri užbaigta šalims sudarius taikos sutartį. Atsakovas A. S. baudžiamojoje byloje nebuvo pripažintas atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendime pripažino, kad tokias gautas nuomos pajamų sumas turėjo grąžinti įmonė SMG, o ne atsakovas A. S., apeliantė jau kartą reiškė tokį reikalavimą SMG dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu kitoje civilinėje byloje, kurioje apeliantė atsisakė nurodyto ieškinio reikalavimo SMG, visa tai patvirtina ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovui A. S. nepagrįstumą ir neteisėtumą.
49.5. Nei vienas ieškovės nurodomas atsakovo A. S. veiksmas (dalyvavo SMG steigimo ir veiklos organizavimo procese) nėra uždrausti civilinės teisės. Darbo įstatymu taip pat nėra uždrausta dirbti keliose darbovietėse, užimti vienoje ar abiejose vadovaujančias pareigas. Fiziniams asmenims taip pat nėra uždrausta steigti juridinius asmenis, privačiame versle dirbti pas bet kokiais giminystės ryšiais susijusius asmenis, darbuotojams nėra uždrausta įsigyti įmonės – darbdavio akcijų, tapti tokios įmonės vadovu. Be to, atsakovas A. S. ginčo laikotarpiu (iš kurio kildina žalą) net nebuvo apeliantės vadovu ir (ar) valdybos nariu, todėl jam negaliojo lojalumo įmonei pareiga, kurią jis būtų galėjęs pažeisti.
49.6. Apeliantės cituojamas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 neturi jokios prejudicinės galios sprendžiant reikalavimą priteisti 198 950,77 Eur žalą iš atsakovo A. S., nes jis minėtoje byloje nedalyvavo.
49.7. Apeliantė remiasi neaktualia šiam ginčui teisės norma – Turto areštų aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi.
50. Atsakovas E. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
50.1. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus, kurias nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo tokio fakto, kad „kažkuris atsakovas įsteigė UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ su tikslu perleisti jai 10 000 kv. m. ieškovės patalpų“. Apeliantė taip pat skunde nurodė aplinkybes, kurios nėra susijusios su pareikštais reikalavimais: AB „Spauda“ iš UAB „Libra Vitalis“ nepareikalavo 73 160,00 Lt už grąžintą laminavimo įrenginį, o šia suma kreditavo SMG įsigyjant turtą; Rimantui Pumpučiui buvo pervesta iš viso 300000,00 Lt (100 000,00 Lt – 2008 m. vasario 29 d. už SMG pagal 2008 m. sausio 31 d. žemės sklypo pardavimo sutartį; 200000,00 Lt – 2008 m. kovo 5 d. už SMG pagal 2008 m. sausio 31 d. žemės sklypo pardavimo sutartį).
50.2. Ieškovės veiksmai, reiškiant ieškinį tik pasirinktiems ieškovės valdymo organų nariams E. M. ir A. S. įrodo ieškovės reikalavimų nepagrįstumą.
50.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013, neturi prejudicinės galios sprendžiant E. M. civilinės atsakomybės klausimą. E. M. į minėtą bylą nebuvo įtrauktas jokiu procesiniu statusu.
50.4. Ieškovas neįrodė, kad sutikimas registruoti SMG tuo pačiu adresu kaip ir AB „Spauda“ turėtų būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai, taip pat neįrodė, kad atsakovas E. M. kokiu nors būdu buvo susijęs su SMG. Aplinkybės, kad bendrovėje buvo laikomasi praktikos leisti juridiniams asmenims registruoti savo buveines, paneigia bet kokias prielaidas, kad E. M. veiksmai duodant sutikimą SMG registruoti savo buveinę ieškovei priklausančiame pastate turėtų būti vertinami kaip neteisėti.
