- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- AN2-108-1049/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00237-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pažeidėjas
- M. M.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. įgaliotojo atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjos 2024 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-16-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23211370301 M. M. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 362 straipsnio 1 ir 5 dalyse, ir nubaustas galutine 140,00 eurų dydžio bauda už tai, kad patikrino ir priėmė nepasirašytą projektuotojo M. M. parengtą statinio projektą – „Kitos paskirties inžinerinio statinio žemės sklype (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Statybos projektas“ (toliau – Projektas) bei nepatikrino ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas advokatas Gintaras Černiauskas pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartimi skundas netenkintas, konstatavus, kad M. M. kaltė padarius administracinius nusižengimus visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 362 straipsnio 1, 5 dalis, daryti priešingą išvadą nei padarė Inspekcija, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. įgaliotasis atstovas advokatas Gintaras Černiauskas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį bei Inspekcijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą sustabdyti administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjimą, nes Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjama civilinė byla dėl Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. (6.4.e)-AVE-079 ir dėl Birštono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 8 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-22-220908-00025 panaikinimo bei statybos padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo, kadangi šioje civilinėje byloje teismas pasisakys dėl to paties teisės akto, už kurio priėmimą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas M. M., t. y., 2022 m. rugsėjo 8 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-22-220908-00025, teisėtumo. Tačiau Inspekcija šio prašymo netenkino. Skunde teismui buvo nurodyta, kad Inspekcija nepagrįstai paskubėjo spręsti M. M. administracinės atsakomybės klausimą ir todėl, vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-98-361/2022 suformuota teismų praktika, prašyta jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nuraukti. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio skundo argumento visiškai nepasisakė, jo neišnagrinėjo. Neišnagrinėjęs esminio skundo argumento, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, apylinkės teismas pažeidė rungimosi bei teisės į gynybą principus ir taip padarė esminius proceso teisės pažeidimus, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti nutartį.
3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad tarp teismo išnagrinėtos bylos ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-37-939/2025 (toliau – civilinė byla) yra tiesioginis prejudicinis ryšys ir kad civilinėje byloje nustatytos aplinkybės dėl M. M. patikrinto Projekto pagrindu išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo turės įtakos nustatant, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, ar neatliko.
3.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-98-361/2022, kurioje buvo išnagrinėta identiška situacija, kai Inspekcija paskyrė baudą asmeniui už tai, kad jis išdavė statybą leidžiantį dokumentą, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nors lygiagrečiai yra nagrinėjama civilinė byla, pagal Inspekcijos ieškinį, dėl to paties statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Šioje nutartyje nurodyta, kad toks institucijos darbas, kai inicijavusi teisminį procesą administraciniame teisme ir nesulaukusi bylos baigties, ji imasi persekioti ir bausti pagal ANK valstybės tarnautoją, dalyvavusį administracinio akto, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo kreipėsi į administracinį teismą, išdavimo procedūroje, nedera su efektyvaus, protingo viešojo administravimo vykdymu, pažeidžia konstitucinius teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principus. Galiausiai, Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad dėl leidimo, kurio išdavimo procedūroje dalyvavo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo administracinis teismas dar nėra priėmęs galutinio procesinio sprendimo, todėl, akivaizdu, jog administracinėje byloje konstatavus, jog leidimo išdavimo procedūros nepažeistos, administracinės atsakomybės klausimo apskritai nekiltų.
