- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- 1-26-1117/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21746-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, dirbanti R. K. įmonėje pardavėja, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. 2019 m. gegužės 24 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,88 promilių), žodinio konflikto metu panaudodama psichinę prievartą ir atlikdama grasinimo nužudyti realumą sustiprinančius veiksmus, t. y. S. P. akivaizdoje paimdama bei laikydama rankoje peilį ėjo link S. P. sakydama ,,aš tave papjausiu, pyderaste”, po to S. P. užsidarius duris, pradėjo spardyti duris ir grasinti žodžiu šaukdama ,,atidaryk duris, papjausiu aš tave”, taip grasino nužudyti S. P., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
V. V. 2019 m. lapkričio 18 d. Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Telšiuose, Žemaitės g. 34, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose, esančiuose Telšiuose, Kęstučio g.13, apklausiama kaip liudytoja teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), būdama perspėta apie teisę neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, tačiau sutikusi duoti parodymus ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir prisiekusi duoti teisingus parodymus, siekdama palankumo įtariamajam sugyventiniui E. T., davė melagingus parodymus, kad 2019 m., spalio 13 d. apie 18 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji, nors ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nustatyta, kad automobilį vairavo E. T., kuris Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą
Kaltinamoji V. V. visiškai prisipažino padariusi 2019 m. gegužės 24 d. nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu dėl pirmos jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos parodė, kad tiksliai datos nepamena, jau praėjo daug laiko. Ji tuo metu buvo pas mamą J. V., bute (duomenys neskelbtini), jos vartojo alkoholinius gėrimus. Kai iš darbo grįžo mamos sugyventinis S. P., jie toliau baliavojo trise ir tarp jos bei S. P. kilo žodinis konfliktas. Pripažįsta, kad grasino S. P.. Ji buvo iš virtuvės spintelės stalčiaus paėmusi peilį į rankas ir gąsdino S. P., kad jį papjaus. Jis bandė sakyti, kad ji ramintųsi, tačiau jam nepavyko jos nuraminti. Tada jis pabėgo į koridorių, užsidarė duris, ji bandė duris atidaryti, tačiau S. P. jas laikė. Paskui jis pabėgo į lauką ir išsikvietė pareigūnus. Mano, kad S. P. išsigando tokio jos elgesio. Įvykio metu buvo neblaivi. Jeigu būtų buvusi blaivi, to nebūtų buvę. Gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, jie susitaikė.
Nukentėjusysis S. P. parodė, kad V. V. yra jo buvusios sugyventinės J. V. dukra. Praėjo daugiau kaip metai laiko, nelabai ką pamena. Grįžo iš darbo namo, adresu(duomenys neskelbtini). Bute J. V. su dukra V. V. vartojo alkoholį, jis prie jų prisijungė. Jie su V. V. apsižodžiavo, ji griebė peilį iš stalčiaus ir bėgo link jo. Jis išsigando peilio, užtrenkė duris, laikė jas, kad V. neišeitų, o paskui išbėgęs į lauką išsikvietė policijos pareigūnus. Nepamena, ar ji jam ką nors sakė. Su V. V. susitaikė, jai atleido, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra ir ji atsisako duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo ji, jos sugyventinis S. P. ir jos dukra V. V.. Dukra išgertuvių metu pradėjo žodžiu konfliktuoti su S. P.. V. V. jam priekaištavo dėl ankščiau tarp jos ir S. P. vykusių konfliktų. Sugyventinis ėjo parūkyti į prieškambarį, o V. V., pasiėmusi peilį į rankas, ėjo link S. P., pradėjo jam grasinti ir šaukė "Aš tą tavo pyderastą nudėsiu". Ji šaukė "S. saugokis". S. P. prieškambaryje laikė duris, kad V. V. prie jo neprieitų. Tada V. V. šaukė, spardė į duris "jei atidarysi duris, aš tave nudėsiu". S. P. išvengė V. V., nes pabėgo į lauką ir jo nesužalojo. S. P. sugrįžo į namus su policijos pareigūnais (1 t., b. l. 43-44).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2016 m. gegužės 24 d. apie 20 val. adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu V. V. grasino susidorojimu S. P., t. y., pasiėmusi peilį, ėjo link S. P. sakydama „aš tave papjausiu pyderaste“, o šiam uždarius iš laikant virtuvės duris, pradėjo duris spardyti koja, šaukė „atidaryk duris, papjausiu aš tave“ (1 t., b. l. 9-12).