50.5. E. M. 2003 m. rugsėjo 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė tik todėl, kad sutarties pasirašymui ir tvirtinimui pritarė AB „Spauda“ valdyba. Valdybos nariais be E. M. ir A. S. dar buvo D. K., S. P. ir A. D. Jeigu visi šie asmenys būtų balsavę prieš sprendimo priėmimą, minėta Pirkimo – pardavimo sutartis nebūtų sudaryta.
50.6. Įrodinėdama tariamą 198 950,77 Eur žalą ieškovė turėjo įrodyti kiekvienos nuomos sutarties, kurias įvardina kaip neteisėtas, sudarymo aplinkybes, ir aiškiai pagrįsti kaip pasireiškė atsakovo E. M. veiksmų neteisėtumas. Ieškovė neįrodė, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytos sutartys, kas jas pasirašė.
50.7. Ieškovė nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas.
51. Atsakovas V. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
51.1. Apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis apeliacinį skundą grįsdama 2003 m. rugsėjo 26 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi, nors pati pripažįsta, kad ieškinio šiuo pagrindu negrindė ir ieškinio reikalavimų iš jų nekildino.
Žemesnės instancijos teismas
51.2. Apeliantė klaidingai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu kaip prejudiciniu, nes bylų proceso dalyviai skiriasi, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl Pirkimo–pardavimo sutarties prieštaravimo įmonės tikslams, o šioje byloje ieškovė prašo priteisti nuostolius, kuriuos kildina ne iš minėtos pirkimo–pardavimo sutarties.
51.3. Nė vienas iš atsakovų negavo jokios finansinės naudos, nuomą už patalpas gaudavo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, todėl akivaizdu, kad ieškovė ieškinį pareiškė netinkamiems atsakovams. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai, būdami fiziniai asmenys, būtų asmeniškai gavę pinigines lėšas už nuomojamas patalpas.
51.4. Ieškovė ne tik nepagrindė, bet ir neįrodė, nei atsakovo V. S., neteisėtų veiksmų, pažeidus įstatyme numatytas pareigas, nei kokių nors sutartinių įsipareigojimų pažeidimų.
51.5. Pirkimo–pardavimo sutartimi ar kokiu kitu dokumentu SMG nebuvo suteikusi ieškovei teisės nuomoti patalpų, tarp SMG įsipareigojimo nedisponuoti patalpomis ir ieškovės negautų pajamų nėra jokio priežastinio ryšio. Be to, ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio, t. y. nepagrindė jokiais įrodymais, kokio dydžio pajamas, už kurį laikotarpį ir pagal kokias nuomos sutartis būtų gavusi, jeigu SMG nebūtų pažeidusi pareigos nedisponuoti patalpomis.
51.6. Ieškovė ne tik nuomojo nekilnojamąjį turtą, tačiau nemažai jo parduodavo kaip visiškai nereikalingą įmonės veikloje. Valdybos posėdžių protokolai patvirtina, kad valdyba nuolat sprendė ir priimdavo sprendimus dėl ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo su atsakovais visiškai nesusijusiems asmenims, t. y. nekilnojamojo turto pardavimas buvo įprasta praktika.
51.7. Ieškovė savo nuostolius grindžia negautomis pajamomis iš patalpų nuomos, taigi jai visada, t. y. nuo Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, turėjo ir galėjo būti žinoma, kokie tariamai buvo jos nuostoliai dėl patalpų nuomos. Be to, ieškovė, neturėdama galimybės iki ieškinio pateikimo gauti duomenų apie kito asmens gautas pajamas iš nuomos, turėjo teisę pasinaudodama civilinio proceso šalims suteiktomis teisėmis prašyti išreikalauti įrodymus, išduoti liudijimą įrodymams gauti, gavusi duomenis tikslinti ieškinį arba prašyti teismo nustatyti nuostolių dydį.
51.8. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, nes ieškovė buvo pateikusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas 2011 m. gegužės 11 d., t. y. jau praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, ieškovė apie negaunamas pajamas už patalpų nuomą turėjo sužinoti vėliausiai iki kiekvienų metų balandžio 30 d., kada turėjo būti tvirtinamas finansinių ataskaitų rinkinys, nuo ko atitinkamai ir turėjo būti skaičiuojama ieškinio senatis.
