- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-445-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00083-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- uždarai akcinei bendrovei „Euroautoglass“
- Kategorijos
- 2.5.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui uždarai akcinei bendrovei „Euroautoglass“ dėl nuostolių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. gegužės 13 d. atsakovas UAB „Euroautoglass“ pakeitė ieškovui priklausančio automobilio Ford Focus priekinį stiklą ir suteikė 12 mėn. garantiją. 2015 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas pastebėjo, jog priekinis stiklas yra įskilęs, todėl iškvietė policiją, tačiau jokių stiklo sumušimo žymių nebuvo rasta. Ieškovo manymu, stiklo įtrūkimas galėjo atsirasti nuo temperatūros pokyčių, esant stiklo vidiniams įtempimams, kurie susidarė neteisingai įdėjus jį į rėmą. Ieškovas, remdamasis jam suteikta 12 mėnesių darbų garantija, kreipėsi į atsakovą dėl nemokamo automobilio priekinio stiklo pakeitimo, tačiau atsakovas stiklą pakeisti atsisakė. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 86,00 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro 56,00 Eur už stiklą sumokėta kaina ir 30,00 Eur išlaidos už stiklo montavimo darbus, bei 70,00 Eur patirtą neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas UAB „Euroautoglass“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog stiklo keitimas buvo atliktas kokybiškai. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas į atsakovą kreipėsi tik po kelių mėnesių, kai montavimo darbų trūkumai įprastai išryškėja labai greitai. Stiklas buvo naujas, kokybiškas ir atitinkantis tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus. Nurodė, jog atsakovas visus darbus atliko vadovaudamasis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 patvirtintų Reikalavimų transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu bei Lietuvos Respublikos nacionaliniu standartu LTS 1438:2005 „Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas“ bei transporto priemonės gamintojo reikalavimais. Darbai atlikti sertifikuota ir metrologiškai patikrinta įranga, juos atliko kvalifikuoti ir tinkamai apmokyti specialistai. Mano, jog defektas atsirado ne dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių. Atkreipė dėmesį, jog stiklo defektai galėjo atsirasti dėl ieškovo kaltės, netinkamai eksploatuojant transporto priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo automobiliui pagal Aptarnavimo sutartį – užsakymą atsakovas UAB „Euroautoglass“ 2015 m. gegužės 13 d. pakeitė priekinį stiklą. Už stiklą ir jo keitimo darbus ieškovas sumokėjo atsakovui 86,00 Eur sumai (stiklo kaina – 56,00 Eur, keitimas – 30,00 Eur). Aptarnavimo sutartyje – užsakyme nurodyta, jog atliktiems darbams suteikiama 12 mėn. garantija. Savo parašu ieškovas patvirtino, jog automobilį atsiėmė, jokių pretenzijų neturi.
4. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tirdama ieškovo skundą, ar nebuvo pažeistos jo, kaip vartotojo teisės, kartu kreipėsi į Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, kuri pateikė išvadą, nurodydama, kad iš pateiktos Aptarnavimo sutarties – užsakymo negalima nustatyti, ar stiklą pateikė transporto priemonės valdytojas ar techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantis asmuo ir paaiškino, jog tuo atveju, jei atsarginę dalį pateikė techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantis asmuo, tai vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 „Dėl Reikalavimų transporto priemonių techninę apžiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 p., kai techninę priežiūrą ir (ar) remonto paslaugų trūkumai nustatomi per garantinį terminą, techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantis asmuo privalo neatlygintinai juo pašalinti arba atlyginti transporto priemonės valdytojui jų šalinimo išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teigia, kad garantija buvo suteikta tik darbų atlikimui, o ne pačiam stiklui. Tokio pobūdžio defektai įprastai išryškėja savaitės laikotarpyje. Atsižvelgiant į tai, darė prielaidas, jog stiklo įtrūkimą galėjo sąlygoti poveikis iš išorės arba paties automobilio techninė būklė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra įmonė, vykdanti ūkinę – komercinę veiklą, kuri verčiasi transporto priemonių stiklų remonto darbais, įsipareigojo pakeisti ieškovui (fiziniam asmeniui) priklausančios transporto priemonės Ford Focus priekinį stiklą, todėl laikė jog ginčas kilęs iš vartojimo rangos santykių. Šalių sudaryta Aptarnavimo sutartis – užsakymas laikytina vartojimo rangos sutartimi atitinkančia CK 6.672 str. nuostatas.
