Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1323-1013/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-07
Bylos Nr.
1-1323-1013/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06708-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
S. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1323-1013/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06708-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei A. N.,kaltinamajam S. D., jo gynėjui advokatui V. B.,vertėjai E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „I. P.“, neteistas;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2019 m. vasario 17 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „T. Y.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio pagalba nustatytas 1,68 promilių girtumas). S. D. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažįsta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Bylos duomenys

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. savo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pripažino. Patvirtino, kad įvykis vyko kaip nurodyta kaltinime –2019 m. vasario 17 d. Parodė, kad planavo kelionę į Trakus ir rado gerą pasiūlymą – už 16 eurų pasinaudoti „City Bee“ paslaugomis, t. y. rado labai gerą automobilį už labai mažą kainą. Nenorėjo šio pasiūlymo prarasti, todėl sėdo už vairo ir važiavo namo. Paskui jį sustabdė policija ir sulaikė, nes jis buvo neblaivus. Teigė, kad jis nenorėjo nieko blogo, važiavo labai atsargiai, turi 15 metų stažą, nepažeidė jokių taisyklių. Iki tol, kol ėjo vairuoti, buvo namie. Prieš įvykį iš vakaro vartojo alkoholį, vakare gėrė alų, o dieną iki to – degtinę. Pavartojęs alkoholio sėdo už vairo. Jam tai neatrodė leistina, bet nemanė, kad jis smarkiai išgėręs, jautėsi gerai, todėl važiavo namo. Parodė, kad kaltinime maršrutas nurodytas greičiausiai teisingai, nes jis nelabai žino gatvių pavadinimus, automobilis nurodytas teisingai. Važiuodamas išnuomotu automobiliu, išgirdo sirenas ir pamatė, kad iš paskos su švyturėliais važiuoja policija, jis sustojo, priėjo pareigūnė, pajautė alkoholio kvapą ir nusivedė jį prie policijos automobilio patikrinti girtumą, kuris buvo nustatytas alkotesteriu. Mano, kad alkotesterio parodymai per dideli, jis nebuvo tiek girtas. Policijos pareigūnai jam pasiūlė važiuoti priduoti kraują, tačiau jis tuo metu nelabai suprato, ko iš jo nori. Pareigūnai jį nuvežė į polikliniką, jis nesuprato, kodėl, todėl atsisakė duoti kraują. Pažymėjo, kad jis atvažiavo į Lietuvą, įsidarbino, manė, kad užsidirbs pinigų, visada laikėsi įstatymų, niekada nebuvo teistas, o čia taip išėjo. Nurodė, kad turi nepilnametį sūnų iš pirmos santuokos, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jis prisideda prie jo išlaikymo – moka virš 100 eurų per mėnesį. Dėl automobilio vertės, mano, kad ji yra per didelė, jis mokėjo už pasinaudojimą automobiliu tik 16 eurų. Dėl šio įvykio labai gailisi. Prašė baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 17 d. įtariamuoju apklaustas S. D. parodė, jog narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, anksčiau neteistas. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, apie pusantrų metų kartu su savo sugyventine O. H. ((duomenys neskelbtini)) gyvena Lietuvoje, nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį dirba Lietuvos įmonėje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, su metalo konstrukcijomis. 2019 m. vasario 16 d. laikotarpiu nuo 00.01 val. iki 04.00 val. buvo namuose nurodytu adresu, kur vienas išgėrė 0.5 litro degtinės. Taip pat 2019 m. vasario 16 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 18.00 val. namuose vienas dar išgėrė pusantro litro alaus. Per interneto programėlę užsirezervavo „City Bee“ automobilį, „T. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo netoli jo nurodytos gyvenamosios vietos. Kadangi šis automobilis buvo reikalingas 2019 m. vasario 17 d. iš pat ryto, jis 2019 m. vasario 16 d. apie 23.55 val. nuėjo iki šio automobilio. Automobilis stovėjo Vilniuje, kažkurioje gatvėje (pavadinimo neprisimena), apie kilometrą nuo jo buto. Automobilio programėle „City Bee“ atrakino automobilį, užvedimo rakteliai buvo prie pavarų svirties. Po to apie 00.20 val. nurodytu „City Bee“ automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link savo namų nurodytu adresu, tačiau pravažiavus apie kilometrą, (duomenys neskelbtini)gatvėje jį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Jis vairuojamą automobilį sustabdė. Policijos pareigūnų reikalavimu pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, bei papūtė į alkoholio kiekio matuoklį. Jam buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas. Tą pačią naktį buvo pristatytas į ligoninę, kur jam buvo nurodyta priduoti kraujo tyrimams, tačiau priduoti kraują atsisakė, kadangi buvo išsigandęs dėl gresiančios atsakomybės vairavaus automobilį esant neblaiviam. Tą pačią naktį buvo uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs (b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 19 d. papildomai apklaustas įtariamuoju S. D. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato ir dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. Rusų kalbą supranta gerai, skaito ir rašo rusiškai. Išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes davė 2019 m. vasario 17 d. įtariamojo apklausos metu. Šiuos parodymus patvirtina ir prašo jais vadovautis. Jis 2019 m. vasario 16 d. naktį apie 1.00 val. pradėjo gerti alkoholį, gėrė degtinę, kurią baigė gerti apie 4.00 val. ir išgėrė apie 0,5 l degtinės. Po to, 2019 m. vasario 16 d., apie 15 val. vėl pradėjo gerti alkoholį. Gėrė alų, išgėrė apie 1,5 l. alaus ir alų baigė gerti apie 18 valandą. O po to, 2019 m. vasario 17 d., apie 00 val. sėdo už išnuomoto „City Bee“ automobilio „Toyota“ vairo ir jį vairuodamas važiavo iki buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kai pareigūnai alkotesterio pagalba patikrino blaivumą, jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu nesutiko, nes nesijautė apgirtęs, todėl atsisakė pasirašyti ant alkotesterio šaknelės. Po to nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą atsisakė duoti kraują, nes nervinosi dėl to, jog bus uždarytas į areštinę, nesuprato, ko iš jo reikalauja, todėl kraują duoti atsisakė. Jam buvo alkotesterio pagalba nustatytas 1,68 promilių girtumas, todėl jo girtumas galėjo viršyti 1,5 promilių girtumą. Dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi (b. l. 51-53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju P. K. parodė, kad 2019 m. vasario 17 d., dirbant pagal nustatytą grafiką su vyr. patrule G. L. S. ir patruliuojant Vilniuje Naujininkų mikrorajone, apie 00.10 val. pastebėjo (duomenys neskelbtini) . sankryžoje važiuojantį „City Bee“ automobilį „T. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio langai buvo aprasoję, dėl to buvo nuspręsta sustabdyti šį automobilį patikrinimui. Minėtą automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė patikrinimui Dzūkų g. ties pastatu Nr. A. P. prie sustabdyto automobilio „Toyota“ vairuotojo durų buvo paprašyta, kad vairuotojas pateiktų savo vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Buvo nustatyta, kad automobilį „Toyta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis S. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju S. D., jautėsi nuo jo sklindantis aštrus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Vairuotojui S. D. pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis sutiko ir alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas. S. D. atsisakė pasirašyti ant pūtimo kvito ir alkoholio matuoklio panaudojimo registro knygoje Nr. 0451. Į įvykio vietą buvo iškviestas kitas policijos pareigūnų ekipažas dėl automobilio „Toyota“ perdavimo įmonės „City Bee“ atstovui. Jie vairuotoją S. D. pristatė į priklausomybės ligų centrą, kur S. D. atsisakė daryti tyrimus, duoti kraują atsisakė ir apsimetė, jog nesupranta rusų kalbos. T. P. ligų centre S. D. kraujas girtumo nustatymui paimtas nebuvo. Iš Priklausomybės ligų centro S. D. buvo pristatytas į 2-ąjį policijos komisariatą. Važiuojant į priklausomybės ligų centro į 2-ąjį policijos komisariatą S. D. vėl bendravo rusų kalba. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. L. S. parodė, kad 2019 m. vasario 17 d., dirbant pagal nustatytą grafiką su vyr. patruliu P. K., patruliavo Vilniuje Naujininkų mikrorajone. Apie 0.10 val. pastebėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje važiuojantį „City Bee“ priklausantį automobilį „T. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pastebėjo, jog šio automobilio langai buvo aprasoję, dėl to nusprendė sustabdyti šį automobilį patikrinimui. Įjungę mėlynos-raudonos spalvų švyturėlius bei garsinį signalą, sustabdė automobilį „T. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. A. P. prie sustabdyto automobilio „Toyota“ vairuotojo durų buvo paprašyta, kad vairuotojas pateiktų savo vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Iš pateikto dokumento buvo nustatyta, kad automobilį „Toyta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo (duomenys neskelbtini)pilietis S. D., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Bendraujant su vairuotoju S. D., jautėsi nuo jo sklindantis aštrus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akivaizdžiai matėsi jog vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojui S. D. pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis sutiko ir alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas. Vairuotojas S. D. sakė, jog išgėrė stiklinę alaus, po to jau sakė, kad sėdėjo ir gėrė vyną. Tačiau S. D. atsisakė pasirašyti ant pūtimo kvito. Į įvykio vietą buvo iškviestas kitas policijos pareigūnų ekipažas, kuris automobilį „Toyota“ perdavė įmonės „City Bee“ atstovui. Jie vairuotoją S. D. pristatė į Priklausomybės ligų centrą, kur S. D. atsisakė daryti tyrimus, duoti kraują atsisakė, pradėjo sakyti jog jis nesupranta rusų kalbos. T. P. ligų centre S. D. kraujas girtumo nustatymui paimtas nebuvo. Iš Priklausomybės ligų centro S. D. buvo pristatytas į 2-ąjį policijos komisariatą. Važiuojant iš Priklausomybės ligų centro į 2-ąjį policijos komisariatą, S. D. vėl bendravo rusų kalba. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 17-19).

Iš byloje esančių alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0451 kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. vasario 17 d. 0.25 val. S. D. nustatytas 1,68 promilių girtumas (b. l. 20). Alkotesteris tinkamas naudoti iki 2019 m. birželio 6 d. (b. l. 21).