51.9. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai dalyvavo baudžiamojoje byloje, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Atsakovo V. S. atstovas baudžiamojoje byloje nedalyvavo. Be to, tiek paties ieškinio, tiek bylos apimtis itin didelė, pati ieškovė jau po pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu tikslino ieškinį, nors atsakovai dar atsiliepime į ieškinį buvo nurodę, kad ieškinio pagrindas neaiškus ir netikslus. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos neturi būti sumažintos.
52. 2020 m. spalio 26 d. gautas atsakovo E. M. prašymas priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
53. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
54. Apeliantė skundžia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 198 950,77 Eur žalos priteisimo; taip pat apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų dydžiu; dėl kitų teismo sprendimo dalių apeliacinis skundas nėra paduotas, todėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro būtent teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ta apimtimi, kuria teismas netenkino ieškinio dėl žalos atlyginimo, kurią (žalą) sudaro nurodytos sumos nuomos mokestis, SMG gautas iš nuomininkų per laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. kovo 4 d. (iki visiško pirkėjo SMG atsiskaitymo už iš AB ,,Spauda“ įsigytas patalpas) bei ta apimtimi, ar teisingai paskirstytos (priteistos) bylinėjimosi išlaidos.
Dėl 198 950,77 Eur žalos
55. Reikalavimą priteisti iš atsakovų 198 950,77 Eur žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas atmetė dviem savarankiškais pagrindais: dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir dėl šio reikalavimo nepagrįstumo.
56. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
57. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija).
58. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, iš kokios rūšies civilinės atsakomybės santykių (sutartinių ar deliktinių) toks reikalavimas kyla (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).
59. Vertinant, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, turi būti nustatytas senaties termino pradžios momentas (CK 1.127 straipsnis), taip pat, ar nėra aplinkybių, dėl kurių senaties terminas buvo sustabdytas (CK 1.129 straipsnis) arba nutrauktas (CK 1.130 straipsnis).
60. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškinio senaties termino pradžia – 2005 m. balandžio 15 d. Pasak ieškovės, jos valdymo organai iš AB „Spauda“ buhalterinės apskaitos dokumentų negalėjo gauti informacijos, ar SMG vykdė neteisėtai įsigytų patalpų nuomos veiklą, ir kokias pajamas gavo. Minėtos aplinkybės buvo sužinotos tik 2010 m. vasario 26 d. specialistams pateikus išvadas ikiteisminio tyrimo metu ir leidus su jomis susipažinti ieškovei. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie atsakovų įvykdytus neteistus veiksmus anksčiausiai galėjo sužinoti 2008 m. rugpjūčio 22 d., ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas 2010 m. balandžio 19 d. Iš šių apeliantės argumentų spręstina, kad ji laikosi pozicijos, jog pareikšdama ieškinį baudžiamojoje byloje, ji nutraukė ieškinio senatį (CK 1.130 straipsnio 1 dalis).
61. Byloje kilo ginčas tiek tuo aspektu, kada ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas, tiek dėl aplinkybės, ar ieškinyje, pareikštame baudžiamojoje byloje, buvo reiškiamas ir reikalavimas priteisti iš atsakovų 198 950,77 Eur žalą, kaip SMG gautą nuomos mokestį per laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. kovo 4 d.
62. Pasak apeliantės, nors 2011 m. gegužės 11 d. civiliniame ieškinyje nėra konkretizuota, iš ko susideda 9 522 115,66 Lt žala, bet reikalavimas apėmė ir reikalavimą dėl žalos už nepagrįstai SMG gautas nuomos pajamas atlyginimo.
