Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019-03-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-532-419/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės I. B. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl neprotestuotinų vekselių pripažinimo negaliojančiais, išskaitos iš darbo užmokesčio pripažinimo neteisėta bei jos priteisimo atsakovei,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Po 2014-07-13 atliktos inventorizacijos, nustatyta, kad prekių trūkumas padidėjo iki 9 493,58 Lt (2750 Eur). Kiekviena (duomenys neskelbtini) sutiko pusei sumos pasirašyti vekselius. (duomenys neskelbtini) M. S. išėjo iš darbo, o atsakovė liko dirbti.

4. Pažymėjo, kad atsakovė 2014-08-11 išrašė vekselį 3657,89 Lt (1059,40 Eur) sumai ir sutiko dengti įsiskolinimą dalimis iš savo atlyginimo. Nuo 2014 m. gruodžio iki 2016 m. rugsėjo buvo atliekamos išskaitos po 15 Eur per mėnesį iš atsakovės atlyginimo. Nuo 2016 m. liepos iki 2017 m. birželio išskaitos buvo didesnės - nuo 15 Eur iki 78 Eur, nuo 2017 m. liepos išskaitos nedaromos. Pagal 2014-08-11 vekselį atsakovė liko skolinga 516,91 Eur.

5. Nurodė, kad 2016-08-06 inventorizacijos metu vėl nustatytas prekių trūkumas 1427,50 Eur sumai. Atsakovė iš dalies padengė šį trūkumą, liko skolinga 128,84 Eur.

11. Nesant atsakovės kaltės dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo ar nevykdymo, nėra sąlygų darbuotojo materialinei atsakovei taikyti, todėl nuo 2014 m. gruodžio iki 2016 m. rugsėjo išskaitos iš atsakovės darbo užmokesčio sumoje 1059,40 Eur atliktos neteisėtai ir privalo būti grąžintos atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė I. B. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), kol buvo atleista iš darbo darbdavio iniciatyva dėl šiurkščių pažeidimų (DK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu). (duomenys neskelbtini) šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria atsakovė I. B. prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jai patikėtų materialinių vertybių saugumą. Iš (duomenys neskelbtini) prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) nustatytas 8714,75 Lt (2523,97 Eur) prekių trūkumas. Aprašą atsakovė yra pasirašiusi ir susipažinusi su išvada dėl inventorizacijos. Iš 2014-07-13 prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašo matyti, kad trūkumas padidėjo iki 9493,58 Lt (2749,53 Eur). Kaip ir pirmuoju atveju atsakovė tiek su aprašu, tiek su išvada pasirašytinai supažindinta ir teikė paaiškinimus dėl nustatyto trūkumo. Atsakovė 2014-08-11 pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 3657,89 Lt (1059,39 Eur) sumai. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-01 pažymos matyti, kad iš I. B. atlyginimo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesį, buvo išskaičiuota 542,49 Eur. Ieškovės vadovas 2014-08-25 priėmė įsakymą dėl vertybių (duomenys neskelbtini) perdavimo keičiantis pamainoms, kuriuo nurodė, kad keičiantis (duomenys neskelbtini) darbo pamainoms, būtų perskaičiuojamos turimos prekės ir pinigai, surašant perdavimo aktą. Nurodyta, kad atsisakius tai padaryti, (duomenys neskelbtini) atsako bendrai už prekių trūkumą. Iš 2016-08-06 inventorizacijos aprašo ir išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir vėl nustatytas 1427,50 Eur prekių ir medžiaginių vertybių trūkumas. Atsakovė pasirašytinai supažindinta su inventorizacijos aprašu. 2017-07-29 buvo atlikta dar viena inventorizacija su kurios aprašu supažindinta ir atsakovė. Dėl šio aprašo išvada surašyta 2017-08-11, kurioje nurodoma, kad prekių trūkumas yra 427,47 Eur sumai. Atsakovė padengė dalį šio trūkumo - 176 Eur. 2017-07-29 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovė įsipareigojo ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti 370,14 Eur.

32. Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (LAT 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016). Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016).

33. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad dalis ieškovės reikalavimų yra kildinami iš civilinių teisinių santykių (skola pagal vekselius), o kita dalis – iš darbo santykių (skola pagal inventorizacijos aprašus) iš esmės netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Sutiktina su apeliante, kad šioje byloje visi reikalavimai atsakovei kildinami iš darbo teisinių santykių. Paskolos suteikimo faktinių aplinkybių nei viena ginčo šalis neįrodinėjo ir teismas jų nenustatė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė, kaip materialiai atsakingas asmuo, išdavė paprastus neprotestuotinus vekselius darbovietei, kaip padarytų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nesuponuoja išvados, kad ginčo šalis siejo paskolos teisiniai santykiai.