Iš byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad 2019 m. vasario 17 d. 1.50 val. S. D. apžiūrą atlikęs gydytojas A. M. pažymėjo, jog tiriamojo išvaizda, laikysena – atsaini, netvarkinga, med. apžiūros atsisakė. Veidas paburkęs, įraudęs. Pulsas – apžiūros atsisakė. Kvėpavimas – apžiūros atsisakė. Eina svirduliuodamas, kėdėje sėdi sudribęs – med. apžiūros atsisakė. Judesiai nekoordinuoti. Nebendrauja, nesako, kiek svaigalų vartojo. Orientacija sutrikusi. Aplinkybių neaiškina. Dėmesys nekoncentruotas. Kalba nerišli. Gestikuliacija vangi. Alkoholio nustatymas iškvėptame ore: iš uoslės – ryškus. Gydytojo išvada: Med. apžiūros atsisakė. Pagal nustatytus požymius sunkus girtumo laipsnis (b. l. 35).

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Y. H.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „LUMINOR LIZINGAS“, valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Y. H. XP13M(a)“ kaina su PVM Lietuvoje – 12 420 eurų (b. l. 10).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatomis (redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.), tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog BK 281 straipsnio 7 dalies formuluotė nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu. Medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-121-697/2018, 2K-286-895/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje teisėtai surinkti duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, visiškai sutampa tarpusavyje ir jomis patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko šie duomenys pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, tarp jų – kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio rodmenys, kita bylos medžiaga sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis S. D. 2019 m. vasario 17 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „T. Y.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio pagalba nustatytas 1,68 promilių girtumas, alkotesteris tinkamas naudoti iki 2019 m. birželio 6 d.). Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai tiek kaltinamojo prisipažinimu, tiek anksčiau nurodytais įrodymais.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

K. S. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą girtumą (1,68 promilės), tai, kad tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia ypatingai didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – S. D. Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas (b. l. 57), administracine tvarka nebaustas (b. l. 58), dirbantis UAB „I. P.“(b. l. 69), vedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis – 75 MGL, t. y. 3750 Eur (pagal BK 47 straipsnio 3 dalį už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2000 MGL bauda).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. D. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, dydžio baudos (BK 64¹ str. 1 d.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. S. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 17 d. 00.25 val. iki 2019 m. vasario 17 d. 16.55 val. (vieną dieną) (b. l. 47), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama 2 MGL baudos ir S. D. skirtina galutinė bausmė – 48 MGL, t. y. 2 400 Eur, dydžio bauda.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. prašė baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs tai, kad kaltinamasis išlaiko nepilnametį sūnų, tačiau yra dirbantis (sudaryta terminuota darbo sutartis iki 2019 m. lapkričio 28 d.) ir pagal pateiktus į bylą duomenis jo gaunamas darbo užmokestis yra 850 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 91-97), sprendžia, kad nustatytinas 12 mėnesių paskirtos 2 400 Eur dydžio baudos sumokėjimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad S. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju S. D. pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholinius gėrimus, sėdo neblaivus už vairo, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant S. D. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Y. H.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „LUMINOR LIZINGAS“, valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Vis tik nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad savininkas automobilio savininkas yra lizingo bendrovė, o jo valdytojas – automobilių nuoma užsiimanti įmonė, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sudarant S. D. galimybę pasinaudoti automobiliu, turėjo arba galėjo būti žinoma, kad šis turtas bus panaudotas nusikaltimui daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017). Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu turto konfiskavimo ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Y. H. XP13M(a)“ kaina su PVM Lietuvoje – 12 420 Eur (be PVM – 9 811,80 Eur). Teismo vertinimu, tokio dydžio automobilio vertės (be PVM) konfiskavimas, įvertinus kaltinamojo S. D. gaunamas anksčiau nurodytas pajamas bei kitas anksčiau nurodytas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei. Dėl to teismas sprendžia, kad įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje pakaktų pusės minėtos transporto priemonės vertę be PVM atitinkančios sumos, t. y. 4 905,90 Eur, konfiskavimo. Teismas pažymi, kad visiškai minėtos baudžiamojo poveikio priemonės teismas pagrindo neturi, kadangi automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, S. D. veikė tiesiogine tyčia, suvokė veiksmų neleidžiamumą, norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholinių gėrimų sėdo už automobilio vairo.

Dėl kitų klausimų

S. D. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 54, 66), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

S. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas paliktinas saugoti voke prie baudžiamosios bylos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“, kaltinamojo pasas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas S. D..

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. D., gimusį 1985 m. rugpjūčio 23 d., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir S. D. paskirti bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, S. D. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 17 d. 00.25 val. iki 2019 m. vasario 17 d. 16.55 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir S. D. skirti galutinę bausmę – 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų), dydžio baudą.

P. S. D. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti S. D. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. D. valstybės naudai pusę automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“ vertės (be PVM) atitinkančią sumą, t. y. 4 905,90 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus penkis eurus devyniasdešimt centų). S. D. taikytas kardomąsias priemones – dokumentų (paso ir vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti saugoti voke prie baudžiamosios bylos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“.

Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė