Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1452-221/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
e2S-1452-221/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05995-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
K. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1452-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05995-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei K. V., atsakovės K. V. priešieškinį ieškovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. V. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei K. V. (toliau – atsakovė), atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. 2019 m. gegužės 30 d. teisme gautas atsakovės prašymas sustabdyti civilinę bylą, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-888/2019.

3. Atsakovė prašymą grindė tuo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-888/2019 galutiniu sprendimu buvo nustatyti teisiškai civilinėje byloje reikšmingi faktai dėl ieškovo žiauraus elgesio prieš sutuoktinę, nagrinėjamos atsakovės įrodinėjamos aplinkybės dėl fizinio smurto naudojimo, nepagarbaus elgesio su ja, žeminimo. Šie faktai turės prejudicinę reikšmę civilinėje byloje. Baudžiamojoje byloje nagrinėjamos ir aplinkybės, susijusios su ieškovo į civilinę bylą pateiktomis SMS žinutėmis, jų turiniu, adresatais ir siuntėjais, kuriomis ieškovas įrodinėja atsakovės nepagarbų elgesį su juo, nelojalumą ir kitas aplinkybes. Baudžiamojoje byloje galutiniu sprendimu nustatinėjami faktai dėl ieškovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį nusikaltimą turi įtakos sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Atsakovė priešieškiniu prašo atlyginti neturtinę žalą dėl ieškovo žiauraus elgesio su atsakove, todėl, įrodinėjant civilinėje byloje atsakovės nurodytas aplinkybes, baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis turės prejudicinę galią civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą: sustabdė civilinę bylą Nr. e2-652-1070/2019, vieningas proceso Nr. 2-69-3-05995-2018-9, pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinės kaltei, ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-461-348/2019, vieningas proceso Nr. 1-01-1-16108-2018-0.

5. Teismas nurodė, kad atsakovės priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, esant ieškovo kaltei, grindžiamas tuo, kad ieškovas žiauriai elgėsi su atsakove, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, pažeidė bendras sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas atsakovei. Atsakovė žiaurų elgesį ir ieškovo smurtą grindžia 2018 m. balandžio 6 d. 7.00 val. įvykiu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Minėtame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamasis J. V. 2018 m. balandžio 6 d., laikotarpyje nuo 7 val. iki 8 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę K. V. – paėmęs nukentėjusiajai už rankų, bloškė ją į grindis, gulinčiai savo koja stipriai spaudė nukentėjusiosios dešinę šlaunį, tokiu būdu K. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairės alkūnės srityje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruva krūtinėje, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimais plaštakose. Nurodytas Kauno apylinkės teismo nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka nuteistojo (ieškovo), baudžiamosios bylos Nr. 1A-461-348/2019. Šioje baudžiamojoje byloje paskirtas apeliacinio skundo nagrinėjimas 2019 m. spalio 2 d.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė įrodinėja ieškovo žiaurų elgesį prieš ją faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra nustatytos Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendyje, padarė išvadą, kad ši civilinė byla ir baudžiamoji byla Nr. 1A-461-348/2019, nagrinėjama Kauno apygardos teisme, yra susijusios taip, jog baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę galią šiai civilinei bylai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovas neigia smurto prieš atsakovę atvejus, teismas konstatavo, jog atsakovės nurodomų ieškovo smurto naudojimo aplinkybių įrodomoji, prejudicinė galia civilinėje byloje yra tokia reikšminga, kad civilinė byla, jų nenustačius, negali būti išnagrinėta tinkamai ir visapusiškai. Teismas sprendė, kad yra pagrindas stabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžio teisėtumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nevertinta, ar įmanoma civilinėje byloje nustatyti reikšmingus faktus, kurie hipotetiškai galėtų būtų nustatyti baudžiamojoje byloje. Atsakovės priešieškinis grindžiamas tuo, kad ieškovas su ja žiauriai elgėsi, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, ieškovas neigia psichologinio ir fizinio smurto prieš atsakovę naudojimo atvejį. Šalys į civilinę bylą yra pateikusios įrodymus, pagrindžiančius jų poziciją ir argumentus, todėl kvestionuojamos aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos ir vertinamos pagal civilinėje byloje šalių pateiktus įrodymus. Teismas savo iniciatyva gali išsireikalauti ir įvertinti baudžiamojoje byloje esančią medžiagą (dokumentus), kuriais atsakovė grindžia jos nurodomas aplinkybes. Be to, skundžiamoje nutartyje konkrečiai nenurodyta, kokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai aplinkybės gali būti (bus) nustatytos baudžiamojoje byloje. Būtinybė gauti atitinkamus įrodymus, esančius baudžiamojoje byloje, negali būti laikoma privalomu pagrindu stabdyti santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą.