34. Sutiktina su ieškove ir dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto vertinimo, jog ieškovė nėra pasinaudojusi ikiteismine ginčo sprendimo tvarka pagal DK nuostatas dėl ko yra pagrindas pasisakyti tik dėl reikalavimų pagal atsakovės išduotus vekselius. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia į bylą pateiktas ir teismo priimtas 2018-03-08 Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovei išaiškinta, kad atsisakius nagrinėti jos prašymą iš esmės analogišką pareikštam šioje byloje ieškinio reikalavimui, dėl praleisto 3 mėnesių kreipimosi į komisiją termino, nepanaikinta ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir laikoma, kad šalis pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

35. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, civilinės bylos nagrinėjimo metu tyrė faktines aplinkybes reikšmingas ir dėl ieškovės reikalavimų, kurie nėra grindžiami vekseliais bei, pasisakė dėl priešieškinio reikalavimų, kurie buvo kildinami taip pat iš darbo teisinių santykių ir, dėl kurių atsakovės prašymas darbo ginčų komisijoje nebuvo nagrinėtas tokiu pat pagrindu, kaip ir ieškovės, teisėjų kolegija konstatuoja, toks pirmosios instancijos teismo procesinis pažeidimas, gali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme ir nesudaro pagrindo perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes tai neatitiktų civilinio proceso operatyvumo principo, proceso ekonomiškumo ir protingumo principų.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovės darbinę veiklą ieškovės (duomenys neskelbtini), jos prisiimtus įsipareigojimus visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, nustatytus trūkumus, kurie aptarti prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašuose ir išvadose, esant įrodymams, kad su šia informacija atsakovė supažindinta pasirašytinai bei teikė dėl dalies jų paaiškinimus, pagrindžia atsakovės, kaip materialiai atsakingos darbuotojos prievolę atsiskaityti su darbdave – ieškove, dėl jai padarytų nuostolių, sąlygotų netinkamai atsakovės atliekamų pareigų, kai nebuvo išsaugotas ieškovės perduotas turtas ir kitos vertybės.

37. Ieškovės reikalaujamą 1053,21 Eur sumą atsakovei, kaip buvusiai jos darbuotojai, sudaro: 516,91 Eur įsiskolinimo likutis pagal 2014-04-05 ir 2014-07-13 inventorizacijos aprašus, kurių pagrindu atsakovė 2014-08-11 yra pasirašiusi vekselį 1059,39 Eur sumai ir dalis įsiskolinimo - 542,49 Eur yra išskaičiuota iš jos atlyginimo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesį; 128,84 Eur įsiskolinimo likutis pagal 2016-08-06 inventorizacijos aprašą, kuomet nustatytas 1427,50 Eur trūkumas ir ieškovė pripažįsta, kad 584,91 Eur sumą atsakovė yra padengusi; 37,74 Eur įsiskolinimo likutis dėl 2017-07-29 inventorizacijos metu nustatyto 427,47 Eur trūkumo, kuomet atsakovė yra padengusi 176 Eur įsiskolinimo ir 370,14 Eur suma pagal atsakovės 2017-07-29 pasirašytą paprastą neprotestuotiną vekselį, ieškovės teigimu už pasiimtas prekes.

38. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose - priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį laikėsi pozicijos, kad vekselius ji pasirašė dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, o darbdavys išskaitas iš jos darbo užmokesčio atliko nesant tam teisinio pagrindo. Teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teismui savo poziciją keitė ne kartą. Pirmiausia ji nurodė nesutinkanti su ieškinio reikalavimais ir palaikantį savo priešieškinį, o teikdama paaiškinimus jau pripažino, kad apie atliekamas inventorizacijas jos darbovietėje ir jų rezultatus – nustatytus pakankamai ženklius trūkumus jai buvo žinoma, ji sutiko, kad bus po truputį išskaičiuojama iš darbo užmokesčio, niekas jos nevertė pasirašyti vekselių. Atsakovė, kaip materialiai atsakingas asmuo, iš esmės realių priežasčių dėl ko šie trūkumai susidarė, darbdaviui teiktuose paaiškinimuose nurodyti negalėjo. Teisme taip pat konkrečios priežasties nenurodė, bet paminėjo, kad vietiniams gyventojams dažnai duodavo prekių skolon ir galimai tokiu būdu galėjo atsirasti darbdavio inventorizacijos aprašais konstatuoti prekių trūkumai. Teismo posėdžio eigoje atsakovė ėmė abejoti 2016-08-06 inventorizacijos rezultatais, sakė neprisimenanti ar tokiais metais inventorizacija buvo atlikta, negalėjo paaiškinti ar pagal šį inventorizacijos aprašą yra įmokėjusi, kaip teigia darbdavys 584,91 Eur, vėliau nebepripažino, kad po daugiau nei dvejus metus darytų išskaitų pagal 2014 inventorizacijų aprašais nustatytų trūkumų dalies grąžinimo yra likusi 516,91 Eur skola, nes teigė nieko neėmusi, tačiau sutiko su ieškovės reikalavimu dėl 370,14 Eur sumai, kuriai yra pasirašiusi vekselį, kad tik nereikėtų apmokėti 516,91 Eur skolos likučio.

