- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-29
- Bylos Nr.
- AN2-98-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01291-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo Tado Būdvyčio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-03-09 nutarimo, kuriuo panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-12-03 nutarimas Nr. VTPSI-ANR?N-167-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 2 dalį M. M. nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – institucija) 2021-12-03 priėmė nutarimą VTPSI-ANR?N-167-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21137431108, kuriuo M. M. pagal ANK 362 straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 1 750 Eur baudą, už tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-201218-00265 (toliau – Leidimas) teisėtumo patikrinimą. Patikrinus techniniame projekte „Viešbučių paskirties pastato, Klaipėdos m., Tilžės g. 86, statybos projektas“ Nr. 2L-2020-02-TP (toliau – Techninis projektas) esančius dokumentus nustatyta, kad žemės sklypas patenka į Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2002-09-26 sprendimu Nr. 198 (toliau – Detalusis planas), ribas. Žemės sklypui nustatytas teritorijos naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Projekto rengimo metu 2019-11-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtintas Detaliojo plano koregavimas. Detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas šiuo įsakymu nebuvo pakeistas, t. y. nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo reikalavimai nebuvo keičiami ir apie tai pažymėta projekto bendrosios dalies brėžinyje Nr. 2L-2019-07-TP-D-02. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Pagal Žemės naudojimo būdo tūrinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3S-37/D1-40 (aktuali redakcija nuo 2015-04-17) (toliau – Aprašas), 19 punktą kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, Įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams. Projekto brėžinyje „Sklypo schema“ Nr. 2L-2020-02-TP-SP-01 žemės sklypo, kurio naudojimo būdas – naudojimo būdas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, dalyje suprojektuotas viešbučių paskirties pastatas. Tokie Techninio projekto sprendiniai pažeidžia koreguoto Detaliojo plano sprendinius, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies ir Aprašo 19 punkto nuostatas. 2021-03-30 surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-30-210330-00019, kuriame konstatuota, kad Leidimas išduotas neteisėtai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.“ (toliau – Reglamentas) 5 priedo 1.8 punktą savivaldybės administracijos įgaliotas darbuotojas turi patikrinti ar statinio projektas sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. (duomenys neskelbtini) M. M. nepatikrino Techninio projekto sprendinių atitikimo Detaliojo plano sprendiniams ir 2020-12-17 sprendimu Nr. CPR-201217-131775 pritarė Techniniam projektui, tuo pažeisdamas Reglamento 5 priedo 1.8 punkto reikalavimus. M. M. per metus pakartotinai padarė teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą, todėl už šį pažeidimą jam skirta 1 750 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022-03-09 nutarimu tenkino administracinėn atsakomybė patraukto M. M. atstovo advokato A. A. skundą ir panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-12-03 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. M. nutraukė. Teismas, be kita ko, motyvavo, jog M. M. nuobauda paskirta už tai, kad jis išdavė statybą leidžiantį dokumentą, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t. y. nepatikrino Techninio projekto sprendinių atitikimo Detaliojo plano sprendiniams ir 2020-12-17 sprendimu Nr. CPR-201217-131775 pritarė techniniam projektui. 2002-09-26 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 198 buvo patvirtintas Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus pl. detalusis planas, pagal kurio sprendinius Tilžės g. 86, Klaipėda, žemės sklypui buvo nustatytas naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-11-06 įsakymu Nr. AD2-1884 buvo patvirtintas Rytinio pramonės rajono prie Vilniaus pl., Klaipėda, koregavimas. Šiame, pakoreguotame detaliajame plane numatyta, kad sklype Tilžės g. 86, Klaipėda m., rengiamasi statyti ir viešbučio paskirties pastatus. Taigi M. M., 2020-12-17 sprendimu, pritardamas techniniam projektui, vadovavosi būtent 2019-11-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus minėtu įsakymu pakoreguotu detaliuoju planu. Nors institucija tvirtina, kad 2019-11-06 detaliojo plano koregavimu nebuvo pakeista žemės naudojimo paskirtis, ir viešbučių statyba Tilžės g. 86, Klaipėda, negalima, tačiau būtent 2019-11-06 pakoreguotame detaliajame plane yra numatyta viešbučio statyba. Teismas pritarė skundo teiginiams, kad viešbučio paskirties pastato statybos buvo aiškiai numatytos Detaliojo plano koregavimo dokumentuose bei Komplekso projektiniuose pasiūlymuose, kuriems pritarė visi šiuos dokumentus vertinę subjektai, ir todėl M. M. neturėjo pagrindo neišduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2022-01-20 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-11-11 nutarimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla, susijusi su parengtu projektu tame pačiame sklype – Tilžės g. 86, Klaipėda. Šioje nutartyje apygardos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus detaliojo plano korektūras, Tilžės g. 86, Klaipėdos m. teritorijoje nebuvo numatyta viešbučio paskirties pastato ir sprendė, jog šiose korekcijose yra nurodoma apie numatomą viešbutį, projektuojamą atskirtu projektu (nutartis Nr. AN2-7-360/2022). Teismo vertinimu, M. M. veikoje nėra subjektyviojo nusižengimo sudėties požymio – kaltės, todėl institucijos 2021-12-03 nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena M. M. atžvilgiu nutrauktina.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjas T. Būdvytis apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2022-03-09 nutarimą ir institucijos 2021-12-03 nutarimą palikti galioti.