Telšių apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 24 d., 20.14 val., Telšių apskrities VPK registruotas pranešimas apie tai, kad dukra agresyvi, puola ant tėvo, vyksta konfliktas, daužo daiktus. Nuvykus adresu(duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas S. P., kuris paaiškino, kad jo sugyventinės dukra V. V., laikydama rankose peilį ir eidama link jo, grasino jam susidorojimu. Įvykio vietoje V. V. jų akivaizdoje ir toliau žodžiu grasino S. P. sunkiai sutrikdyti jo sveikatą (1 t., b. l. 51-52).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų medinis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Antrame namo aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Buto virtuvės kairėje yra pastatoma virtuvinė spintelė, kurioje yra stalo įrankiai. Iš stalčiaus paimtas peilis, kuriuo galimai buvo grasinta (1 t., b. l. 29-34).
Drager prietaiso Alcotest 7510 girtumo patikrinimo teste užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 24 d. 20:33:50 V. V. nustatytas 1,88 promilių girtumas (1 t., b. l. 45).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.
Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, jog 2019 m. gegužės 24 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės, kurių metu tarp kaltinamosios V. V. ir nukentėjusiojo S. P. kilo žodinis konfliktas. Kaltinamoji pripažįsta, jog konflikto metu, iš virtuvės spintelės stalčiaus, pasiėmusi peilį grasino nukentėjusiajam, išsakė jam bauginančius žodžius, o šiam išbėgus iš virtuvės ir laikant uždarytas duris, stengėsi atidaryti duris. Kaltinamosios vertinimu, S. P. turėjo pagrindo išsigąsti tokio jos elgesio. Nukentėjusysis S. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus apie grasinimo jį nužudyti aplinkybes, teigė, jog išsigando V. V., bėgo nuo jos, laikė duris, kad ši jų neatidarytų, o išbėgęs į kiemą iš karto kvietė policijos pareigūnus. Tik atvykus policijos pareigūnams sugrįžo į butą, kas rodo jo išgąstį dėl V. V. veiksmų. Nors liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo dukrą V. V., ir jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nelaikytini tiesioginiais įrodymais, tačiau J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą. Tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys patvirtina, kad įvykio vietoje V. V. policijos pareigūnų akivaizdoje ir toliau žodžiu grasino S. P. sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Įvykio metu V. V. buvo neblaivi, laikydama rankoje peilį ėjo link nukentėjusiojo, grasino jį papjauti, ir teismo vertinimu, tokioje situacijoje nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad pavojus jo sveikatai ar gyvybei yra realus. Kaltinamoji V. V. grasino nužudyti nukentėjusįjį ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl konstatuotina, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Dėl melagingų parodymų davimo
Kaltinamoji V. V. dėl antros jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino. Parodė, kad tą dieną pas ją ir jos sugyventinį E. T. svečiuose buvo draugas G. M., kuris paprašė E. T. nuvežti jį pas kitą draugą G.. E. T. pasakė, kad neveš. Tuomet ji pasiėmė automobilio raktelius nuo spintelės koridoriuje ir pasakė, kad pati jį nuveš. Ji su G. M. išėjo į lauką prie automobilio, juos pasivijo E. T., sakydamas „aš tavęs vienos niekur neišleisiu“. Išvažiavo visi kartu. Vakare apie 18 val., važiuodami namo, sugalvojo nusipirkti picą. Važiuojant prie picerijos, automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji, E. T. sedėjo priekyje keleivio vietoje, o G. M. – automobilio gale. Prie picerijos ji sustojo, paliko automobilį atsuktą į pagrindinį kelią ir viena pati nuėjo į piceriją. Išėjusi iš picerijos, ji sėdo prie vairo ir važiavo, kuomet pavažiavus kokį 10 metrų, vos įsukus į pagrindinę gatvę, juos sustabdė policijos pareigūnai. Jie iš karto