Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams;

– pagal BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju, nuteistoji apeliaciniu skundu neginčija nustatytų faktinių nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių, apeliaciniame skunde keliamas įrodymų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, vertinimas ginčijama kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, prašant ją šioje dalyje išteisinti.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad V. V. kaltė padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Telšių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl V. V. pripažinimo kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

8. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius V. V. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistosios V. V. keltą versiją, jog automobilį vairavo ne E. T., o ji, ir visiškai pagrįstai rėmėsi jau įsiteisėjusiu apygardos teismo sprendimu, t. y. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-942/2021 bei kitais byloje esančiai įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad V. V. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

9. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistajai nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

10. Pagrindiniai argumentai, kuriais apeliantė neigia savo kaltę, yra tie patys, kuriuos ji nurodė ir apylinkės teismo posėdžio metu, t. y. V. V. laikosi pozicijos, kad ne E. T. vairavo automobilį, o automobilį, iki policijos pareigūnams sustabdant, vairavo ji.

11. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Melagingais parodymais laikytini liudytojo ar kito proceso dalyvio, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu duoti parodymai dėl nusikalstamo įvykio ar su juo susijusių aplinkybių, dėl asmens, padariusio nusikaltimą, neatitinkantys tikrovės. Pažymėtina, kad BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, atsakomybė kyla už pačią veiką, nepriklausomai nuo kilusių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik už veiką – melagingų parodymų davimą, padarytą tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, supranta, kad įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis patvirtinęs savo parašu apklausos protokole, duoda tikrovės neatitinkančius parodymus ir to nori. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis. Kartu pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nekyla, jei liudytojas ar nukentėjusysis objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo.

12. Apygardos teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ((duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinus (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. spalio 30 d. išteisinamąjį nuosprendį) yra nustatyta, kad E. T. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, o būtent: 2019 m. spalio 13 d., apie 18:15 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (1 t., b. l. 62-71). Apygardos teismo nuosprendžio teisėtumą kasacine tvarka patikrinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-942/2021 atmetė nuteistojo E. T. kasacinį skundą ir konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis nuteistasis E. T. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais: nuosekliais liudytojų policijos pareigūnų L. S. ir R. V., mačiusių, jog automobilį vairavo E. T., taip pat tai, kaip nuteistasis su liudytoja nuteistojo (duomenys neskelbtini) V. V. sustabdęs automobilį apsikeitė vietomis, parodymais, vaizdo įrašais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Kasacinės instancijos teismas papildomai nutartyje pažymėjo ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl pirmiau nurodytų liudytojų policijos pareigūnų parodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, laiko nuosekliais ir patikimais, o nuteistojo E. T., jo (duomenys neskelbtini) V. V. ir (duomenys neskelbtini) G. M., suinteresuotų padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė išteisinamąjį nuosprendį, vertina kritiškai (2 t., b. l. 95-99). Taigi, minėtos aplinkybės dėl E. T. vairavimo apsvaigus šioje byloje nekvestionuojamos, jų iš naujo įrodinėti kitose bylose ne tik kad nereikia, tačiau ir negalima, todėl tai paneigia apeliantės V. V. teiginius, jog ne E. T., o ji vairavo automobilį.

