- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- AN2-7-360/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00843-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Institucija
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Pažeidėjas
- 2L Architects
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucijos) Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-11 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2021-06-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, kaip projektuotoja, pažeisdama Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktų, 24 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. Dl-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.1. punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, Žemės naudojimo būdo turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3S-37/D1-40 (aktuali redakcija nuo 2015-04-17) (toliau - Aprašas) 19 punkto, reikalavimus, 2020 metais parengė ir pasirašė bei 2020-11-18 statinio projekto užsakovui MB „ (duomenys neskelbtini) “ pateikė techninį projektą „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) , statybos projektas“ Nr. 2L-2020-02-TP, kurio sprendiniai, susiję su viešbučių paskirties statinio statyba kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, prieštarauja 2019-11-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinto koreguoto Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-11 nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo teisena pagal Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį nutraukta.
Šalies argumentai
3. Institucijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirti nuobaudą pagal Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį.
3.1. Nurodo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra administracinės atsakomybės subjektas pagal Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, t. y. traukiama atsakomybėn už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja teritorijų planavimo dokumento sprendiniams – nustatyto žemės naudojimo būdo turiniui, parengimą ir pateikimą užsakovui – statytojui (,,statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja <...> teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui“). Vadovaujantis Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktais, statinio projektuotojas privalo vadovaudamasis Statybos įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą; pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šiuo atveju statinio projektuotojas patrauktas administracinėn atsakomybėn už jam nustatytų pareigų netinkamą vykdymą, tačiau tuo nėra paneigiama kitų statybą leidžiančio dokumento – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020-12-18 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) , išdavimo procese dalyvavusių subjektų atsakomybė. Inspekcija taip pat pradėjo atskiras administracinio nusižengimo teisenas atsakingų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarnautojų ir statinio projekto ekspertizės rangovo atžvilgiu, todėl taip teigti, kad statinio projektuotojo veiksmų įvertinimu siekta jam nepagrįstai perkelti kitų asmenų atsakomybės dalį, negalima ir tam nėra jokio teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad statinio projektuotojas viešbučių paskirties pastato statinio projektą parengė pagal pakoreguoto Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus pl. detaliojo plano sprendinius, kurie buvo patvirtinti 2019-11-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. AD2-1884, tačiau teismas neatliko jokio vertinimo, ar parengtas projektas atitiko šio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, nepateikė jokių argumentų, kodėl atmetė institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą įrodymus ir teiktus paaiškinimus.
3.3. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 (toliau – Taisyklės), 323.1 papunkčiu, 2019-11-06 įsakymu Nr. AD2-1884 „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinamos teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) , techninio projekto rengimo metu“ patvirtino Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus pl. detaliojo plano, patvirtinto 2002-09-26 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 198 ((duomenys neskelbtini)), korektūrą.
3.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tuo metu Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad „Detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu“. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 318.3 papunktyje.
3.5 Pasak apeliantės, detaliojo plano korektūros sprendiniais atliktas nustatytos statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinamos teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimas, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei, nekeičiant privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų. Detaliojo plano korektūros aiškinamajame rašte nurodyti numatomi detaliojo plano pakeitimai: „1. Koreguojama statybos zona, 2. Koreguojama statybos riba, 3. Numatomas servitutas S1.1 sklype, 4. Koreguojama statybos linija šiaurinėje sklypo dalyje, 5. Koreguojamos numatytos automobilių stovėjimo vietų su želdiniais zonos, 6. Koreguojama aukštos įtampos elektros oro linijos apsaugos zona“. Atitinkamai detaliojo plano sprendinių korektūros (o ne techniniai statinio projekto) sprendiniai buvo pateikti ir grafinėje koreguojamų detaliojo plano sprendinių dalyje – brėžinyje su koreguojamais detaliojo plano sprendiniais M:1750, brėžinio žymuo 2L-2019-07-TP-D-03. Kiti reglamentai detaliojo plano korektūros sprendiniais nebuvo keičiami.