63. Į bylą pateiktame 2011 m. balandžio 1 d. kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-038-09 (t. 1, b. l. 80) nurodyta, kad apeliantė 2010 m. balandžio 19 d. buvo pripažinta civiline ieškove, tačiau pats šios datos civilinis ieškinys į bylą nėra pateiktas. Tai, kad AB „Spauda“ buvo pripažinta civiline ieškove, savaime nepatvirtina jos argumento, jog tą pačią dieną buvo pateiktas ir civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, nes savo teiginiams pagrįsti apeliantė įrodymų nepateikė. Pripažinimas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje nėra tapatus veiksmas ieškinio pareiškimui, nes veiksmas, nutraukiantis ieškinio senatį, yra tik nustatytos formos procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pripažinto subjekto materialūs reikalavimai. Į bylą yra pateiktas tik 2011 m. gegužės 11 d. baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys. Tai, leidžia abejoti apeliantės teiginiais dėl 2010 m. balandžio 19 d. ieškinio egzistavimo, nes argumentų, kodėl minėtas ieškinys nėra pateiktas į bylą, apeliantė nenurodo, taip pat nenurodo aplinkybių, dėl kurių ji tokio ieškinio, jeigu jis buvo pareikštas, negali gauti iš baudžiamosios bylos medžiagos. Nesant 2010 m. balandžio 19 d. ieškinio, nėra galimybės nustatyti, ar jis buvo apskritai pareikštas ir, jeigu taip, ar pareikštas tiems patiems atsakovams ir dėl tos pačios žalos, kaip ir ieškinys šioje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentas, kad ieškinys buvo pareikštas dar 2010 m. balandžio 19 d. atmetamas kaip nepagrįstas ir konstatuojama, kad ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas 2011 m. gegužės 11 d.
64. Analizuojant, ar 2011 m. gegužės 11 d. pareikštu ieškiniu buvo nutraukta ieškinio senatis reikalavimui dėl 198 950,77 Eur žalos atsakovams pareikšti, pažymima, kad baudžiamojoje byloje pareikštas reikalavimas atlyginti 9 522 115,66 Lt žalą nėra detalizuotas pagal šios sumos sudedamąsias dalis, todėl apeliantė laikosi pozicijos, kad reikalavimas apėmė ir reikalavimą dėl žalos už nepagrįstai SMG gautas nuomos pajamas atlyginimo.
65. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškovės argumentą, rėmėsi tuo, kad 9 522 115,66 Lt suma visiškai sutapo su atsakovams baudžiamojoje byloje pareikštų kaltinimų apimtimi, todėl baudžiamojoje byloje pareikštus civilinio ieškinio reikalavimus identifikavo pagal kaltinamajame akte nurodytas veikas bei tų veikų sukeltas pasekmes. Šis teismo pasirinktas civilinio ieškinio reikalavimų identifikavimo būdas teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįstas ir teisingas. Atsakovai baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-626/2018 buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje pagal iš anksto parengtą veiklos planą, nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 kovo 5 d. iššvaistė ar padėjo iššvaistyti 9 522 115,66 Lt (2 757 795,31 Eur) AB „Spauda“ turtą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarp 9 522 115,66 Lt atsakovų iššvaistyto ar padėto išvaistyti AB „Spauda“ turto nėra nurodyta 198 950,77 Eur suma už SMG išnuomotas Patalpas laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. kovo 4 d. (iki visiško atsiskaitymo už įsigytas patalpas), todėl negalima teigti, kad baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus šioje civilinėje byloje pareikštam ieškiniui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtoje baudžiamojoje byloje AB „Spauda“ nebuvo pareiškusi ieškinio atsakovams dėl 198 950,77 Eur žalos už SMG išnuomotas Patalpas nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. kovo 4 d., todėl ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje ieškinio senaties nenutraukė. Šis reikalavimas atsakovams, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo pareikštas tik 2018 m. gruodžio 12 d. ieškiniu šioje byloje.
66. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
67. Pasak apeliantės, apie atsakovų įvykdytus neteistus veiksmus ji anksčiausiai galėjo sužinoti 2008 m. rugpjūčio 22 d. Taigi, net ir skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo atsakovės nurodomos datos, t. y. 2008 m. rugpjūčio 22 d., ieškinys (2018 m. gruodžio 12 d.) pateiktas daugiau negu po dešimties metų, t. y. žymiai praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą.
68. Apeliantė nurodo, kad jei teismas manytų, kad senaties terminas praleistas, jis turi būti atnaujintas.
69. CK 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Taigi, ieškinio senaties termino atnaujinimą įstatymų leidėjas sieja su termino praleidimo priežasčių svarba, tačiau aplinkybių sąrašo ar kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiama ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarba, neįvardija. Tai reiškia, kad šiuos klausimus kiekvienu konkrečiu atveju yra pavesta spręsti teismui, o pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Pastarąsias aplinkybes turi įrodyti šalis, praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir siekianti teisių apsaugos po šio termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-893-553/2020).
70. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019).
71. Atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju vertintina tai, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nusprendė praleisto termino neatnaujinti, t. y., kad nėra svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių.
72. Apeliantė skunde nurodė, kad ėmėsi visų priemonių apginti pažeistas teises bei nuosekliai nuo 2008 m. stengiasi šias pažeistas teises ginti. Be to, šioje byloje pareikštas reikalavimas susijęs su daugelio bendrovės akcininkų interesais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
73. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turėjo visas galimybes, sužinojusi apie savo pažeistas teises, t. y. apie SMG gautas lėšas už Patalpų nuomą, kreiptis į teismą nepraleidus ieškinio senaties termino. Be to, pati apeliantė nurodo, kad ji nuo 2008 m. gina savo pažeistus interesus, tačiau nepaaiškina, kodėl per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į teismą dėl šioje byloje prašomos priteisti žalos atlyginimo.
74. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir apeliantės elgesį, jokių pagrindų atnaujinti ieškovei ieškinio senaties terminą nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei neįrodžius aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo laiku įgyvendinti savo teisės į ieškinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai praleisto ieškinio senaties termino neatnaujino.
75. Konstatavus, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas be svarbios priežasties ir nepateisinamai ilgai, nėra tikslinga pasisakyti dėl likusių apeliacinio skundo argumentų, nes jie nelemia kitokios šio ginčo išnagrinėjimo procesinės baigties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės ieškinio reikalavimus dėl 198 950,77 Eur žalos atlyginimo atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
76. Apeliantė skunde nurodo, kad atmetus apeliacinį skundą E. M. ir V. S. pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos, nes nagrinėjant ginčą neiškilo specialių žinių reikalingumo būtinybė, nebuvo nagrinėjami nauji klausimai, atsakovai dalyvavo baudžiamosios bylos Nr. 1-6-626/2018 nagrinėjime.
77. Su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad buvo reiškiamas reikalavimas dėl sudėtinės žalos atlyginimo, bylos apimtis didelė, atsakovų atstovai teikė daug procesinių dokumentų (atsakovų atstovai teikė atsiliepimus į ieškinį, triplikus, atsiliepimus į patikslintą ieškinį, prašymus ir paaiškinimus dėl papildomų įrodymų), teismas taip pat atsižvelgė į bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, todėl atsakovų prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme atitiko atsakovų atstovų darbo ir laiko sąnaudas. Be to, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovų prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme pagrįstos, todėl nėra pagrindo jų mažinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
78. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, todėl atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
79. Atsakovas E. M. 2020 m. spalio 26 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat įrodymus, pagrindžiančius, kad I. M. sumokėjo 400,00 Eur advokatui V. Paulauskui už E. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, todėl ši suma, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, jam priteistina iš ieškovės.
80. Kiti atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, į bylą nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteisiamos.
81. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi atidėjo ieškovei AB „Spauda“ 2467,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme, todėl, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš ieškovės priteisiamas minėtas 2467,00 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Spauda“ į valstybės biudžetą 2467,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.
Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Spauda“ atsakovui E. M. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.