13. V. V. apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojų policijos pareigūnų L. S. ir R. V. duotų parodymų nepatvirtina kamera užfiksuoti vaizdo įrašai, paneigia (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nuosprendyje padarytos išvados, o būtent: nors minėtuose vaizdo įrašuose aiškiai neužfiksuotas asmuo, sėdėjęs prie (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini) vietoje, taip pat neužfiksuota, kaip į automobilį įsėdo (duomenys neskelbtini), tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad priekinėje (duomenys neskelbtini) vietoje kažkas sėdi, o (duomenys neskelbtini) vieta tuščia, į kurią pagal liudytojų L. S. ir R. V. parodymus, įsėdo iš (duomenys neskelbtini) išėjusi (duomenys neskelbtini). Taip pat, nors vaizdo įraše neužfiksuota, kaip vairuotojas ir keleivis keitėsi vietomis automobilyje, tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad, sustabdžius automobilį, jis (duomenys neskelbtini) sekundes lingavo, kad E. T. nebuvo (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina policijos pareigūnų parodymus, jog automobiliui sustojus ir (duomenys neskelbtini) sekundes linguojant, vairuotojas ir keleivė susikeitė vietomis. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuota (duomenys neskelbtini) sėdynės padėtis atitinka liudytojų L. S. ir R. V. parodymus, kad sėdynės padėtis nebuvo pritaikyta V. V. vairuoti automobilį. Be to, būtina pastebėti, kad kameros dėl savo stacionarumo fiksavo tik vaizdą, esantį (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnai, stebėdami ir vydamiesi E. T. automobilį, bei eidami link sustabdyto automobilio, neabejotinai nebuvo (duomenys neskelbtini) pozoje, todėl judėdami (pvz., pasilenkdami, pasukdami galvą, nukreipdami žvilgsnį ir pan.), galėjo matyti daugiau nei užfiksavo (duomenys neskelbtini) ar ant (duomenys neskelbtini) įrengtos kameros. Taigi, nors vaizdo įrašuose neužfiksuotos esminės įvykio aplinkybės – prie (duomenys neskelbtini) automobilyje (duomenys neskelbtini) vietoje sėdėjęs asmuo, vairuotojo ir keleivio susikeitimas sustabdytame automobilyje, tačiau vaizdo įrašai nepaneigia liudytojų L. S. ir R. V. parodymų, jog jie matė prie (duomenys neskelbtini) stovėjusiame automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjusį E. T., kad būtent jis vairavo automobilį nuo (duomenys neskelbtini) ir, kad E. T. susikeitė su keleive vietomis.

14. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė V. V. būtų galėjusi sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių duodama parodymus apie įvykį, susijusį su E. T. padaryta nusikalstama veika, tokių argumentų ir duomenų nepateikė ir pati apeliantė teismo posėdyje, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. V., veikdama tiesiogine tyčia, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus dėl aplinkybių, susijusių su jos (duomenys neskelbtini) E. T. vairavimu apsvaigus. Pastebėtina, jog kito liudytojo G. M. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), aukštesnės instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti nepatikimais, todėl ir šio liudytojo parodymais nėra pagrindo vadovautis sprendžiant dėl V. V. kaltės davus melagingus parodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistajai įvykio metu nustatytas neblaivumas nesiekė 1,51 prom., (nustatytas 0,89 prom. girtumas) dėl to jai negalėjo kilti baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad apeliantė skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista nepagrįstai dėl melagingų parodymų davimo.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apeliantės padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistosios V. V. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. V. kaltei dėl jai inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajai V. V. už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas bausmes, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantei parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jos asmenybę atitinkančias, teisingas bausmes. Pirmosios instancijos teismas skirdamas V. V. bausmes atsižvelgė į tai, jog ji įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, konkrečiai nuteistosios atliktus veiksmus, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei nuteistosios asmenybę.

17. Apylinkės teismas skirdamas nuteistajai V. V. bausmes įvertino ir tai, kad ji yra (duomenys neskelbtini), teisiama (duomenys neskelbtini) kartą (1 t., b. l. 125-127), (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartimi V. V. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo S. P.), kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (1 t., b. l. 146, 149-150, 152-153), nusikalstama veika padaryta nepraėjus (duomenys neskelbtini) metams po nuteistosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (nauja veika padaryta 2019 m. lapkričio 18 d.), todėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti ir (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas bylas sujungiant (1 t., b. l. 22-23, 26-27) ir su kaltinamuoju aktu perduodant nagrinėti vienoje baudžiamojoje byloje dėl visų V. V. padarytų nusikalstamų veikų (2 t., b. l. 56-62), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (BK 38 straipsnio 4 dalis). Nuteistoji (duomenys neskelbtini) yra atlikusi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 25 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nuteistoji bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 120-123), dirba „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 119), ir pagrįstai sprendė, kad V. V. tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmes, nustatant jų dydžius: už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, tiek už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje – mažesnius nei bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Be to, nuteistajam pagrįstai paskirtas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu (įstatymo redakcija nuo 2018 m. spalio 1 d., galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) įpareigojimą, padėsiantį pasiekti bausmės tikslus. Be to, nuteistajai į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 133-134).

18. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas V. V. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, išsamiai įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, V. V. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta. Todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios V. V. apeliacinį skundą.