Šalies argumentai
7. Šioje byloje ieškovas pasirinko savo teises ginti prašant atsakovo pašalinti darbų trūkumus neatlygintinai, tačiau atsakovui atsisakius, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo sumokėtus pinigus ir atlyginti patirtą neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas patyrė 86,00 Eur išlaidų, dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos išaiškinimus, jog esant vartojimo rangos sutarčiai, kai rangovas yra ne tik darbų vykdytojas bet ir prekės (šiuo atveju - stiklo) pardavėjas, garantija suteikiama kaip prekėms taip ir darbams, konstatuotina, jog automobilio stiklo įtrūkimas atsirado esant galiojančiam kokybės garantijos terminui. Būtent ieškovas turi pareigą įrodyti stiklo ar jo montavimo darbų trūkumus, tačiau, bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog sumontuotas automobilio stiklas turėjo trūkumų ir / ar montavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai (CPK 178 str.). Ieškovo argumentai dėl netinkamos stiklo ir jo montavimo darbų kokybės iš esmės grindžiami vien automobilio stiklo įskilimo faktu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nesilaikė stiklo keitimo darbams keliamų reikalavimų (CPK 178 str.). Be to, ir ieškovas neneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, jog stiklas buvo naujas ir išpakuotas jo akivaizdoje, bei tris mėnesius po stiklo keitimo ieškovas neturėjo jokių pretenzijų atsakovo atliktiems darbams.
9. Teismas sprendė, jog byloje nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, bei priežastinis ryšys. Todėl nenustačius, kad dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų kokybės ar panaudotų medžiagų, detalių kokybės, po beveik 3 mėn. įtrūko ieškovui priklausančios transporto priemonės stiklas, atsakovui nekyla sutartinė civilinė atsakomybė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimą dėl 86,00 Eur žalos atlyginimo atmetė.
10. Nagrinėjamu ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra išvestinis, todėl atmetus ieškovo reikalavimas dėl 86,00 Eur turtinės žalos priteisimo, ieškinio reikalavimo dėl 70,00 Eur neturtinės žalos priteisimo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
11. Apeliantas (ieškovas) V. J. apeliaciniame skunde nurodė, kad automobilio stiklas jį keičiant, nebuvo išpakuotas ieškovui matant, kadangi servisas stiklo neturėjo. Autoserviso darbuotojas apeliantui paaiškino, kad stiklas bus gautas po pusvalandžio, jo įdėjimas truks pora valandų, o įdėjus stiklą dar reikės laiko, kad išdžiūtų klijai, todėl patarė ieškovui grįžti namo ir laukti pranešimo, kada stiklas bus pakeistas. Ieškovas nurodė, kad jis paliko servise automobilį (jo raktus) ir išvyko į namus. Tik po darbuotojo skambučio, jis atvažiavo paimti automobilio. Stiklas jau buvo įdėtas. Jis sumokėjo pinigus ir pasirašė sutartyje, nes automobilį atsiėmė, už stiklą ir atliktą darbą jis sumokėjo. Jokio patvirtinimo, jog neturi pretenzijų, sutartyje nenurodė.
12. Apelianto nuomone, paslėpti defektai gali išaiškėti per žymiai ilgesnį laiką, tam ir duodamas 12 mėnesių garantijos terminas.
13. Nurodė, kad atsakovo argumentas, jog stikle galėjo būti mikro įtrūkimas, kuris saulėje galėjo padidėti ir išsiplėsti, o toks įtrūkimas galėjo atsirasti ir stiklą kampu pastačius ant cementinių grindų, tik patvirtina apelianto argumentus, jog buvo nupirktas brokuotas stiklas. Tai apelianto teigimu, patvirtina ir nedidelė stiklo kaina. Nurodė, kad kituose Ford formos servisuose, tokio stiklo kaina viršija 200 Eur.
Atsakovas atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
16. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2015 m. gegužės 13 d. ieškovui V. J. atsakovas UAB „Euroautoglass“ pakeitė automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą. Šalys pasirašė Aptarnavimo sutartį – užsakymą, kuria atsakovas UAB „Euroautoglass“ suteikė atliktiems darbams 12 mėnesių garantiją. Už stiklą ir jo keitimo darbus ieškovas sumokėjo atsakovui 86,00 Eur sumą (stiklo kaina – 56,00 Eur, keitimas – 30,00 Eur).
17. Byloje nėra ginčo, kad šalių ginčo santykiams reguliuoti taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.672 – 6.680 str.). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 str. 1 d.). Vartojimo ranga turi atitikti šiuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 11 27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-535/2009).
18. Teisingai pirmos instancijos teismas vertino, kad ieškovas šiuo atveju yra vartotojas. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 10 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2012 05 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012 ir kt.).
19. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teise gali ginti vienu iš būdų: reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, pasinaudoti CK 6.334 str. numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 str., 6.665 str., 6.678 str. 1 d.). Šiuo gi atveju, ieškovas prašė atsakovo pašalinti darbų trūkumus, neatlygintinai pakeisti įskilusį stiklą, tačiau atsakovui atsisakius stiklą pakeisti, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo sumokėtus pinigus už stiklą ir jo montavimą, bei atlyginti neturtinę žalą.