3.4. Anot apelianto, analogiškai yra ir šioje situacijoje. Inspekcija į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus su ieškiniu dėl 2022m. rugsėjo 8 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-22-220908-00025 panaikinimo kreipėsi 2023 m. birželio 22 d., o protokolą M. M. surašė 2023 m. liepos 18 d. Civilinėje byloje tiek Birštono savivaldybės administracija, tiek ir pats statytojas nesutinka su Inspekcijos ieškiniu ir prašo jį atmesti. Tai reiškia, kad net nesant priimto teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir jis panaikinamas, Inspekcija jau siekia nubausti M. M. – valstybės tarnautoją, dalyvavusį šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje. Nors tik sulaukus civilinės bylos pabaigos ir teismo vertinimo, ar šis konkretus statybą leidžiantis dokumentas yra teisėtas, ar neteisėtas, bus galima spręsti dėl M. M. neteisėtų veiksmų egzistavimo ir administracinės atsakomybės jam taikymo. Jeigu civilinėje byloje bus priimtas teismo sprendimas Inspekcijos ieškinį atmesti ir pripažinti statybą leidžiantį dokumentą teisėtu, tuomet nebūtų absoliučiai jokios galimybės konstatuoti M. M. neteisėtų veiksmų ir taikyti jam atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nors formaliai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), stoginė atitiktų I grupės nesudėtingiesiems pastatams keliamus reikalavimus ir jai nereikėtų statybų leidimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad stoginė pastatyta Birštone, kuris yra kurortinis miestas, pastatyta stoginė priskiriama II grupės nesudėtingiesiems pastatams, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu (naujausia įstatymo redakcija), statybos leidimas turi būti išduodamas naujo nesudėtingojo II grupės statinio statybai mieste.
3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad Statybos leidimo reikėjo naujo nesudėtingojo statinio statybai kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais. Aplinkos ministras priima Įsakymus, kuriais patvirtinami STR (Statybos techniniai reglamentai).
3.7. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos 27 straipsnis buvo išdėstytas visiškai nauja redakcija. Šiais pakeitimais buvo eliminuota Aplinkos ministro teisė jo įsakymuose nustatyti kitas vietas, kuriose reikės Statybos leidimo naujo nesudėtingojo statinio statybai (neliko šios nuostatos: „kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais“). Aplinkos ministras iki pakeitimo įstatymuose nurodytų datų buvo įpareigotas priimti pakeitimų įstatymuose paminėtus įgyvendinamuosius teisės aktus, įskaitant, ir pakeisti Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Tačiau iki šiol nėra pakeistas aukštesnės galios Statybos įstatymui prieštaraujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 5 priedo Pastabų 3 punktas, nurodantis, kad I grupės nesudėtingieji pastatai kurortuose priskiriami II grupės nesudėtingiesiems pastatams. Tai reiškia, kad nors Aplinkos ministras ir nebeturi teisės savo įsakymu nustatyti papildomų vietų, kurioje reikia gauti statybos leidimą, toks jo įsakymas formaliai tebegalioja, nors jis turi būti pakeistas kaip prieštaraujantis Statybos įstatymui. Teismas neturėjo teisės vadovautis žemesnės teisinės galios teisės aktu – Aplinkos ministro įsakymu, kai tokią Aplinkos ministro teisę nuspręsti dėl statybą leidžiančio dokumento reikalaujančios statybos, jau yra panaikinęs aukštesnės galios – Statybos įstatymas. Galiausiai, kad tokio ginčo statinio (stoginės) statybai nebėra reikalingas Statybą leidžiantis dokumentas pripažino ir Inspekcijos atstovės teismo posėdžio metu.
3.8. Be to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad iš Projekto, kurį vertino atsakomybėn patrauktas asmuo ir išduoto statybą leidžiančio dokumento matyti, kad buvo statomas dar STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 5 priedo 2 lentelės 4.1. papunktyje aprašomas inžinerinis statinys – „Kitos paskirties inžinerinis statinys“ – Plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir pan.), nes jo plotas > 10 m2, < 100 m2, tai yra, neviršija 100 kv. m. STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ 4 punkto „Reglamente vartojamos sąvokos“ 4.7. papunktis įtvirtina, kad stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Taigi, teisminio ginčo statinys, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nėra pastatas. Tiek terasa, tiek stoginė priskirtini prie statinių, o ne pastatų, kurie turi patalpas, kuriose vykdomos veiklos. Todėl šiam Inžineriniam statiniui nėra taikoma Įsakymo 5 priedo pastaba, kad lentelėje nurodyti I grupės nesudėtingieji pastatai kurortuose priskiriami II grupės nesudėtingiesiems pastatams, nes ši pastaba skirta tik I grupės nesudėtingiems statiniams. Dar ir dėl to, šis ginčo statinys negali būti vertinamas kaip II grupės nesudėtingas statinys, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
3.9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad M. M. patikrino ir priėmė nepasirašytą projektuotojo M. M. parengtą statinio projektą ir nurodo, kad Projektas buvo pasirašytas elektroniniu būdu pateikiant jį per informacinę sistemą „Infostatyba“, kurią administruoja būtent pati Inspekcija.