1.2. Civilinės bylos sustabdymas prieštarauja civilinio proceso tikslams. Nėra aišku, kiek užtruks baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, todėl santuokos nutraukimo procesas gali būti užvilkintas, pažeidžiant ekonomiškumo ir operatyvumo principus.

1.3. Neatsižvelgta, kad bylos sustabdydamas pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Sustabdžius civilinę bylą, bus vilkinamas sprendimo priėmimas, susijęs su šalių nepilnamečiais vaikais, t. y. jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymu, išlaikymu.

1.4. Sustabdžius civilinę bylą, neapibrėžtą laiką atsakovė gali manipuliuoti santuokoje įgytu turtu, nepilnamečių vaikų priežiūra, nustatyta laikina vaikų bendravimo su ieškovu tvarka. Civilinės bylos sustabdymas sukelia neproporcingus ieškovo nuostolius, sudaro prielaidas atsakovei piktnaudžiauti savo padėtimi, naudotis ieškovui priklausančiu turtu.

1.5. Teismų praktikoje numatyta, kad jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, tai neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Baudžiamojoje byloje galutiniu sprendimu bus nustatyti teisiškai civilinėje byloje reikšmingi faktai dėl ieškovo žiauraus elgesio prieš sutuoktinę, atsakovės įrodinėjamos aplinkybės dėl fizinio smurto naudojimo, nepagarbaus elgesio su ja, jos žeminimo, todėl šie faktai turės prejudicinę reikšmę civilinėje byloje. Baudžiamojoje byloje galutiniu sprendimu nustatinėjami faktai dėl ieškovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį nusikaltimą, o tai turi įtakos sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo byloje.

8.2. Įsiteisėjus nuosprendžiui, dėl taikomų baudžiamojo poveikio priemonių ieškovui objektyviai nebūtų galimas ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas.

8.3. Civilinėje byloje yra paskirtas posėdis, kuriame turi būti apklausta liudytoja ir baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Kadangi atsakovė yra pareiškusi reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl žiauraus elgesio su ja, sutuoktinio fizinio ir psichologinio smurto prieš ją naudojimo, baudžiamojoje byloje nustatinėjami tokie ieškovo neteisėti veiksmai, nuosprendis turi prejudicinę reikšmę. Kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla, negalimas civilinės bylos nagrinėjimas. Nesustabdžius civilinės bylos, būtų pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, nes atsakovei būtų užkirstas kelias pagrįsti reiškiamą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje.

8.4. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo konstatavus, kad sutuoktinio kaltės nėra, o baudžiamojoje byloje konstatavus tyčinį smurtinį elgesį sutuoktinės atžvilgiu, šiose susijusiose bylose būtų priimti skirtingi sprendimai dėl tų pačių aplinkybių ir tai būtų proceso atnaujinimo pagrindas.

8.5. Baudžiamosios bylos duomenų vertinimas, sprendžiant dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų buvimo ieškovo veiksmuose, yra ne santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.

8.6. Bylos sustabdymu nepažeidžiami vaikų interesai, nes iki galutinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo galioja laikina teismo nustatyta bendravimo tvarka, ieškovas yra įpareigotas mokėti išlaikymą vaikams.

8.7. Išvadą byloje teikianti institucija teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl atsakovės pareikšto prašymo tenkinimo.

8.8. Atsakovė su mažamečiais vaikais naudojasi ginčo namu pagal galiojančią nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas iš namų yra išsikraustęs, darbo daiktai buvo išvežti ieškovo įgaliotų atstovų, ieškovo nuosavybės teisės nėra suvaržytos.

8.9. Ieškovo cituojama teismų praktika yra iš bylų, susijusių su bankroto pripažinimu tyčiniu, skolos priteisimu, jų aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas vienas privalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Aplinkybė, jog kitoje byloje nustatinėjami faktai turės teisinę galią stabdomoje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir sustabdyti bylą. Šios normos formuluotė suponuoja išvadą, kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė priešieškiniu prašo, be kita ko, nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 84), dėl ieškovo kaltės. Ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo atsakovė grindžia ieškovo žiauru elgesiu su atsakove, kuris pasireiškė fizinio smurto panaudojimu 2018 m. balandžio 6 d. apie 7.00 val., taip pat kitais ieškovo netinkamais veiksmais, lėmusiais santuokos iširimą – bendrųjų sutuoktinio pareigų pažeidimu, ekonominiu, psichologiniu ir buitiniu smurtu atsakovės atžvilgiu, ieškovo neištikimybe.

12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-888/2019 ieškovą pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatęs, kad J. V. naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, jis ikiteisminio tyrimo nustatytu metu ir vietoje paėmė nukentėjusiąją K. V. už rankų, bloškė ją į grindis, gulinčiai savo koja stipriai spaudė nukentėjusiosios dešinę šlaunį, tokiais veiksmais jai padarė kraujosruvą kairiame žaste, kraujosruvą kairės alkūnės srityje, kraujosruvą nugaros dešinėje, kraujosruvą krūtinėje, nubrozdinimus plaštakose, kraujosruvą kairėje šlaunyje, dėl tokių veiksmų nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusioji K. V. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl laikytina šeimos nariu, o kaltinamojo neteisėti veiksmai prieš ją vertintini kaip smurtas prieš šeimos narį, kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad blokšdamas nukentėjusiąją K. V. ant grindų, spausdamas jos šlaunį savo koja, sutrikdys pastarajai sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-888/2019 nėra įsiteisėjęs, K. V. apeliacinis skundas Kauno apygardos teisme bus nagrinėjamas 2019 m. spalio 2 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1A-461-348/2019).

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai, kad atsakovė įrodinėja ieškovo žiaurų elgesį prieš ją faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra nustatytos Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendyje, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad civilinė byla ir baudžiamoji byla Nr. 1A-461-348/2019, nagrinėjama Kauno apygardos teisme, yra susijusios taip, jog baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę galią šiai civilinei bylai. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad šalių nurodomos aplinkybės dėl žiauraus elgesio, smurto atsakovės atžvilgiu turėtų būti nustatinėjamos ir vertinamos pagal civilinėje byloje šalių pateiktus įrodymus, civilinės bylos sustabdymas prieštarauja civilinio proceso tikslams, pažeidžia ekonomiškumo ir operatyvumo principus, šalių nepilnamečių vaikų ir ieškovo interesus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

14. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje pasisakyta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-30/2012). Tai reiškia, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje, jeigu jie sudaro įrodinėjimo dalyką.

15. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

16. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė ieškovo žiaurų elgesį su ja įrodinėja faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra nustatytos Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-888/2019. Ieškovas neigia smurtavęs prieš atsakovę. Tai reiškia, kad baudžiamojoje byloje konstatuoti ar paneigti ieškovo nusikalstami veiksmai atsakovės atžvilgiu, turės prejudicinę galią civilinei bylai, kurioje sprendžiamas santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

17. Pažymėtina, kad CPK 163 straipsnyje nustatytais atvejais civilinė byla sustabdoma privalomai, todėl ieškovo abejonės dėl tokio procesinio veiksmo tikslingumo, jo prieštaravimo ekonomiškumo ir operatyvumo principams atmestinos kaip nepagrįstos. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl šalių nepilnamečių vaikų ir jo paties interesų pažeidimo, sustabdžius civilinę bylą. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, šalių nepilnamečių vaikų interesams užtikrinti nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. ir 2019 m. sausio 28 d. nutartimis yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-888/2019 J. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų, įpareigojant J. V. gyventi ne adresu (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. V. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis palikta nepakeista. Ši aplinkybė įrodo, kad civilinės bylos sustabdymas neturi įtakos ieškovo teisei gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name, todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad civilinės bylos sustabdymas sukelia neproporcingus ieškovo nuostolius, sudaro prielaidas atsakovei piktnaudžiauti savo padėtimi, naudotis ieškovui priklausančiu turtu atmestini kaip nepagrįsti.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė