Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-12494-800/2015 pagal pareiškėjų A. J. ir A. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys S. J., Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ž. J. neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą savo vaikų vardu per įstatymu nustatytą terminą: savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nedėjo pastangų išsiakinti aplinkybių dėl turto ir palikimo priėmimo. Nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjai iki notarės pranešimo 2015 03 12 gavimo neturėjo objektyvių galimybių susižinoti apie senelei I. J. jos mirties metu priklausiusį turtą. Iš viešai prieinamos nekilnojamojo turto registro informacijos galima matyti, kam ir koks paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas, todėl pareiškėjai, tapę pilnamečiais ir būdami rūpestingais, atidžiais turėjo išsiaiškinti palikimo klausimus ir nedelsiant kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo arba į teismą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo, tačiau tai padaryti delsė 4-5 metus, kas nelaikytina rūpestingu savo reikalų tvarkymu.Teismas nepagrįstai nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Apeliantas nurodo, kad teismui teikė įrodymus ir reiškė prašymus, susijusius su galimu jo teisių pažeidimu, tačiau teismas prašymų netenkino.Teismas neužtikrino CPK 13 straipsnyje nustatytos šalių teisės laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir nesilaikė CPK 12 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir išlaikant šalių procesinį lygiateisiškumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą, o tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 03 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Nors nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ne sprendimą, o nutartį, nustatydamas 7 dienų terminą jai apskųsti, tačiau byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka ir CPK 15 str. įtvirtintas žodiškumo principas, reiškiantis, jog šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, nepažeistas. Nebuvo apribota ir apelianto teisė skųsti teismo priimtą nutartį apeliacine tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog aptariamas pažeidimas, susijęs su galutinio procesinio sprendimo forma, nelaikytinas esminiu, jis asmenų teisių į tinkamą procesą neapribojo ir pats savaime nenulėmė bylos neteisingo išsprendimo (CPK 328 str.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų A. J. ir A. J. senelė I. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos sūnus – pareiškėjų tėvas K. J. mirė anksčiau – (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 5.12 str., pareiškėjai, palikėjos I. J. vaikaičiai, turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, nes nėra gyvo jų tėvo, kuris būtų buvęs įpėdinis. Pareiškėjai turi teisę paveldėti tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjai terminą palikimui po jų senelės mirties priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, nes pareiškėjai buvo nepilnamečiai, jų įstatyminė atstovė – motina Ž. J. nebuvo informuota apie tai, jog ji gali nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą po I. J. mirties ir ji neturėjo informacijos apie tai, kad I. J. vardu yra kokio nors turto ar ji turėjo teisę įgyti kokį nors turtą. Byloje nustatyta, kad dėl palikėjos O. J. turto paveldėjimo 2002 10 23 buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 70/2002 pagal palikėjos sūnaus S. J. pareiškimą, jame nenurodant savo mirusio brolio K. J. įpėdinių. S. J. 2002 10 23 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į I. J. turtą. 2010 03 09 paveldėjimo byla užbaigta, kadangi mirusiosios vardu daugiau turto nėra (b. l. 56-79). Nuo 2015 03 18 Nekilnojamojo turto registre O. P. (I. J. motinai) nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 01 29 sprendimo pagrindu (b. l. 34-41). Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G. 2015 03 12 pranešimais informavo pareiškėjus, kad biure vedama paveldėjimo byla po I. J. mirties ir kad jie, būdami I. J. vaikaičiai, galėtų paveldėti senolės turtą atstovavimo teise, kaip K. J. vaikai (b. l. 13, 14). Pareiškėjai 2015 04 17 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

Vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas dėl termino pratęsimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat kiek terminas buvo praleistas, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar išreiškė norą priimti palikimą, kokios svarbios priežastys lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 03 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2011 03 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 05 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, kt).

