Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-471-524/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statnėja“ ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš BUAB „Statnėja“ buvusio vadovo S. M. 135 826,54 Eur žalos atlyginimą, konstatavęs, kad būtent atsakovas, kaip atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje asmuo, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdęs, privalėjo įrodyti, jog tam tikri veiksmai, nors ir neįforminti tinkamai, vis dėlto buvo atlikti, bei priėjęs išvadą, kad S. M. nepateikė jokių leistinų įrodymų savo nurodomai aplinkybei, jog jis ginčo sumą panaudojo būtent bendrovės reikmėms ir jos interesais, pagrįsti.

17. Apelianto S. M. teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, vadovavosi vien specialisto išvada, pateikta baudžiamojoje byloje, ir neskyrė ekspertizės, kurios, atsakovo nuomone, turėjo prašyti ieškovė. Atsakovas taip pat tvirtina, kad visi bylai reikšmingi dokumentai yra baudžiamojoje byloje, kurios teismas neprijungė, be to, teismas nevertino Latvijos bendrovės pateiktų dokumentų, todėl nepagrįstai tenkino ieškovės bankroto administratorės pateiktą ieškinį.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi šioje byloje sprendžiamiems klausimams aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto S. M. išdėstyta pozicija.

19. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, S. M. apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog teismas turėjo skirti ekspertizę, kurios turėjo prašyti ieškovė, o taip pat, kad turėjo būti prijungta baudžiamoji byla bei vertinami atsakovo pateikti Latvijos bendrovės dokumentai, tačiau ne tik nepateikia jokių konkrečių teisinių argumentų, paaiškinančių šią atsakovo poziciją (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau net nedetalizuoja, kokias aplinkybes, jo nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir kokie konkrečiai, apelianto įsitikinimu, reikšmingi dokumentai, kurių nėra šioje civilinėje byloje ir kurie galbūt galėtų daryti įtaką civilinės bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien jau šiuo aspektu apeliacinis skundas, grindžiamas tik deklaratyviu atsakovo nesutikimu su jam nepalankaus teismo sprendimo išvadomis, pripažintinas nesudarančiu pakankamo pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

20. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama visapusiško bylos išnagrinėjimo, pažymi, kad, priešingai nei deklaratyviai skunde pareiškė atsakovas, pirmosios instancijos teismas, teisingai paskirstęs įrodinėjimo naštą, pagrįstai pripažinęs atsakovo pateiktas tinkamai nepatvirtintas latvių kalba surašytų dokumentų kopijas neatitinkančiomis įrodymams keliamų reikalavimų, teisingai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, ir todėl visiškai pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo.

21. Vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, valdant bendrovę.

22. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Ūkio subjekto vadovas atsako ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis).

23. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bendrovės valdymo organai privalo perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

24. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, nes turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti bendrovės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos bendrovei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne bendrovės tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017; kt.). Dėl šios priežasties bendrovės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už jo paimtų bendrovės lėšų panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie lėšų panaudojimą bendrovės apskaitoje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši pareiga neturėtų būti perkeliama bendrovei.

25. Ieškovė šioje byloje, patikslinusi ieškinį, įrodinėjo, kad atsakovas, iš ieškovės banko sąskaitų paėmęs 103 015,15 Eur lėšų sumą, jos panaudojimo bendrovės veiklos tikslams jokiais dokumentais nepagrindė ir šios sumos ieškovei negrąžino, be to, neperdavė bankroto administratorei ieškovės kasoje prieš bankroto bylos iškėlimą likusių 32 811,39 Eur grynųjų pinigų, taip iš viso ieškovei padarydamas 135 826,54 Eur žalą.

26. Savo argumentus ieškovė grindė bendrovės banko sąskaitų išrašais, patvirtinančiais atsakovo atliktų bendrovės lėšų išgryninimų faktą bei bendrą išgrynintų lėšų sumą, bankroto byloje nustatyta aplinkybe, kad atsakovas bankroto administratorei neperdavė bendrovės turto bei dokumentų bei FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime parengta 2018 m. sausio 3 d. specialisto išvada dėl BUAB „Statnėja“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje padaryta išvada, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus negalima nustatyti, kokiu būdu buvo panaudotos atsakovo paimtos 103 015,15 Eur piniginės lėšos, o taip pat, jog ieškovės kasos likutį 2016 m. birželio 17 d. sudarė 32 811,39 Eur.

27. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jokių dokumentų ir lėšų ieškovės bankroto administratorei po bankroto bylos iškėlimo neperdavė, tačiau ieškovės argumentus dėl bendrovei padarytos žalos neigė, remdamasis tuo, jog ginčo 103 015,15 Eur suma susidarė dėl to, kad jis nepateikė šią sumą pateisinančių dokumentų, susijusių su Latvijos bendrove ,,Latpex“, nors minėtą sumą atsakovas panaudojo būtent bendrovės veiklos tikslais, mokėdamas grynaisiais Latvijos bendrovei, kuri, atsakovo tvirtinimu, buvo UAB ,,Statnėja“ subrangovė ir rekonstravo Latvijoje daugiabutį. Savo ruožtu 32 811,39 Eur suma, atsakovo teigimu, yra bendrovės skola atsakovui.

28. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, t. y. nei bendrovės bankroto administratorei, nei ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai neturint dokumentų ir (ar) kitokių objektyvių duomenų dėl pirmiau nuodytų sumų panaudojimo, būtent atsakovas, kaip bendrovės vadovas, neužtikrinęs privalomo visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įtraukimo į apskaitą bei visų dokumentų perdavimo bankroto administratorei bei ikiteisminį tyrimą vykdančiai institucijai, turi pareigą pagrįsti, kad bendrovės lėšas jis iš tikrųjų panaudojo bendrovės veiklos tikslais, jos interesais, šiuo konkrečiu atveju, jog S. M. iš tikrųjų atliko veiksmus, kuriuos teigia atlikęs už šią sumą, t. y. sumokėjo Latvijos bendrovei už pastarosios realiai atliktus darbus pagal ieškovės ir Latvijos bendrovės pasirašytą sutartį.

29. Taigi, priešingai nei mano atsakovas, šiuo konkrečiu atveju, pačiam atsakovui pateikus į bylą tik tinkamai nepatvirtintas latvių kalba surašytų kasos pajamų orderių ir sutarties su Latvijos bendrove kopijas, neatitinkančias CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų (aplinkybės dėl kopijų netinkamo patvirtino atsakovas skunde neneigė) bei tik dalinį minėtos sutarties vertimą į lietuvių kalbą, ir byloje esant FNTT specialisto, atlikusio ieškovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kurio viena iš užduočių buvo ištirti grynųjų piniginių lėšų panaudojimo teisėtumą bendrovės veiklos tikslams už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2016 m., išvadai, kurioje nustatyta, jog iš turimų apskaitos dokumentų ir registrų negalima nustatyti, kokiu būdu buvo panaudotos 103 015,15 Eur piniginės lėšos, būtent atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, o ne ieškovė, privalėjo imtis visų įmanomų ir, jo nuomone, tikslingų priemonių jo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), be kita ko, ir prašyti paskirti ekspertizę, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, nors pirmosios instancijos teismas ne tik informavo atsakovą apie jo pareigą įrodinėti jo atsikirtimus, bet ir 2018 m. kovo 26 d. atidėjo teismo posėdį daugiau nei mėnesiui, sudarydamas apeliantui galimybę pateikti visus tinkamai patvirtintus, jo poziciją galinčius pagrįsti dokumentus. Tačiau atsakovas ne tik nepateikė tinkamai patvirtintų dokumentų kopijų ar originalų, bet ir apskritai į kitą teismo posėdį nebeatvyko.

30. Kaip jau minėta, atsakovas, apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodydamas, kad visi reikšmingi dokumentai yra baudžiamojoje byloje, kuri, jo nuomone, nepagrįstai nebuvo prijungta, nepaaiškina, kokie konkrečiai dokumentai, galimai esantys baudžiamojoje byloje, bet nenagrinėti šioje civilinėje byloje, gali turėti įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui. Kita vertus, tiek iš paties atsakovo paaiškinimų, tiek ir FNTT specialisto išvados akivaizdu, kad dokumentų, pagrindžiančių būtent šiai bylai aktualios sumos panaudojimą ikiteisminio tyrimo institucija neturi, nes apie jokią Latvijos bendrovę, sumokėjimo kuriai faktu atsakovas įrodinėja ginčo sumos panaudojimą, specialisto išvadoje net nebuvo užsiminta, o ir pats atsakovas apie santykius su Latvijos bendrove prakalbo tik ikiteisminio tyrimo institucijai atsiuntus į civilinę bylą apeliantui nepalankią specialisto išvadą.

31. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, neva specialisto išvadoje konstatuota, kad būtent ieškovė bankroto bylos iškėlimo metu buvo skolinga S. M., o ne atsakovas ieškovei. Tokių išvadų, priešingai nei interpretuoja atsakovas, specialisto parengtame akte nėra. Minėtame akte pažymėta tik tai, kad UAB „Statnėja“ apskaitos registre „Atskaitingi asmenys“ užregistruotas 2016 m. rugsėjo 9 d. bendrovės 31 361,56 Eur įsiskolinimas atskaitingam asmeniui, tačiau dokumentuose, kaip pažymėjo specialistas, nenurodyta kam (kuriam asmeniui) konkrečiai, be to, pateiktų skirtingų bendrovės registrų duomenys prieštaringi.

32. Jokių atsakovo gynybinę versiją pakankamai pagrindžiančių duomenų nėra ir 2018 m. sausio 30 d. specialisto paaiškinimo protokole. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, specialistas nenurodė, kad negali nustatyti tikslių panaudotų piniginių lėšų bei apskaitytų buhalterijoje sumų ir tam reikia iš naujo suvesti visus duomenis ar skirti ekspertizę. Paaiškinime pasisakyta, kad, remiantis bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais vienas kitam prieštaraujančiais bendrovės apskaitos registrais, negalima nustatyti, kur laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. buvo panaudota 103 015,15 Eur lėšų suma. Atsakovo minimas specialisto papildomas paaiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip tik patvirtina šioje nutartyje jau išdėstytos išvados dėl atsakovui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą, be kita ko, užtikrinti, kad visi ūkiniai įvykiai būtų fiksuojami ir bendrovės apskaitos registrų duomenys neprieštarautų vienas kitam, tenkančios pareigos įrodinėti, kur konkrečiai jis panaudojo iš bendrovės sąskaitų išimtą pinigų sumą, kurios panaudojimas nebuvo užfiksuotas bendrovės dokumentuose, teisingumą.

33. Primintina, įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktas). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

34. Šiuo atveju, ieškovei pateikus įrodymus, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo ieškovės vadovas, jog pastarasis, po bankroto bylos iškėlimo, neperdavė bankroto administratorei nei bendrovės turto, nei dokumentų, pačiam atsakovui iš esmės šios aplinkybės dėl turto bei dokumentų neperdavimo neginčijant, taip pat byloje esant specialisto, atlikusio ieškovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal kratos metu paimtus ir paties atsakovo atiduotus ieškovės finansinės apskaitos dokumentus, išvadai, kurioje pažymėta, kad iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kur buvo panaudota 103 015,15 Euer lėšų suma, o ir pačiam atsakovui net neginčijant, jog tokia bendrovės lėšų suma iš tikrųjų buvo paimta iš bendrovės sąskaitų, bei teigiant, kad ji išleista Latvijos bendrovės atliktiems darbams apmokėti, tačiau neteikiant patikimų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių minimų darbų atlikimo bei sumokėjimo už juos faktus, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų, labiau tikėtinai pagrindžiančių būtent ieškovės poziciją, visuma, konstatavo, kad ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 185 straipsnis).

35. Kadangi apeliantas taip pat nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad būtent jam bendrovė buvo skolinga kasos likučiui, buvusiam 2016 m. birželio mėnesį, kai ieškovė jau nebevykdė veiklos, lygią ar didesnę sumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovas, nesant duomenų apie paskirtą kasininką bendrovėje, yra atsakingas ir už kasoje buvusią, tačiau bankroto administratorei neperduotą, 32 811,39 Eur sumą, tuo labiau kad pats savaime bendrovės skolos atsakovui buvimas (jeigu toks net ir būtų įrodytas) nesudaro teisėto pagrindo vadovui atsisakyti perduoti bankroto administratorei kasoje prieš bankroto bylos iškėlimą buvusį piniginių lėšų likutį.

36. Apibendrindama pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes bei pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime detaliai išdėstytiems ir šioje nutartyje nebekartojamiems motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.