3.10. Apeliantas tvirtina, kad elektroninio parašo sąvoka yra daug bendresnis pavadinimas nei apie tai sprendė Inspekcija ir turi daug platesnę reikšmę ir atkreipia dėmesį į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014, kuris numato, kad elektroninis parašas gali būti labai skirtingų lygių.
3.11. Prisijungiant prie informacinės sistemos „Infostatyba“, savo tapatybę reikia patvirtinti elektroniniu parašu jungiantis per banką (naudojant SMART-ID identifikaciją) arba su elektroniniu parašu mobiliajame įrenginyje, asmens tapatybės kortele ar kriptografine USB laikmena. Tad prisijungęs prie šios sistemos, projektuotojas M. M. naudojosi elektroniniu parašu, o visi projektuotojo į sistemą įkelti dokumentai, tarp jų ir pats Projektas, taip pat laikomi pasirašytais elektroniniu parašu.
3.12. Anot apelianto, nutartyje cituojamas reglamentavimas, pvz. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punktas ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 12 punktas, kad pridedamas statinio projektas turi būti pasirašytas (patvirtintas) statinio projektą privalančių pasirašyti asmenų (statinio projekto vadovo, statinio projekto dalių vadovų) kvalifikuotais elektroniniais parašais, taikomas tik tuo atveju, kai projektą ar atskiras jo dalis rengia keli projektuotojai. Tai yra, kai projektą rengia ir jam vadovauja, ir Projekto vadovas, ir atskirų jo dalių projektuotojai (architektai), visų šių asmenų elektroninis pasirašymas yra būtinas, kadangi tokiu atveju įkėlimas į IS „Infostatyba“ reikštų tik vieno iš jų parašą, o kitas (kiti) projektuotojai būtų likę nepasirašę ir neneštų atsakomybės už projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė, kadangi visą Projektą parengė pats projektuotojas M. M. ir jį pasirašė savo elektroniniu parašu, įkeldamas Projektą į IS „Infostatyba“. Tai yra įprasta, visuotinai pripažinta praktika, kurią taiko absoliučiai visos Lietuvos Respublikos savivaldybės. Todėl teismo išdėstyti argumentai yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys realiai IS „Infostatyba“ naudojime susiklosčiusiai praktikai.
3.13. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nutarties argumentais, kad nėra pagrindo abejoti Inspekcijos pateikta išvada, jog vertinant Detalųjį planą (toliau – DP) ir DP korektūrą, sužymėti matmenys ir atstumai aktualioje stoginės vietoje įskaitomi, suprantami, t. y. atstumas nuo sklypo ribos iki statybos ribos DP yra 3,00 m, o DP korektūroje – 2,67 m, tuo tarpu Projekte stoginė suprojektuota 0,62 m atstumu iki sklypo ribos (Projekto 36 psl.), ir kad ši aplinkybė įrodyta Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-198-787/2023. Šie teismo argumentai prieštarauja kitiems byloje pateiktiems įrodymams, o M. M. net nebuvo Alytaus apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. II-198-787/2023 šalimi, todėl minėtoje byloje projektuotojo pateikti paaiškinimai negali jam sukelti jokių pasekmių, o 2023 m. spalio 16 d. nutartyje priimti išaiškinimai negali būti taikomi jo atžvilgiu.