pribėgo prie automobilio, rado ją vairuotojo pusėje, o E. T. keleivio vietoje. Jie su E. T. vietomis tikrai neapsikeitė, automobilį vairavo ji. Mašinoje nebūtų spėję apsikeisti vietomis, vietos mašinoje nėra, o E. T. už ją aukštesnis. Kiek jai žinoma, tuo metu, kai ji buvo picerijoje, E. T. buvo persėdęs į vairuotojo vietą pasitikrinti mašinos dokumentų, kurie padėti dėtuvėje po vairu. Išėjus iš picerijos, automobilio vairuotojo sėdynė nebuvo atitraukta. Į neatitrauktą sėdynę E. T. negalėjo tilpti, nes yra už ją aukštesnis. Automobilis stabdymo metu sulingavo galbūt iš išgąsčio, nes E. T. pasakė jai, kad stabdo pareigūnai, galbūt tada G. M. gale sujudėjo. Policijos pareigūnai E. T. ištempė iš keleivio pusės, o ji atsitraukė vairuotojo sėdynę, nes galvojo, kad ir ją temps. Ji tuomet neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tą automobilį vairavo pirmą kartą, buvo šiek tiek neblaivi. E. T. buvo blaivus, jis prieš tai naktį apie 2 val. buvo išgėręs tik vieną „D-light“ buteliuką. Nežino ar E. T. atsisakė tikrintis blaivumą. Policijos pareigūnai nėra jos pažįstami. Duodama parodymus ji nemelavo, sakė taip, kaip buvo.
Liudytojas R. V. parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriuje tyrėju. Pamena, kad su kolega vyr. patruliu L. S. važiavo tarnybiniu automobiliu(duomenys neskelbtini) gatve ir, sukdami į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie kavinės pamatė stovintį automobilį. Už vairo sėdėjo E. T., gale sėdėjo dar vienas vyriškis. Jiems kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus ir gali vairuoti transporto priemonę. Jie pavažiavo kiek toliau ir apsisuko, kad būtų patogu iš galo privažiuoti ir stabdyti. Automobilį matė visą laiką. Matė, kaip iš kavinės išėjo mergina, kuri nešėsi maistą ir įsėdo į automobilį. Nepamena kur ji įsėdo, išėjusi iš kavinės. Stovėdami iš galo, per Audi automobilio kairės ir dešinės pusės veidrodėlius gerai matė, kas darosi to automobilio viduje, kad vairuoja E. T.. Buvo prietema, bet viskas gerai matėsi. Kai pradėjo stabdyti automobilį, šis buvo tik pradėjęs išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, jie įjungė švyturėlius ir automobilis sustojo dešinėje pusėje. Kolega L. S. pasakė „ar matai kaip keičiasi“ ir tuo metu per veidrodėlius matėsi, kaip tas automobilis juda, o mergina, sėdėjusi priekyje, keičiasi su vairuotoju vietomis. Jam pribėgus teko matyti tą veiksmą, kaip vairuotojas iš savo vietos perlipa į priekinę keleivio vietą ir įkrenta į sėdynę, segasi saugos diržą. Tai jis matė per langą, dar neatidarius stabdomo automobilio durelių. Prie automobilio jis pribėgo pirmas. Vairuotojo pusėje dalinai buvo mergina kaip ir E. T., kuris savo kūnu jau buvo priekinėje keleivio vietoje. Vairuotojas perlipo į šalia esančią keleivio vietą, jis nebuvo visiškai atsisėdęs, jo koja buvo kitoj pusėj, jis nebuvo dar visu savo kūnu įlipęs. E. T. jam matant pabaigė įsėdimo veiksmą ir dešine ranka bandė užsisegti saugos diržą, sakydamas „aš nevairavau“. Mergina tuo metu jau sėdėjo vairuotojo pusėje. Priekinė vairuotojo sėdynė buvo ganėtinai toli atitraukta, pritaikyta vairuoti vyriškiui, bet ne merginai, nes mergina buvo smulkaus kūno sudėjimo. Tai ta pati mergina sėdinti teismo posėdžių salėje. Vyriškis buvo liesas, nebuvo stambus, bet aukštokas, aukštesnis už merginą. Įtariamas vairuotojas E. T. vengė nusistatyti blaivumą, nesutiko su vairavimo faktu. Sustabdžius automobilį, jie vyriškį laikė vairuotoju, nes pradžioje matė stovintį automobilį ir jis buvo už vairo, kai pajudėjo transporto priemonė, nematė, kad galėjo apsikeisti ir tik stabdant automobilį, ir jam sustojant pamatė apsikeitimo faktą. Nekilo abejonių, kad Audi automobilį vairavo E. T.. Telšių apskrities VPK patalpose mergina atsisakė duoti parodymus, o kokius parodymus davė vėliau jam nėra žinoma. Ji meluoja, jog ji vairavo.