3.1. Mano, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas neanalizavo ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių susijusių su Detaliojo plano sprendiniais, nevertino, ar Projektas atitinka Detaliojo plano sprendinius. Teismas nenurodė teisinių argumentų dėl skunde ir atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, susijusių su Detaliojo plano sprendiniais ir viešbučių paskirties pastato atvaizdavimu Detaliojo plano brėžiniuose, nevertino ir nepasisakė dėl inspekcijos teiktų įrodymų ir argumentų.
3.2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 (toliau – Taisyklės), 323.1 papunkčiu, 2019-11-06 įsakymu Nr. AD2-1884 „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinamos teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimo žemės sklype Tilžės g. 86, Klaipėdoje, techninio projekto rengimo metu“ patvirtino Detaliojo plano korektūrą. Tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 318.3 papunktyje. Detaliojo plano korektūros sprendiniais atliktas nustatytos statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinamos teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimas, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei, nekeičiant privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų. Detaliojo plano korektūros aiškinamajame rašte nurodyti numatomi detaliojo plano pakeitimai: 1. Koreguojama statybos zona, 2. Koreguojama statybos riba, 3. Numatomas servitutas S1.1 sklype, 4. Koreguojama statybos linija šiaurinėje sklypo dalyje, 5. Koreguojamos numatytos automobilių stovėjimo vietų su želdiniais zonos, 6. Koreguojama aukštos įtampos elektros oro linijos apsaugos zona. Kadangi Detaliojo plano korektūra buvo atliekama Projekto rengimo matu, todėl vadovaujantis Taisyklių 323.1. punktu, atliekant detaliųjų planų korektūras Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais statinio projekto rengimo metu, Teritorijų planavimo komisijai turėjo būti pateikiama: detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ antrame skirsnyje „Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalis“ pateikiami reikalavimai sklypo sutvarkymo dalies dokumentacijai ir jos turiniui. Šio priedo 7.4.4. papunktyje nurodomas sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) plano turinys, kurį sudaro: keliai, gatvės, šaligatviai, takai, stovėjimo aikštelės ir jų dangos, tvorų, atraminių sienelių, mažosios architektūros elementų vietos ir jų rūšys, želdinių, vejų ir kitų aplinkotvarkos elementų sutartiniais ženklais nurodytos vietos, statinių išdėstymas ir jų sąrašas (eksplikacija), sutartiniai ženklai, kiti duomenys“. 2002 m. patvirtinto Detaliojo plano brėžinyje „Rytinio pramonės rajono prie Vilniaus plento, Klaipėda detalusis planas pagrindinis brėžinys M 1:4000“ nėra sprendinių susijusių su statinių išdėstymu. Detaliojo plano korekcijos pagrindiniame brėžinyje „Brėžinys su koreguojamais detaliojo plano sprendiniais M 1:750“, kuriame atvaizduoti tiek 2002 metais patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai, tiek 2019 metais atliktos Detaliojo plano korekcijos sprendiniai, nėra grafiškai atvaizduojamas jokių pastatų taip pat ir viešbučių paskirties pastato išdėstymas, pastatų išdėstymas taip pat nėra pateikiamas ir raštu. Pastatų, taip pat ir viešbučių paskirties pastato, išdėstymas yra pateikiamas kituose Detaliojo plano korektūros brėžiniuose – „Sklypo sutvarkymo planas“, „Sklypo sutvarkymo planas su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais“, tačiau šiuose brėžiniuose atvaizduoti pastatai yra ne koreguoto Detaliojo plano sprendiniai, o Projekto sprendiniai. Todėl teismas, konstatuodamas, kad koreguotame Detaliajame plane yra numatyta viešbučių paskirties pastato statyba, nesivadovavo aukščiau nurodytomis Teritorijų planavimo įstatymo, Taisyklių ir statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatomis, todėl nepagrįstai laikė, kad viešbučių paskirties pastato statyba yra numatyta Detaliajame plane ir šių teisės normų pažeidimas taip pat turėjo įtakos nepagrįstam teismo vertinimui, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo pagrindo neišduoti statybą leidžiančio dokumento. Detaliuoju planu žemės sklypui nustatytas teritorijos naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju žemės sklype, kuriame Detalusis planas numato žemės naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, galima viešbučių paskirties pastatų statyba, kadangi tokia išvada prieštarauja nurodytam teisiniam reglamentavimui.