39. Nepaisant nenuoseklios atsakovės pozicijos, nutarties 31 punkte aptarti įrodymai – inventorizacijos aprašai, išvados dėl inventorizacijos, atsakovės mokėjimus darbdaviui patvirtinantys duomenys leidžia iš esmės pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl ieškovės reikalavimo pagal 2014-08-11 vekselį pagrįstumo, juolab, kad atsakovė pripažino, kad aptariamą vekselį 1059,39 Eur sumai pasirašė laisva valia, sutiko, kad darbdavys atliktų pagal jį išskaičiavimus iš darbo užmokesčio dalimis, kas ir buvo daroma daugiau nei dvejus metus.

40. Jokių nesutikimą su šiuo reikalavimu pagrindžiančių įrodymų I. B. neteikė, nepaneigė ieškovės pateiktų duomenų teisingumo ir reikalavimo šioje dalyje pagrįstumo. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktuose prieštaravimuose dėl ieškovės reikalavimo, atsakovė įsiskolinimo fakto pagal 2014-08-11 vekselį ne tik neginčijo, bet ir nurodė, kad 375,90 Eur skolos dalį pagal šį vekselį yra grąžinusi.

41. Kadangi ieškovė nurodo, kad atsakovė yra grąžinusi dar didesnę sumą, nei ji pati pripažįsta, tai teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakovei, kaip silpnesnei darbo santykių šaliai, ieškovės pateiktu palankesniu skolos likučio apskaičiavimu, tad pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šioje dalyje ieškinys yra visiškai pagrįstas.

42. Atsakovė buvo pasirašytinai supažindinta su 2016-08-06, 2017-07-29 prekių ir medžiagų vertybių inventorizacijos aprašais, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1070 redakcija) patvirtintas Inventorizacijos taisykles yra inventorizacijos patvirtinimo ir įforminimo dokumentas (5.3. punktas). Kaip jau minėta, atsakovė neneigė, kad (duomenys neskelbtini) buvusių vertybių inventorizacijos aprašus ji yra pasirašiusi. Jokių pastabų atliekant inventorizacijas šiais laikotarpiais ji nepareiškė, neteikė argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad inventorizacijos aprašuose ir išvadose dėl inventorizacijų, fiksuoti trūkumai yra nepagrįsti ar kitokios apimties.

43. Atsakovė pagal savo darbo pobūdį, kuris tiesiogiai buvo susijęs su prekių bei pinigų apyvarta, ir dėl to, su ja galėjo būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, akivaizdžiai netinkamai atliko savo pareigas. Pripažinusi, kad prekes vietiniams gyventojams duodavo skolon, negalėjo paaiškinti kaip vėlesnį pinigų grąžinimą įformindavo jei (duomenys neskelbtini) turėjo atskirus sąsiuvinius į kuriuos pildydavo klientų skolas, ir klientai pinigus galimai grąžindavo kitoms (duomenys neskelbtini). Kritiškai neatsižvelgė ir į tai, kad nerūpestingai atlikdama pareigas, prisiima riziką, jog už prekes apskritai bus neatsiskaityta ir darbdavys patirs nuostolių. Atsakovė ir teisminio nagrinėjimo metu pasirinko pasyvią poziciją aiškinantis trūkumų priežastis, akcentuodama, kad pati prekių neėmė, kas teisiškai ieškovės reikalavimų kontekste nėra reikšminga ir nešalina, atsakovės, kaip atsakingo asmens už jai patikėtas materialines vertybes, atsakomybės.

44. Atsakovė neteikė įrodymų teismui kokią dalį yra padengusi pagal šiuos inventorizavimo aprašus nustatytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pripažino, jog skolos likutis pagal 2016-08-06 inventorizavimo aprašą yra 128,84 Eur, o pagal 2017-07-29 - 37,74 Eur, kita su atsakove dirbusi iki jos išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini) J. B. 2017-07-29 inventorizavimo aktu nustatytą trūkumą patvirtino ir nurodė, kad jai tenkančią trūkumo dalį darbdaviui sumokėjo iškart. Tad apeliacinės instancijos teismas, ieškovės reikalaujamą sumą pagal 2016-08-06 ir 2017-07-29 inventorizacijos aktus priteisia iš atsakovės pilna apimtimi, t.y. 166,58 Eur sumai (128,84+37,74).