3.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Taisyklių 323.1. punkte nurodyta, kad atliekant detaliųjų planų korektūras Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais statinio projekto rengimo metu, Teritorijų planavimo komisijai pateikiama detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas) antrame skirsnyje „Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalis“ pateikiami reikalavimai sklypo sutvarkymo dalies dokumentacijai ir jos turiniui. Reglamento 7.4.4. papunktyje nurodomas sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) plano turinys „sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) planas (M 1:200–M 1:500), kuriame nurodoma: keliai, gatvės, šaligatviai, takai, stovėjimo aikštelės ir jų dangos, tvorų, atraminių sienelių, mažosios architektūros elementų vietos ir jų rūšys, želdinių, vejų ir kitų aplinkotvarkos elementų sutartiniais ženklais nurodytos vietos, statinių išdėstymas ir jų sąrašas (eksplikacija), sutartiniai ženklai, kiti duomenys“.
3.7. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) , statybos projekto, pagal kurį Klaipėdos miesto savivaldybės išdavė Leidimą, detaliojo plano korektūros dokumentus sudaro:
· Įsakymas;
· Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2002-09-26 sprendimu Nr. 198 (TPD. Nr. T00030032, toliau – Detalusis planas), pagrindinio brėžinio kopija su pažymėta koreguojama teritorija;
· Sklypo sutvarkymo planas;
· Brėžinys su koreguojamo detaliojo plano sprendiniais;
· Sklypo sutvarkymo planas su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais;
· Suvestinis inžinerinių tinklų planas;
· Aiškinamasis raštas.
Sklypo sutvarkymo plano su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais brėžinyje pateikta esamų ir projektuojamų statinių eksplikacija, kurioje 7 numeriu pažymėtas „numatomas viešbutis (IV etapas) (projektuojamas atskiru projektu)“. Atkreiptinas dėmesys, kad detaliojo plano korektūra buvo atliekama statinio projekto rengimo metu, todėl numatyti sprendiniai nustatyti atsižvelgiant ne tik į Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių, bet ir anksčiau minėto STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytus reikalavimus, todėl brėžinyje „Sklypo sutvarkymo planas su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais“ yra pažymėti projekto sprendiniai – statinių išdėstymas (eksplikacija), kurie nėra detaliojo plano korektūros sprendiniai.
3.8. Apeliaciniame skunde pastebima, kad 2019 m. parengta detaliojo plano korektūra nebuvo pakoreguotas Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus pl. detaliajame plane, patvirtintame 2002-09-26 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 198 (TPDR Nr. T00030032), nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, kaip teritorijos naudojimo reglamentas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypų naudojimo būdų turinys apibrėžtas Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40. Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Remdamasis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtinta pareiga naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra paneigęs asmenų galimybę vykdyti su pagrindine žemės naudojimo paskirtimi, būdu ar pobūdžiu nesusijusią veiklą (žr., pvz., 2011-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-28/2011; 2013-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-928/2013). Pagal minėto Aprašo 19 punktą kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, yra skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams. Tuo tarpu pagal Aprašo 20 punktą viešbučių paskirties pastatai gali būti statomi tik žemės sklypuose, kuriems nustatytas komercinių pastatų objektų teritorijų žemės sklypų naudojimo būdas. Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, viešbučių paskirties pastatų statyba nenumatyta ir negalima.
3.9. Apeliaciniame skunde pastebima, kad naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo bendruosius reikalavimus, kuriuos privaloma taikyti rengiant šių statinių projektų sklypo sutvarkymo dalis, nustato statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-17 įsakymu Nr. D1-309 (toliau – STR 2.03.02:2005). Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-6612-609/2021, kurioje ginčijamas statybos leidimas, proceso dalyviai ((duomenys neskelbtini) , projektuotojas, ekspertizės rangovas) laikosi pozicijos, kad ginčijamu statybos leidimu leisto statyti viešbučių paskirties pastato statyba pramonės ir sandėliavimo teritorijoje galima remiantis STR 2.03.02:2005 12 punkte pateikiamu reguliavimu. Tokios pozicijos bandė laikytis ir projektuotojas administracinio nusižengimo byloje. Tačiau teismo nutarime tiesiogiai STR 2.03.02:2005 taikymo klausimu nagrinėjamai situacijai nepasisakyta, nėra jokių šios dalies argumentų ir motyvų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statinio projekte nėra sprendinių (grafinių ir tekstinių), kurie būti pagrįsti STR 2.03.02:2005 nuostatų taikymu, t. y. sklypas nėra padalintas į paskirties zonas, juolab jokia priešgamyklinė zona nenustatyta, viešbučių paskirties statinio statyba nėra susieta su sklype planuojamų kitų veiklų aptarnavimu (pvz. apgyvendinti vairuotojus). Be to, pagal šio reglamento 2 punktą, priimant gamybos, pramonės ir sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų, tvarkymo projektinius sprendinius, be Reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat privaloma vadovautis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytais dokumentais (2011-11-05 Nr. įsakymo D1-851 redakcija). Taigi iš esmės sklypo sutvarkymo dalies sprendinių nustatymas turi būti atliekamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įskaitant ir nustatytą žemės naudojimo būdą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarimu kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo teisena pagal Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį nutraukta, manoma jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti nubausta pagal minėtą teisės normą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo teisena būtų nutraukta nepagrįstai.
6. Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo traukiama administracinėn atsakomybėn kaip projektuotoja, dėl to, kad 2020 metais parengė ir pasirašė bei 2020-11-18 statinio projekto užsakovui pateikė techninį projektą „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) , statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio sprendiniai, susiję su viešbučių paskirties statinio statyba kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, prieštarauja 2019-11-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinto koreguoto Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniams.
7. Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalis būtent ir numato juridinio asmens administracinę atsakomybę už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja be kita ko teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui.
8. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų, nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
9. Susipažinus su teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme garso įrašais, nustatyta, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuodugniai aiškinosi visas projekto rengimo aplinkybes, išsamiai apklausė liudytojus, uždavinėjo klausimus tiek kaltinimą palaikiusios Institucijos, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovams.
10. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-26 sprendimu Nr. 198 buvo patvirtintas Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus pl. detalusis planas, pagal kurio sprendinius šiam žemės sklypui buvo nustatytas naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-11-06 įsakymu Nr. AD2-1884 buvo patvirtintas Rytinio pramonės rajono prie Vilniaus plento, Klaipėda, detaliojo plano sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ), statybos zonos ir ribų, automobilių stovėjimo vietų, apželdinimo, servituto ir apsaugos zonos koregavimas. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad detaliojo plano korektūros sprendiniais atliktas nustatytos statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinamos teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimas, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei, nekeičiant privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, tačiau minėtu 2019-11-06 įsakymu patvirtinto detaliojo plano koregavimo brėžiniuose ir kituose dokumentuose yra numatyta, kad šiame žemės sklype rengiamasi statyti be kita ko ir viešbučių paskirties pastatus (duomenys neskelbtini) . Taigi nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus detaliojo plano korektūras, (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo numatyta viešbučių paskirties pastato. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal jau minėto Aprašo 19 bei 20 punktus žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, viešbučių paskirties pastatų statyba nenumatyta ir negalima, tačiau apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje nevertina, ar Klaipėdos administracijos direktoriaus 2019-11-06 įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtintos atitinkamos teritorijos detaliojo plano korekcijos atitinka kitų teisės aktų (tarp jų ir apeliaciniame skunde minimo STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“) reikalavimus, o, atsižvelgdamas į visumą bylos duomenų, sprendžia, jog šiose korekcijose yra nurodoma apie numatomą viešbutį, projektuojamą atskiru projektu. Būtent pagal šias Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano korekcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė Techninį projektą, kuriame ir atsispindi minėtame detaliajame plane numatyti sprendiniai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti projektuotojas E. K., (duomenys neskelbtini) specialistas M. M. patvirtino, jog, kadangi detaliojo plano koregavimas vyko techninio projekto rengimu metu, buvo žinoma, kokie statiniai numatyti, jie buvo nurodyti brėžiniuose.
11. Iš to, kas aptarta, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nutarimo išvada, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytas kaltinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, nepasitvirtino. Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės neturi likti jokių abejonių, o šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pagrįstai tikėtis, kad jų parengtas techninis projektas „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) , statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja 2019-11-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinto koreguoto Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip projektuotojai, įstatymas nenumato pareigos tikrinti, ar patvirtintas detaliojo plano koregavimo dokumentas yra teisėtas. Kaip minėta, jis yra patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-11-06 įsakymu, yra galiojantis. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagrįstai, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-11 nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.