3.3. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas jam pavestas pareigas privalėjo vadovautis galiojančio Detaliojo plano sprendiniais. M. M. atlikdamas numatytas funkcijas negalėjo nesuprasti, kad Detaliuoju planu nustatytas žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, draudžia ginčo žemės sklype statyti viešbučių paskirties pastatus, o Projekto sprendiniai, numatantys viešbučių paskirties pastato statybą, pažeidžia Detaliojo plano sprendinius ir pritarus tokiam Projektui bus išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas ir taip pažeistos Reglamento 5 priedo 1.8 punkto nuostatos bei padarytas ANK 362 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas.
4. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta M. M. atstovas advokatas G. A. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
6. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir kartu patikrinęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius duomenis apie Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI3-6612-609/2021, teisminio proceso Nr. 3-63-3-00878-2021-3 (teisme prašymas gautas 2021-05-20) pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020-12-18 išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-31-201218-00265 panaikinimo, pritaria pirmosios instancijos teismo priimtam procesiniam sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną M. M. pagal ANK 362 straipsnio 2 dalį.
10. Šiuo konkrečiu atveju, apygardos teismo vertinimu, institucija nepagrįstai paskubėjo spręsti (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) M. M. administracinės atsakomybės klausimą. Tokia išvada darytina įvertinus aplinkybes, jog institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą M. M. 2021-06-30, o nutarimą priėmė 2021-12-03, nors žinojo, kad prieš tai, t. y. 2021-05-20 jau kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020-12-18 statybos leidimą Nr. LSNS-31-201218-00265 ir ši byla administraciniame teisme neišnagrinėta ir, beje, dar ir dabar nagrinėjama (teismo posėdis paskirtas 2022-05-18). Institucija šį prašymą, be kita ko, grindė tuo, jog Leidimas išduotas pažeidžiant Techninio projekto sprendinius, t. y. būtent to paties Techninio projekto dėl kurio patikrinimo tvarkos pažeidimo (nepatikrino Techninio projekto sprendinių atitikimo Detaliojo plano sprendiniams ir 2020-12-17 sprendimu Nr. CPR-201217-131775 pritarė Techniniam projektui) M. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimu pagal ANK 362 straipsnio 2 dalį jam skirta bauda.
11. Taigi, toks institucijos darbas, kai inicijavusi teisminį procesą administraciniame teisme ir nesulaukusi bylos baigties, ji imasi persekioti ir bausti pagal ANK valstybės tarnautoją, dalyvavusį administracinio akto, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo kreipėsi į administracinį teismą, išdavimo procedūroje, nedera su efektyvaus, protingo viešojo administravimo vykdymu, pažeidžia konstitucinius teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principus. Atsižvelgiant į tai, institucijos skundo argumentai, jog M. M. 2020-12-17 sprendimu Nr. CPR-201217-131775 pritardamas Techniniam projektui negalėjo nesuprasti, kad Detaliuoju planu nustatytas žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, draudžia ginčo žemės sklype statyti viešbučių paskirties pastatus, o Projekto sprendiniai, numatantys viešbučių paskirties pastato statybą, pažeidžia Detaliojo plano sprendinius ir pritarus tokiam Projektui bus išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas, papildomai nevertinami. Kaip minėta. dėl Leidimo, kurio išdavimo procedūroje dalyvavo ir M. M., teisėtumo ir pagrįstumo administracinis teismas dar nėra priėmęs galutinio procesinio sprendimo. Beje, akivaizdu, jog administracinėje byloje konstatavus, jog Leidimo išdavimo procedūros nepažeistos, M. M. administracinės atsakomybės klausimo apskritai nekiltų.
12. Byloje paaiškėjus aptartai šios nutarties 10 punkte aplinkybei, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kartu atsižvelgiant į tai, jog ANK nenumatyta galimybė sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, yra pagrindas daryti išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisingas, administracinė teisena M. M. ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukta pagrįstai. Institucija byloje neįrodė nei M. M. kaltės, nei neteisėtos veikos požymių ANK 362 straipsnio 2 dalies dispozicijos prasme. Dėl to, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-03-09 nutarimą M. M. administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo Tado Būdvyčio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.