Pareiškėjai senolės palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų motina Ž. J. dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą nepilnamečių vaikų – pareiškėjų vardu kreipėsi į notarų biurą ar į teismą dėl leidimo gavimo CPK XXXIX skyriaus tvarka, todėl pareiškėjų įstatyminės atstovės valia nebuvo aiškiai išreikšta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai bei teisme apklausta liudytoja jų motina Ž. J. teigė, kad ji nežinojo, jog vaikai gali paveldėti po senelės mirties, nes yra pirmos eilės įpėdiniai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią subjektyvaus pobūdžio aplinkybę pagrįstai pripažino svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Kai asmuo klysta dėl pačios teisės paveldėti, objektyvieji kriterijai – palikėjo mirtis, paveldėtino turto buvimas neturi reikšmės, nes net ir žinodamas tokias aplinkybes, asmuo nesuvokia savo teisės, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog teismas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl pareiškėjų motina nesirūpino ar rūpinosi aplaidžiai palikimo klausimais. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjai negalėjo realiai įgyvendinti savo, kaip paveldėtojų teisės atstovavimo teise ne dėl savo kaltės.

Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjai iki notarės pranešimo 2015 03 12 gavimo neturėjo objektyvių galimybių susižinoti apie senelei I. J. jos mirties metu priklausiusį turtą, kadangi iš viešai prieinamos nekilnojamojo turto registro informacijos galima matyti, kam ir koks paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas, todėl pareiškėjai, tapę pilnamečiais ir būdami rūpestingais, atidžiais turėjo išsiaiškinti palikimo klausimus ir nedelsiant kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo arba į teismą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo, tačiau tai padaryti delsė 4-5 metus, kas nelaikytina rūpestingu savo reikalų tvarkymu. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta pritardamas pareiškėjų atsiliepime į skundą nurodytiems argumentams, kad pareiškėjų nesidomėjimas suinteresuoto asmens turtu tik patvirtina, jog pareiškėjų motina nežinojo apie I. J. turtą ir nežinojo savo vaikų galimybių jį paveldėti, o pareiškėjai, tapę pilnamečiais vaikais, nežinojo savo galimybės paveldėti senelės turtą. Tai, kad pareiškėjai nesidomėjo suinteresuoto asmens vardu įregistruotu turtu viešajame registre, o gavę notaro pranešimus apie teisę paveldėti senelės turtą iš kart kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo/pratęsimo, tik patvirtina, jog apie galimybę paveldėti jie sužinojo tik iš notarės pranešimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad pats apeliantas pripažino, kad po pareiškėjų senelės mirties pareiškėjų bendravimas su juo tapo itin retas, kad jis, nežinodamas, kad turi informuoti, neinformavo notarės G. P. apie mirusio brolio K. J. esamus vaikus, o pati notarė konkrečios informacijos apie mirusio brolio vaikus paveldėjimo byloje nepareikalavo.

Byloje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Daryti priešingą išvadą neteikia pagrindo ir apelianto skundo argumentai, kad jis, reikšdamas prašymus, siekė įrodyti, jog termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, tačiau teismas jo prašymų netenkino ir todėl nepagrįstai nenustatė aplinkybių, kad, atnaujinus pareiškėjams terminą palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų įpėdinių teisėtiems interesams. Byloje matyti, kad apeliantas teismui teikė prašymą įtraukti į bylą šalimis VĮ Registrų centras bei banką, kuriam jis yra įkeitęs paveldėtą turtą už gautą paskolą, tačiau teismas pagrįstai netenkino šio prašymo, nes termino atnaujinimas palikimui priimti neįtakotų šių asmenų teisių. Dėl to taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, kad, atmetant prašymus, buvo pažeisti CPK 12, 13 straipsniai (CPK 185 str.). Apeliantas nenurodė kitų aplinkybių, vertintinų esmingai pažeidžiančiomis jo interesus, todėl termino palikimui priimti pratęsimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis apelianto teises (CPK 12 str. 176 str. 178 str. 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti (CPK 337 str. 1 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.