20. Aptarnavimo sutartyje – užsakyme atsakovas UAB „Euroautoglass“ (buvusi G. S. IĮ) suteikė atliktiems darbas 12 mėnesių garantiją. Nors atsakovas šioje sutartyje nurodė, kad garantinis terminas taikomas tik atliktiems darbams, tačiau teisingai pirmos instancijos teismas sprendė, kad esant vartojimo rangos sutarčiai, kai rangovas yra ne tik darbų vykdytojas, bet ir prekės (šiuo atveju - stiklo) pardavėjas, garantija suteikiama ir prekėms ir darbams, todėl teisingai konstatavo, jog automobilio stiklo įtrūkimas atsirado, esant galiojančiam kokybės garantijos terminui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad toks reguliavimas yra numatytas ir Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 „Dėl reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte, kuriame nustatyta, kad kai remonto paslaugų trūkumai nustatomi per garantinį terminą, remontą atliekantis asmuo privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti šalinimo išlaidas.
19. Nustačius, kad būtent atsakovas pardavė automobilio stiklą ieškovui, viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus ir suteikti parduodamo daikto kokybės patvirtinimą, kuris yra garantija. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).
20. CK 6.333 straipsnyje išdėstytos normos turinyje įtvirtinta specialioji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė sprendžiant ginčus dėl parduoto daikto kokybės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Šio straipsnio 3 dalyje reguliuojamas išskirtinis atvejis dėl įrodinėjimo pareigos pasiskirstymo, kuomet kyla ginčas dėl daiktų, kurių kokybę pardavėjas garantuoja. Jame numatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jei neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
22. Nagrinėjamu atveju esant nepasibaigusiam garantiniam terminui, kai įrodinėjimo pareiga dėl parduoto su garantija daikto kokybės, tenka pardavėjui, būtent atsakovas UAB „Euroautoglass“ privalėjo įrodyti, kad automobilio stiklas, kuris įskilo praėjus nepilnai trims mėnesiams nuo jo įstatymo, atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė, tačiau atsisakė ieškovui pakeisti įskilusį automobilio stiklą ir/ar atlyginti nuostolius (CPK 178 str.). Atsakovas nesirėmė ir aplinkybe ir dėl trečiųjų asmenų kaltės (jos neįrodinėjo), t. y., kad dėl stiklo kokybės yra kalta įmonė „Automobilių stiklai“ (pažymėta aptarnavimo sutartyje – užsakyme).
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos argumentu, kad „stiklas buvo išpakuotas ieškovo akivaizdoje“, kaip niekuo nepagrįstu (CPK 178 str.). Ieškovas šio fakto nepripažino ir priešingai, nurodė, kad atsakovas stiklo servise neturėjo. Jo darbuotojams paaiškinus, kad stiklo įdėjimas užtruks, ieškovas paliko savo automobilį, ir sugrįžo jį paimti, jau esant įstatytam stiklui į automobilį. Tokia įvykių seka yra normali praktika servise, be to, šalys yra pasirašę rašytinę Aptaranavimo sutartį – užsakymą, priešingu atveju (jei nebūtų užtrukęs stiklo įdėjimas), šalių santykiai galėjo būti įforminami paprastu mokėjimo dokumentu.
23. Taigi, byloje įrodžius, kad automobilio stiklo trūkumai nebuvo akivaizdūs, ir daikto pardavimo metu ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, atsakovui kaip pardavėjui neįrodžius, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo taisykles (CPK 178 str.), bei ieškovui neįrodinėjant trečiųjų asmenų kaltės, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovo prašomus nuostolius – sumokėti ieškovui stiklo vertę 56 Eur ir jo pakeitimo kaštus 30 Eur, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovui priteistina 86 Eur nuotoliams atlyginti (CK 6.334 str. 4 p.).
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
24. Ieškovas prašė priteisti 70,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmos instancijos teismas atmetęs ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra išvestinis, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkinamas.
25. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
26. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/1999; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015, 2016 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016;kt.). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas).
27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas iš esmės nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis prašė priteisti 70 Eur neturtinei žalei atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, stiklo įtrūkimas nekliudė naudotis automobiliu. Vien tai, kad ieškovas galimai patyrė nepatogumus, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti, ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų. Teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, o teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas keistinas - ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui bendrą 86 Eur sumą nuostoliams atlyginti, kitoje dalyje (dėl neturtinės žalos atlyginimo) ieškinys netenkintinas (CPK 329 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
29. Apeliacinės instancijos teisme iš dalies pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovo naudai priteistina iš atsakovo 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str.). Iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą šalims pirmos instancijos teisme, viso 3,26 Eur valstybės naudai (CPK 92 str.).
Apeliacinės instancijos teisme apeliantas (ieškovas) turėjo 20 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, ieškovui apeliantui iš atsakovo priteistina 20 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB „Euroautoglass“ (j. a. k. 1600911134) patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Euroautoglass“ 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) nuostoliams atlyginti bei 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Euroautoglass“ 3,26 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybei“.
Priteisti ieškovui V. J. iš atsakovės UAB „Euroautoglass“ 20 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.