3.14. Be to, pati Inspekcija, vertindama DP ir DP korektūrą, teigė, kad jie yra neįskaitomi. Pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio 29 d. Inspekcijos privalomajame nurodyme Nr. PN-2226 buvo išaiškinta, kad Detaliojo plano pagrindinis brėžinys yra neįskaitomos rezoliucijos, todėl tarsi negalima daryti jokių išvadų apie jo sprendinius. Be to, Privalomajame nurodyme Nr. PN-2226 Inspekcija priminė, kad ji 2022 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 2D-20415 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų registravimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre“ savivaldybę informavo, kad registro tvarkymo įstaigos (savivaldybių administracijos) privalo užtikrinti, kad klaidingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys arba registro duomenų pakeitimai būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti, todėl nurodė sprendimą, kuriuo patvirtintas DP, DP tekstinės ir grafinės dalies sprendinius bei sprendimą, kuriuo patvirtinta DP korektūra, DP korektūros tekstinės ir grafinės dalies sprendinius įskaitomos rezoliucijos įkelti į TPDR. Savivaldybė atsakydama į šį Privalomąjį nurodymą Nr. PN-2226 savo 2022 m. gruodžio 22 d. rašte (6.10.Mr.)- SR-1346 informavo, kad DP ir DP korektūros dokumentai įkelti į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrą (TPDR Nr. T00008056), taip pat, pažymėjo, kad galiojančios DP korektūros brėžinį nuskenuoti geresne raiška (rezoliucija) nėra galimybės, kadangi Savivaldybės administracijos turimas popierinis galiojančios DP korektūros brėžinys yra tokios kokybės, kurios ir buvo teiktas Inspekcijai. Tai, anot apelianto, reiškia, kad niekuo nepagrįsta ir neįrodyta išvada, kad Stoginė suprojektuota už šiam žemės sklypui galiojančiajame DP ir DP korektūroje pažymėtos statybos ribos, kadangi iš šių minėtų ir seniai parengtų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose nėra konkrečių atstumų ar išmatavimų, nėra jokios realios galimybės šios aplinkybės nustatyti. Inspekcija ir teismas dėl šios aplinkybės vadovaujasi prielaida (spėjimu), nors tai imperatyviai draudžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, gero viešojo administravimo principas ir suformuota teismų praktika.
3.15. Šiuo atveju M. M., neturėdamas aiškaus draudimo iš DP ir DP korektūros teisės normų, negalėjo iš statytojo reikalauti daugiau, nei nustato šių labai seniai parengtų ir sunkiai įskaitomų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimai, todėl jis neturėjo pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo neišduoti leidimo Nr. LSNS-22-220908-00025, kadangi priešingas jos veikimas būtų pripažintas ultra vires. Tuo tarpu Inspekcija, priešingai, interpretuodama ir savaip aiškindama DP ir DP korektūros pagrindinio brėžinio sprendinius, nors kitu raštu pati pripažindama, kad DP ir DP korektūros pagrindinis brėžinys yra neįskaitomos rezoliucijos, veikia ultra vires ir nori nustatyti statytojui tokius reikalavimus, kokių galimai šiame brėžinyje net nėra. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad žemės sklypui galiojantys teritorijų planavimo dokumentai – DP ir DP korektūra yra neįskaitomi bei juose nėra aiškiai pažymėtos statybos ribos, negalima konstatuoti, jog yra įrodyta Inspekcijos dėstoma aplinkybė, kad stoginė yra suprojektuota už statybos ribos. O kadangi bet kokie neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tai būtina pripažinti, kad M. M. šiuo atveju savo pareigas vykdė pagal teisės aktų reikalavimus.
3.16. Galiausiai Inspekcijos departamento skyriaus pareigūnė R. M., atlikusi pakartotinį 2022 m. rugsėjo 8 d. leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą, 2023 m. kovo 14 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-20-230314-00034 (toliau – SLD patikrinimo aktas) nustatė, kad pašalinus 2023 m. vasario 22 d. SLD patikrinimo aktu konstatuotus pažeidimus, 2022 m. rugsėjo 8 d. leidimas išduotas teisėtai. Nors šis SLD patikrinimo aktas buvo panaikintas Inspekcijos departamento direktoriaus 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. P3-43, tačiau didelių abejonių kelia šio potvarkio teisėtumo klausimas, nes jis buvo priimtas vėliau ir dėl to paties statybą leidžiančio dokumento, kas reiškia, jog buvo įvykdyta antra administracinė procedūra. Taigi, pati Inspekcija vieną kartą jau buvo konstatavusi, kad Birštono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 8 d. išduotas leidimas Nr. LSNS-22-220908-00025, už kurio priėmimą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas M. M., yra teisėtas. Todėl toks Inspekcijos nenuoseklumas, ypač, turint omenyje, kad jos priimtame nutarime dėstomi motyvai ir argumentai yra nepagrįsti įrodymais, o daugiau pačios Inspekcijos prielaidomis, turėtų būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
4.1. Atsiliepime tvirtinama, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs pateiktus įrodymus bei teisinį reglamentavimą, pagrįstai konstatavo, kad M. M. kaltė padarius administracinius nusižengimus visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 362 straipsnio 1, 5 dalis ir paliko Inspekcijos 2024 m. vasario 8 d. nutarimą nepakeistą.
4.2. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu todėl, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-37-939/2025. Teismas, motyvuodamas žodžiu teismo posėdžio metu, įvertino, kad sprendimas civilinėje byloje gali įsiteisėti tik po ANK 39 straipsnyje nustatytų terminų suėjimo ir kad vien todėl administracinio nusižengimo byla galėjo būti nutraukta.
4.3. Tai, kad pagal Statybos įstatymą tam tikrais atvejais neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, dar nereiškia, kad statytojui (žemės sklypo valdytojui ir (ar) naudotojui) panaikinamas įpareigojimas laikytis kitų teisės aktų reikalavimų. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 61 straipsnio 2 dalį statant statinius (nenustatyta jokių išimčių pagal statinių kategorijas), taip pat keičiant žemės sklypų užstatymo tankį, intensyvumą, tipą gamtos paveldo objektų teritorijoje, privalomas už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas (derinimas) projektui Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškos nuostatos įtvirtintos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje (statant statinius gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje), 65 straipsnio 3 dalyje (statant statinius gamtiniuose rezervatuose), 66 straipsnio 2 dalyje (statant statinius valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose), 69 straipsnio 2 dalyje (statant statinius gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose), 84 straipsnio 4 dalyje (statant statinius valstybiniuose parkuose), 85 straipsnio 2 dalyje (statant statinius valstybinio parko ar valstybinio draustinio buferinės apsaugos zonoje), 86 straipsnio 4 dalyje (statant statinius biosferos rezervatuose), 87 straipsnio 2 dalyje (statant statinius biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje), 88 straipsnio 4 dalyje (statant statinius biosferos poligonuose). Be to, procesas civilinėje byloje dėl Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. (6.4.e)-AVE-079 ir dėl Birštono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 8 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-22-220908-00025 panaikinimo bei statybos padarinių (duomenys neskelbtini) pašalinimo, šiuo metu vis dar vyksta.
4.4. Atsiliepime nesutinkama su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad prie IS „Infostatyba“ prisijungęs ir savo tapatybę elektroniniu parašu identifikavęs projektuotojas, visus į IS „Infostatyba“ įkelto Projekto dokumentus, o ir patį Projektą, pasirašė naudodamasis elektroniniu parašu. Atsiliepime cituojamos Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies, 27¹ straipsnio 1 dalies 4 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 11, 12, 13 punktų nuostatos, pagal kurias statinio projektas privalo būti pasirašytas elektroniniu parašu ir tvirtinama, kad teismas teisingai įvertino, jog M. M., priimdamas ir užregistruodamas Projektą, pažeidė Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi Projektas nebuvo pasirašytas projektuotojo.
4.5. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nepagrįsta ir neįrodyta išvada, jog stoginė suprojektuota už šiam žemės sklypui galiojančiajame DP ir DP korektūroje pažymėtos statybos ribos. Kaip nurodė apylinkės teismas, ši aplinkybė įrodyta Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-198-878/2023. Apie tai, kad stoginę suprojektavo už DP ir DP korektūroje pažymėtos statybos ribos, pripažino pats projektuotojas. Priežasties, kad stoginę suprojektavo už DP ir DP korektūroje pažymėtos statybos ribos todėl, kad buvo neaiški DP pagrindinio brėžinio rezoliucija, pats projektuotojas neįvardijo.