Liudytojas L. S. parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriuje vyr. patruliu. Dėl E. T. vairavimo yra davęs visus parodymus, tai buvo jau seniai, nelabai pamena. Buvo taip, kad jie su kolega patruliu R. V. dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Matė stovintį automobilį, kurio vairuotojas sėdėjo parėmęs galvą, o gale sėdintis keleivis per atvirą automobilio langą pasirodė esantis neblaivus. Jie su tarnybiniu automobiliu pravažiavo tą Audi automobilį, apsisuko ir stebėjo. Matė, kaip parėjo mergina ir įsėdo šalia vairuotojo. Kai automobilis pajudėjo, pradėjo jį stabdyti. Jie sustojo 3-4 metrų atstumu nuo sustabdyto automobilio ir matė judesį, kaip vairuotojas keičiasi su keleive vietomis. Apie tai jis pasakė kolegai R. V.. Važiuojant iš to automobilio galo gal 10 metrų atstumu, per jų automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matė vairuotojo veidą, o sustojus buvo judesys. Per šoną iš vairuotojo automobilio lango matėsi kaip keičiasi vietomis. Jam su kolega tuo metu visa situacija buvo aiški, suprato, kad vyriškis vairavo automobilį. Ta keleivė turbūt yra kaltinamoji, jis nelabai prisimena. E. T. vairavo automobilį, o greičiausiai kaltinamoji prisiėmė kaltę. E. T. turėjo vairuotojo pažymėjimą, bet atsisakė tikrintis blaivumą. Turbūt norėdamas išsaugoti vairuotojo pažymėjimą, keitėsi su keleive vietomis. Jis nepamena ar keleivė turėjo vairuotojo pažymėjimą, tiksliai nepamena, bet lygtais ji buvo neblaivi.
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžiu E. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 900 MGL dydžio bauda. E. T. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 13 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (1 t., b. l. 62-71). Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir Telšių apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. patvarkymu pateiktas vykdymui (1 t., b. l. 54-55). Nuteistasis E. T. teikė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. nuosprendžio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo kasacinį skundą atmetė 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi (2 t., b. l. 95-99).
Liudytojos V. V. apklausos protokoluose užfiksuota, kad 2019 m. spalio 13 d. nuo 19.21 val. iki 19.31 val., Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Telšiuose, Žemaitės g. 34, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, atsisakė pateikti bet kokius parodymus, susijusius su įvykiu ir prieš savo sugyventinį E. T. (1 t., b. l. 83-84, 85-86). 2019 m. lapkričio 18 d. nuo 14.51 val. iki 15.47 val., liudytojo papildomos apklausos metu V. V. parodė, kad 2019 m. spalio 13 d., apie 8.30 val. bendras pažįstamas G. M. paprašė sugyventinio nuvežti pas jo draugą G., gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, išgerti butelį degtinės. E. T. nesutiko, todėl ji sutiko nuvežti ir vairavo E. T. automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 17-18 val. grįžtant namo, prie automobilio vairo vėl sėdo ji. Važiuojant link namų, sustojo prie picerijos "Itališka pica" nusipirkti maisto. Ji išlipo iš vairuotojo vietos ir nuėjo į piceriją. Grįžusi su maistu vėl įlipo į vairuotojo vietą ir pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau sustabdė iš galo važiuojantys pareigūnai. Visos kelionės metu, tiek nuvažiuojant pas G., tiek jau grįžtant namo, automobilį vairavo ji, šalia jos priekyje sėdėjo E., o G. sėdėjo galinėje sėdynėje (1 t., b. l. 87-88, 89-92).
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad 2020 m. kovo 5 d. nuo 13.30 val. iki 15.30 val. Telšių apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), V. V., būdama liudytoja ir įspėta pagal BK 235 straipsnį, parodė, kad 2019 m. spalio 13 d. automobilį Audi A6 vairavo ji, o ne jos sugyventinis E. T. (1 t., b. l. 75-82).
BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji V. V., žinodama, jog turi teisę atsisakyti duoti parodymus prieš sugyventinį E. T., sutiko duoti parodymus ir, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu apklausta kaip liudytoja, bei teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausta kaip liudytoja davė melagingus parodymus, jog 2019 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) g. automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji, o ne jos sugyventinis E. T.. Nors kaltinamoji neprisipažino davusi melagingus parodymus, tačiau byloje surinkti ir ištirti parodymai tokią jos versiją paneigia. Liudytojai L. S., R. V. tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo apklausti teisiamuosiuose posėdžiuose, jie davė vienas kitą papildančius parodymus, jog dirbdami Telšių apskrities VPK, patruliuodami mieste, pastebėjo automobilį, kurį galimai vairuoja neblaivus asmuo. Sustabdžius automobilį Audi, jie pastebėjo, jog vairuotojas vyriškis apsikeičia su keleive moterimi vietomis, automobilis sujuda. Priėjus prie automobilio liudytojas R. V. nurodė matęs neužbaigtą persėdimo veiksmą, t. y. jo akivaizdoje E. T. įsėdo į keleivio vietą, bandė segtis saugos diržą. Nors kaltinamosios gynėja baigiamosiose kalbose nurodė, kad kaltinimas V. V. yra grindžiamas vien tik minėtų policijos pareigūnų subjektyviais parodymais, teismas su tokiais teiginiais sutikti neturi pagrindo. Pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. spalio 13 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), E. T. vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Už tai E. T. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nuosprendis yra pateiktas vykdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs E. T. kasacinį skundą dėl minėto nuosprendžio, konstatavo, jog Šiaulių apygardos teismo padaryta išvada dėl E. T. kaltės, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą yra teisinga ir pagrįsta, bei kasacinio skundo netenkino. Esant neginčijamai nustatytam faktui, jog 2019 m. spalio 13 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. T., akivaizdu, kad kaltinamoji V. V., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, davė melagingus parodymus ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas V. V. bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę: neteista (1 t., b. l. 125-128), administracine tvarka bausta, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 120-124), yra dirbanti; tai kad nusikalstamomis veikomis žala nepadaryta, nukentėjusysis S. P. civilinio ieškinio nereiškia (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartimi V. V. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo S. P.), kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau per vienerius metus nuo minėtos nutarties priėmimo, kaltinamoji padarė naują tyčinį nusikaltimą (davė melagingus parodymus), dėl ko ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Šios aplinkybės rodo kaltinamosios polinkį nusikalsti, nes per ganėtinai trumpą laikotarpį, žinodama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ji vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Tai, jog 2019 m. spalio 13 d. V. V. buvo atsisakiusi duoti parodymus prieš savo šeimos narį E. T., tačiau vėliau savo poziciją pakeitė, tyčia davė melagingus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, rodo jos tyčios kryptingumą būtent į nusikalstamos veikos darymą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo atveju pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad 2019 m. gegužės 24 d. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymo, nenustatyta. Skiriant bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą įvertintina ir tai, kad V. V. buvo atlikusi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 25 val. nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, 2019 m. spalio 30 d. ji išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro (1 t., b. l. 125-128). Prokuroras prašė kaltinamajai skirti viešųjų darbų bausmes, tačiau byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji sutiktų viešuosius darbus atlikti. Nesant kaltinamosios sutikimo, viešųjų darbų bausmė V. V. negali būti skiriama (BK 46 straipsnio 1 dalis). Įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas, aukščiau aptartas aplinkybes, V. V., už nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos laisvės apribojimo bausmės, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimą galintį turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ne mažesnę negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes, prie griežtesnės 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, skirtinos už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pridedama dalis – 3 mėnesiai laisvės apribojimo, iš skirtinos 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Laisvės apribojimo laikotarpiu V. V. įpareigotina neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 24 d. 20.38 val. iki 2019 m. gegužės 25 d. 12.44 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas, b p., 66 straipsnis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, saugomas Telšių apskrities VPK (1 t., b. l. 48-49, 50) sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Iki bausmės vykdymo pradžios V. V. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, saugomą Telšių apskrities VPK, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.