Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-04-05 inventorizacijos metu parduotuvėje buvo nustatytas 8 714,75 Lt (2 524 Eur) vertės prekių trūkumas. Dvi parduotuvėje dirbančios ir už prekes atsakingos pardavėjos M. S. ir I. B. negalėjo paaiškinti kodėl trūksta prekių. Nei viena, nei kita neginčijo trūkumo. Todėl bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad kiekviena pardavėja padengs pusę susidariusio trūkumo. Ieškovas sutiko, kad trūkumas bus dengiamas dalimis.

2014-07-13 atlikta dar viena inventorizacija. Paaiškėjo, kad prekių trūkumas padidėjo iki 9 493,58 Lt (2 750 Eur). Abi pardavėjos pasirašė inventorizacijos aktus. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas pasiūlė pardavėjoms išduoti vekselius prekių trūkumo sumai. Abi pardavėjos geranoriškai sutiko pasirašyti. Vekseliai buvo surašyti pusei sumos. Pardavėja M. S. išėjo iš darbo, o atsakovė liko dirbti. Atsakovė 2014-08-11 išrašė vekselį 3 657,89 Lt (1059,40 Eur) sumai ir sutiko dengti įsiskolinimą dalimis iš savo atlyginimo. Atsakovės sutikimu ieškovas nuo 2014 m. gruodžio iki 2016 m. rugsėjo darė išskaitas skolai padengti iš atsakovės atlyginimo - po 15 Eur kas mėnesį. Nuo 2016 m. liepos iki 2017 m. birželio išskaitos buvo didesnės - nuo 15 Eur iki 78 Eur, nuo 2017 m. liepos išskaitos nedaromos. Pagal 2014-08-11 vekselį atsakovė liko skolinga 516,49 Eur.

2016-08-06 inventorizacijos metu vėl nustatytas prekių trūkumas parduotuvėje - 1 427,50 Eur. Trūkumas buvo padalintas pusiau kiekvienai pardavėjai. Inventorizacijos metu parduotuvėje rastas sąsiuvinis, kuriame atsakovė žymėjo asmenis, kuriems duodavo prekių skolon ir šių prekių kainas. Pardavėjos pasirašė inventorizacijos aktus, jų neginčijo. Atsakovė iš dalies padengė šį trūkumą - įnešė į ieškovo kasą 584,91 Eur. Trūkumas nebuvo padengtas 128,84 Eur sumoje.

2017-07-29 atsakovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo. Parduotuvėje vėl buvo atlikta inventorizacija, nustatytas 427,47 Eur trūkumas, atsakovė padengė trūkumą 176 Eur sumoje, liko skolinga 37,74 Eur. Pardavėja J. B. pripažino trūkumą ir atsiskaitė. O atsakovė atsiskaityti nenorėjo.

Atsakovė 2017-07-29 buvo skolinga ieškovui 370,14 Eur už prekes, todėl išdavė šiai sumai vekselį. Ieškovo ir atsakovės darbo santykiai nutrūko 2017-08-11 atsakovės iniciatyva. Nuo šios dienos atsakovė skolos nemoka visiškai. Ieškovas tikėjosi, kad atsakovė geruoju dengs įsiskolinimą dalimis, todėl nesikreipė į notarus dėl vykdomojo įrašo pagal vekselius išdavimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė nuo 2011-05-16 iki 2017-08-11 dirbo UAB „S.“ pardavėja-kasininke. Su atsakove buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

2014-04-05 atlikus inventorizaciją nustatytas 8714,75 Lt trūkumas. Atsakovė bei su ja dirbusi pardavėja M. S. susipažino su inventorizacijos aktu ir jį pasirašė.

2014-07-13 atliktos inventorizacijos metu nustatytas 9493,58 Lt trūkumas. Atsakovė bei su ja dirbusi pardavėja M. S. susipažino su inventorizacijos aktu ir pasirašė išvadą dėl inventorizacijos.

2014-08-11 atsakovė pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 3657,89 Lt (1059,39 Eur) sumai.

2014-08-25 UAB „S.“ direktoriaus įsakymu pardavėjos kasininkės įpareigotos keičiantis darbo pamainoms daryti prekių ir pinigų, esančių parduotuvėje, kurioje dirbama, perdavimą, perskaičiuojant turimas prekes ir pinigus parduotuvėje ir surašant perdavimo aktą, kurį pasirašo abi pardavėjos kasininkės. Atsisakius daryti prekių, pinigų perskaičiavimą keičiantis pamainoms, pardavėjos kasininkės, dirbančios parduotuvėje atsako bendrai už UAB „S.“ direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos inventorizacijos metu nustatytą prekių trūkumą, atlyginant žalą, padarytą dėl prekių ir pinigų trūkumo, iš priskaičiuoto atlyginimo. Atsakovė I. B. pasirašytinai susipažino su įsakymu 2014-09-09.

2016-08-06 inventorizacijos metu nustatytas 1427,50 Eur trūkumas.

2017-07-29 atsakovė pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 370,14 Eur sumai.

2017-08-11 atlikus inventorizaciją nustatytas 427,47 Eur trūkumas.

Atsakovė susidariusią skolą mokėjo dalimis ir 2017-12-01 ieškovės surašytoje pažymoje nurodyta, kad pagal 2014-08-11 vekselį 3657,89 Lt (1059,40 Eur) sumai atsakovė sumokėjo 542,49 Eur, tad liko skolinga 516,91 Eur. Atsakovė padengė 584,91 Eur pagal 2016-08-06 inventorizacijos akte nustatytą trūkumą ir liko skolinga 128,84 Eur. Pagal 2017-07-29 inventorizacijos aktą atsakovė sumokėjo 176,00 Eur ir liko skolinga 37,74 Eur.

Atsakovė I. B. priešieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais 2014-08-11 bei 2017-07-29 ieškovei UAB „S.“ išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip išduotus dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo.

CK 1.91 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

To paties straipsnio 5 dalyje tvirtinama, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo tenka atsakovei I. B. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsakovė paaiškino, kad po 2014 metais atliktos inventorizacijos nustačius trūkumą, ji buvo supažindinta su inventorizacijos aktais, juos pasirašė. Ir nors abejojo, kad trūkumas galėjo būti toks didelis, jo neginčijo, sutiko, kad trūkumas būtų dengiamas dalimis iš jos darbo užmokesčio. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad niekas jos nevertė pasirašyti vekselio. Atsakovė neminėjo, kad ji būtų spaudžiama pasirašyti vekselį jai nenaudingomis sąlygomis, kad jai būtų grasinama atleidimu iš darbo ar kitomis pasekmėmis. Priešingai, atsakovė liko toliau dirbti parduotuvėje, o įmonės direktorius, atsižvelgdamas į nedidelį atsakovės darbo užmokestį leido įsiskolinimą mokėti dalimis po 15-20 Eur per mėnesį. Be to, nagrinėjant bylą teisme, atsakovė pripažino, kad pati, savo laisva valia pasirašė ir 2017-07-29 vekselį ir sutiko su vekselyje nurodyta skola. Taigi atsakovė neįvardijo nė vienos aplinkybės, iš kurios būtų galima spręsti, kad 2014-08-11 ir (ar) 2017-07-29 vekselius ji pasirašė dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, abu vekseliai surašyti laikantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, todėl atsakovės reikalavimas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais atmetamas.