45. Kaip jau minėta 2017-07-29 atlikus inventorizaciją buvo nustatytas 427,47 Eur trūkumas. Ieškovė pati patvirtino, jog atsakovė padengė 176 Eur įsiskolinimą pagal šios inventorizacijos rezultatus ir liko skolinga tik 37,74 Eur. Tačiau atsakovė tą pačią dieną išdavė vekselį ieškovei 370,14 Eur sumai. Ši suma nesutampa su inventorizacijos metu nustatytų trūkumų suma ir atsakovės mokėtina (per pusę su kita (duomenys neskelbtini)) trūkumo padengimo dalimi. Ieškovė jokių kitų įrodymų, apart procesiniuose dokumentuose nurodytos lakoniškos pastabos, kad tai suma už prekes, kurie pagrįstų šį reikalavimą į bylą neteikė. Iš atsakovės pirmosios instancijos teiktų paaiškinimų galima spręsti, kad ji šią sumą pripažino tik dėl to, kad nereikėtų mokėti didesnės pagal 2014-08-11 vekselį likusio įsiskolinimo darbdavei sumos ir iš esmės kokiu pagrindu 2017-07-29 išdavė vekselį 370,14 Eur sumai nenurodė, painiojosi nurodydama sumas, o galiausiai jos atstovas baigiamosiose kalbose visgi patvirtino, kad laikosi pirminės pozicijos, kad visi reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti.

46. Kadangi tokiu atveju, būtent ieškovei, kaip darbdavei, kyla pareiga įrodyti šio reikalavimo teisės į atsakovę atsiradimo pagrindą ir šios reikalavimo teisės dydį, teisėjų kolegija laiko, jog šioje dalyje tenkinti ieškinio reikalavimo nebuvo jokio teisėto pagrindo(LAT nutartis Nr.e3K-3-116-946/2019).

47. Nagrinėjama byla priskirtina darbo byloms, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CPK 414 straipsnį teismas šios kategorijos byloje yra aktyvus, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad atsakovė yra skolinga ieškovei pagal 2017-07-29 vekselį panaikinti.

48. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrai atsakovės sumokėta suma ieškovei buvo skirta atsakovės įsiskolinimų dengimui tik pagal vekselius, laiko nepagrįsta bylos duomenimis.

49. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentai bei apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad ieškovės reikalavimai atsakovei dėl 683,49 Eur sumos dėl 2014-04-05 ir 2014-07-13 inventorizacijos aprašų pagrindu išduoto 2014-08-11 vekselio dalies – 516,91 Eur neapmokėjimo, 128,84 Eur likučio pagal 2016-08-06 inventorizacijos aprašą, 37,74 Eur - pagal 2017-07-29 inventorizacijos aprašą yra pagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo sumokėjo ieškovei 126,14 Eur skolos, tai priteistina suma mažintina iki 557,35 Eur.

50. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad atsakovės pateiktas priešieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, nes pirmos instancijos teismas taip pat turėjo vertinti ir atsakovės pavėluotą kreipimąsi į darbo ginčų komisiją. Priešieškinys atmestas ne dėl to, kad atsakovė nebuvo kreipusis ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, bet teismas sprendė, kad jis nepagrįstas tuo pagrindu, kad atsakovė neįrodė ekonominio spaudimo ar apgaulės iš apeliantės pusės.

51. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai keistinos priteistos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už ieškinį yra sumokėjusi 24 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur patyrė atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus apeliacinį skundą ieškinys tenkintas 64,87 procentais, tai iš atsakovės ieškovei būtų priteistina 469,66 Eur suma bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme. Kadangi atsakovė yra sumokėjusi pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusiu sprendimu priteistas sumas įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas, tai ši suma mažintina atsakovės sumokėta suma – 86,66 Eur ir iš jos priteisiama ieškovės naudai 383 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismui atmetus atsakovės priešieškinį vertinti, kad procentinė ieškinio tenkintų reikalavimų dalis turėtų būti skaičiuojama nuo 350 Eur, t.y. pusės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, pagrindo nėra. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad atmetus priešieškinį iš jos nebuvo priteistos atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje, t. y. 377 Eur bei žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo buvo atleista, kas visiškai atitiko CPK 93, 98 ir 99 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

52. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio valstybei, taip pat, kad už tokio skundo parengimą patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų. Kolegija, UAB (duomenys neskelbtini) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgusi į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl atsižvelgiant į tenkintų apeliaciniu skundu reikalavimų dalį (64,87 procento), iš atsakovės priteisia ne tik 13,52 Eur žyminio mokesčio, bet ir ieškovės 194,61 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93,98 straipsniai).

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-03-05 sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 557,35 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 35 ct) skolos, 383 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės I. B. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai 208,13 Eur (du šimtus aštuonis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.