4.6. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl Birštono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 8 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-22-220908-00025 teisėtumo yra vienas iš Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-37-939/2025 ieškinio dalykų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. įgaliojo atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotojo atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 362 straipsnio 1 ir 5 dalyse, nesutinkama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose yra objektyviųjų ir subjektyviųjų šių administracinių nusižengimų požymių ir prašoma administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, yra priimta visapusiškai neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų aplinkybių, skubotai, neįvertinus to, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. (6.4.E)-AVE-079 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, nekeičiant pagrindinių tvarkymo ir naudojimo reglamentų, antrajam koregavimui“ ir Birštono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 8 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-22-220908-00025 galiojimo panaikinimo bei statybos padarinių pašalinimo, projektuotojo M. M. kurio paaiškinimai galėjo turėti reikšmės priimant sprendimą, neapklausus liudytoju, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikina ir priimtina nauja nutartis – administracinio nusižengimo byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
9. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. įgaliotojo atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad stoginė yra suprojektuota už žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. AV-137, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūros, nekeičiant pagrindinių statybos reglamentų, patvirtintos Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. AV-161, pažymėtos statybos ribos, kadangi iš seniai parengtų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose nėra konkrečių atstumų ar išmatavimų, nėra jokios realios galimybės šios aplinkybės nustatyti, ir kad M. M. priėmė Projektą, kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Nors apylinkės teismas išvadą, kad projektuotojo M. M. suprojektuota stoginė yra už DP ir DP korektūroje pažymėtos statybos ribos padarė atsižvelgęs į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-198-878/2023 išdėstytus argumentus, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 358 straipsnio 1 dalį minėtoje byloje patraukto projektuotojo M. M. paaiškinimus, aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apelianto argumentams, pažymi, kad M. M. minimoje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų išnagrinėtoje byloje niekaip ir jokiu statusu nedalyvavo, todėl šioje byloje negalėjo išdėstyti savo pozicijos, pasinaudoti savo teise būti teismo išklausytam, užduoti klausimus M. M.. Tuo tarpu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje M. M. apklaustas net nebuvo, nors jo parodymai dėl stoginės projektavimo aplinkybių, dėl Projekto atitikimo teritorijų planavimo dokumentams yra reikšmingi sprendžiat M. M. administracinės atsakomybės klausimą, vertinat, ar jo veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 362 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Tokiu būdu tiesiogiai teisme neapklausus liudytoju projektuotojo M. M., yra pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo M. M. konstitucinė teisė į teisminę gynybą ir teisė į tinkamą teisinį procesą.
10. Dar vienas, apygardos teismo vertinimu, itin svarbus apeliacinio skundo argumentas yra siejamas su aplinkybe, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-37-939/2025 yra sprendžiamas klausimas dėl Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. (6.4.E)-AVE-079 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, nekeičiant pagrindinių tvarkymo ir naudojimo reglamentų, antrajam koregavimui“ ir Birštono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 8 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-22-220908-00025 galiojimo panaikinimo bei statybos padarinių pašalinimo. Šioje byloje taip pat sprendžiamas klausimas, ar stoginė suprojektuota už žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), galiojančiajame DP ir DP korektūroje pažymėtos statybos ribos ir ar po Birštono savivaldybės administracijos atlikto patikrinimo, kurį atliko šioje administracinio nusižengimo byloje atsakomybėn traukiamas M. M., 2022 m. rugsėjo 8 d. leidimas Nr. LSNS-22-220908-00025 išduotas pagrįstai. Taigi abi bylos, tiek civilinė, tiek administracinio nusižengimo yra tarpusavyje susijusios, nes jose vertinamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės dėl leidimo, kurio išdavimo procedūroje dalyvavo ir M. M., teisėtumo ir pagrįstumo. Civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas, o taip pat ir minėtoje byloje padarytos išvados svarbios sprendžiant klausimą, ar M. M., tikrindamas Projektą, galėjo ir turėjo numatyti, kad jo sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, t. y., ar jo veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji ANK 362 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, ypač atsižvelgus į tai, jog Inspekcijos 2022 m. lapkričio 29 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-2226 buvo nurodyta, kad DP korektūros pagrindinis brėžinys yra neįskaitomas, o Birštono savivaldybės administracija, atsakydama į šį privalomąjį nurodymą, pažymėjo, jog galiojančios DP korektūros brėžinį nuskenuoti geresne raiška (rezoliucija) nėra galimybės, kadangi Savivaldybės administracijos turimas popierinis galiojančios DP korektūros brėžinys yra tokios kokybės, kurios ir buvo teiktas Inspekcijai.
11. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, aplinkybė apie apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą buvo akcentuojama tiek bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, tiek skunde apylinkės teismui. Atsižvelgdamas į tai, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl statybą leidžiančio dokumento, kurio priėmimo procedūroje dalyvavo M. M., pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, apylinkės teismas darė pertraukas, motyvuodamas tai siekiu sulaukti procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo, tačiau galiausiai 2025 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu pranešė, kad nors skundo nagrinėjime buvo padaryta pertrauka, kad sulaukti procesinio sprendimo kitoje byloje, tačiau atsižvelgus į tai, kad artėja senaties terminas, nutarė tęsti skundo nagrinėjimą ir dėl to priėmė skubotą sprendimą administracinio nusižengimo byloje. Iš to seka, kad apylinkės teismas šiuo atveju prioritetą suteikė ne išsamiam bylos išnagrinėjimui, reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui, o procesinių terminų, kuriuos, beje, interpretavo klaidingai, laikymuisi.
13. Šiuo aspektu svarbu tai, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), t. y. teisės šaltiniai yra ir teismų precedentai. Nagrinėjamu aspektu aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019, kurioje konstatuota, jog teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir neturėdamas įgaliojimų patikrinti bylai reikšmingų faktų teisėtumo, kurių teisėtumas tikrinamas civilinio proceso tvarka, nors ANK tai ir nenustatyta, privalo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, iki bus išspręsta byla, nagrinėjama civilinio proceso tvarka, priešingu atveju yra rizikuojama priimti neteisėtą sprendimą. Kaip matyti iš apylinkės teisme vykusio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo proceso, pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuluotų reikalavimų, tačiau galiausiai, klaidingai manydamas, kad sueina ANK 39 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nutarė nebelaukti civilinės bylos baigties ir priėmė skundžiamą nutartį, nors, kaip minėta anksčiau, civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas ir minėtoje byloje priimtame procesiniame sprendime padarytos išvados bus reikšmingos vertinant, ar M. M. kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.
14. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundus dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi pareigą patikrinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tuo tarpu apygardos teisme administracinio nusižengimo byla įprastai nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, tuo tarpu Institucijos nutarimas laikomas pagrįstu kai išsiaiškintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir jos yra pagrįstos išsamiu įrodymų, kurie turi būti pakankami, nuoseklūs, neprieštaringi, logiški bei patikimi, vertinimu. Nagrinėjamu atveju yra susidariusi tokia teisinė situacija, kuomet civilinėje byloje yra vertinamas 2022 m. rugsėjo 8 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-22-220908-00025, kurio išdavimo procedūroje dalyvavo ir M. M., tikrino, ar projektuotojo M. M. parengto Projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, teisėtumas, vertinama, ar jis išduotas pagrįstai. Iš dalies pritardamas apeliacinio skundo argumentams, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad civilinio proceso tvarka minėto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo sprendimas gali būti svarbus ir turėti reikšmės darant išvadas šioje byloje dėl to, ar M. M. veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji ANK 362 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, ir ar Institucijos nutarimas, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padarius minėtą administracinį nusižengimą, yra teisėtas ir pagrįstas. Kita vertus, tai niekaip neužkerta kelio apylinkės teismui pagal savo vidinį įsitikinimą priimti galutinį procesinį sprendimą ir tokiam procesui nepasibaigus, juo labiau, kad administracinėje teisenoje bylos stabdymo institutas nėra numatytas, o nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismų praktikoje nurodoma, jog teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ir tai galėtų būti vienintelis bylos stabdymo pagrindas, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-507/2017, 2K-278-788/2018), o šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
15. Įvertinus tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui ištaisant šioje nutartyje nurodytus trūkumus. Siekiant užtikrinti objektyvų ir nešališką administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, apygardos teismas nepasisakys dėl kitų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo argumentų dėl pasikeitusio Statybų įstatymo reglamentavimo, to, ar Projektas buvo tinkamai pasirašytas projektuotojo, ar ne. Šie klausimai bus iš naujo vertinami bylą nagrinėjant apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. įgaliotojo atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.