Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-681-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
1A-681-626/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24590-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
Advokatai
Andriejus Melkovas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-681-626/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24590-2019-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Du G. K. ir jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui.

vertėjaujant I. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Du G. K. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-09 nuosprendžio, kuriuo Du G. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, Du G. K. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-06-13; D. G. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Nissan Almera Tino“ (v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. G. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1dalyje padarymą. O būtent už tai, kad jis, 2019-05-30, apie 22.56 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan Almera Tino“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,04 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Du G. K. gynėjas advokatas Andriejus Melkovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-09 nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta konfiskuoti Du G. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį.

2.1. Skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo, kai asmuo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (Kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-50-788/2018). Pažymi, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas išreiškia tikėjimą, jog asmuo daugiau nenusikals. Atkreipia dėmesį, jog nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi (atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimas, priešingai nei nuteisimo atveju, nėra privalomas). Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskyręs jam teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą bei pripažindamas transporto priemonės konfiskavimo privalomumą, nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi tokiais atvejais bei pateikė nenuoseklius argumentus.

2.2. Pažymi, jog kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės ir tai, kad automobilis yra šeimos turtas, jo konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmens laisves labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Nurodo, kad šią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, jog byloje nustatyti įstatyme įtvirtinti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

3. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Du G. K. taip pat pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, termino sutrumpinimo.

3.1. Skunde nurodo, jog teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (specialiosios teisės atėmimas), neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatsižvelgė į teismų praktiką, bylose, kuriose aplinkybės yra panašios, arba pasekmės, atsiradusios dėl vairavimo neblaiviam, sunkesnės.

3.2. Pažymi, jog atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismui nėra privaloma skirti baudžiamojo poveikio priemones. Nurodo, jog teismas visiškai nemotyvavo, kodėl jam teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, skiriama esant jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Mano, kad teismas nepakankamai įvertino ir jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, kad jis kaltę visiškai pripažino, paaiškino visas jam žinomas aplinkybes, praeityje nėra padaręs teisės pažeidimo dėl alkoholio vartojimo, kas rodo, jog šis atvejis yra išskirtinis. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad jis būtų pavojingas vairuotojas, todėl nėra tikslo jam taikyti taip ilgai baudžiamojo poveikio priemonę, kuri šiuo atveju labai pakenks jo asmeninei ir šeiminei padėčiai, nes eliminuos galimybę užsidirbti, vežti prekes. Dėl to mano, kad teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas neatitinka teisingumo, proporcingumo (teisingos pusiausvyros) reikalavimų.

3.3. Nurodo, jog jam kyla abejonių, ar dėl jo tautybės nebuvo daroma išskirtinių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

3.4. Cituoja teismų praktiką, kurioje buvo paskirtas trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1-130-654/2019 (teisė suvaržyta 1 m. 6 mėn., nors buvo nustatytas sunkesnis girtumo laipsnis; Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1-42-744/2019, teisė suvaržyta 1 m. 6 mėn., nors asmuo buvo praeityje baustas metų laikotarpyje už KET pažeidimus; Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-706-511/2012; bylose, kuriose dėl KET pažeidimų žuvo žmonės: Kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-143-696/2017).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą nepateikta. Teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. K. ir jo gynėjas advokatas A. Melkovas prašė skundus tenkinti. Prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundai atmetami

5. Apeliaciniame skunde keliamas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, pagrįstumo klausimas bei baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, termino atitikimo teisingumo ir proporcingumo reikalavimams, klausimas. Taip pat iškelta abejonė dėl galimo D. G. K. diskriminavimo tautybės pagrindu.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

7. Taigi, bet kuri iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja asmenų, pripažintų kaltais (BK 67 straipsnio 1 dalis), arba asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI ar IX skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistų nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistų iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalis), teises ir laisves bei nustato specialias pareigas.

8. Sutiktina su skundo argumentu, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).

9. Todėl teisėjų kolegija vertins, ar paskirtos D. G. K. dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra proporcingos (neperteklinės) ir / ar nesuderinamos.

10. D. G. K. gynėjas prašė panaikinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą automobilio konfiskavimą. Pasak gynėjo, teismas, atleisdamas jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išreiškė pasitikėjimą jo ginamuoju, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl automobilio konfiskavimas yra perteklinis. Gynėjo nuomone, automobilio konfiskavimas be kita ko yra neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias jo ginamojo asmenybę. Taip skunde pažymima, jog automobilis būtinas jo ginamajam darbui.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei D. G. K. asmenybę, ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

12. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. G. K. Vilniaus mieste, 22.56 val., vairavo jam priklausantį automobilį sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio). Jis sukėlė eismo įvykį (apgadino kitą automobilį). Nuo tolesnio vairavimo jį sulaikė kitas asmuo. Atvykus policijos pareigūnams, apeliantas dėl girtumo nesugebėjo įpūsti reikiamo kiekio oro į alkotesterį, o pasodintas į pareigūnų automobilį iš kart užmigo (Liudytojo V. L. parodymai, t. 1, b. l. 21). Šios aplinkybės patvirtina, jog apelianto padarytas nusikaltimas yra šiurkštus ir kėlė realų pavojų kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei ir nors žala (išskyrus svetimam turtui) asmenų sveikatai ar gyvybei neteisėtais D. G. K. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo jokiu būdu nemažina. D. G. K. šiam tyčiniam nusikaltimui daryti panaudojo savo automobilį, todėl jis pagrįstai pripažintas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

13. Pažymėtina, jog skunde nurodomi teigiamai D. G. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys buvo pagrindas teismui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai nereiškia, kad šie duomenys gali nusverti šiuo atveju reikšmingą visuomenės interesą, susijusį su tinkamu ir efektyviu saugumu keliuose užtikrinimu. D. G. K. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nors padarė pavojingą nusikaltimą, todėl netaikant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir nekonfiskavus nusikaltimo padarymo priemonės, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Ši išvada daroma ir įvertinus automobilio vertę, kurios dydis – 1 463 Eur (be PVM), nevertinamas kaip pažeidžiantis proporcingumo reikalavimą, taikomai atsakomybei (uždedamai naštai) už padarytą teisės pažeidimą. Apelianto argumentai, kad transporto priemonė yra reikalinga šeimai ir dėl to jis ir jo artimieji patirs nepatogumų, neatitinka baudžiamųjų įstatymų prasmės. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (Kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. G. K. asmenybę, jo šeiminę padėtį (išsituokęs), konfiskuotino automobilio vertę (1 463 Eur (be PVM)), padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuota pagrįstai, šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl gynėjo skundas atmetamas.

15. D. G. K. taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, sutrumpinant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Tokį prašymą jis argumentuoja tuo, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau nėra padaręs teisės pažeidimų dėl alkoholio vartojimo, per 30 metų už KET pažeidimus baustas 1 kartą, savo kaltės neneigė ir nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas teigiamai, be to, turėjimas teisės vairuoti automobilį jam svarbus dėl galimybės užsidirbti, vežti prekes.

16. Pagal teismų praktiką, BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje (dabar ir 281¹ straipsnyje) numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad asmuo BK 281 straipsnyje (dabar ir BK 281¹ straipsnyje) numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, 2K-401/2014).

17. Kaip minėta anksčiau (žr. 12 punktas) D. G. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad sprendimas taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą – ir jos taikymo trukmė, išsamiai motyvuoti. Apylinkės teismas, įvertinęs tai: kad Du G. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones; kad jo padarytas kelių taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei; kad šiuo atveju Du G. K. sukėlė eismo įvykį; apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis bei atsižvelgęs į skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį D. G. K. ir jos prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam laikotarpiui - dvejiems metams. Teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, vykdydama dažną kontrolę, tuo tarpui D. G. K., turinčiam skunde nurodytus teigiamus bruožus – amžių, patirtį, stažą ir kitus – valstybės pastangos apsaugoti visuomenę nebuvo svarbios. Apygardos teismas dar kartą akcentuoja, kad apelianto padarytas pažeidimas yra itin šiurkštus, pavojingas (vairuota Vilniaus mieste, apie 23 val., kur eismas dar būna pakankamai intensyvus), apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis taip pat sunkus (dėl apsvaigimo nesugebėjo tinkamai papūsti į alkotesterį, pasodintas į policijos automobilį netrukus užmigo), sukeltas eismo įvykis, kurio metu apgadintas kitas automobilis, todėl vien tai, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingos darbo funkcijoms vykdyti, kad netekęs šios teisės apeliantas patiria tam tikrus nepatogumus, nesudaro pagrindo švelninti jam nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę iki minimumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už kelių transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 5, 9 dalys). Tuo tarpu apelianto kraujyje buvo nustatytos 2,04 promilės alkoholio. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad D. G. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – dvejų metų terminas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Jis yra teisingas ir padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl apelianto skundas atmetamas. Be to, pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

18. Apeliantas remiasi teismų praktika ir nurodo teismų procesinius sprendimus, kuriuose už tokio pobūdžio teisės pažeidimus buvo skirtos švelnesnės nuobaudos. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose, svarstant atsakomybės individualizavimo klausimą, nėra vieninga, kiekvienoje konkrečioje byloje atsakomybės individualizavimo klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir asmenybę. Tuo tarpu teismų praktika, kai asmuo nuteisiamas už eismo įvykį, kurio metu žuvo žmonės ir, kurį jis sukėlė dėl neblaivumo, ar dėl neatsargaus KET pažeidimo, negali būti vertinama kaip tapati, nes tokiu atveju asmeniui taikoma daug griežtesnė atsakomybė (asmuo nuteisiamas, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė ir kt.). Be to, negali būti laikomos panašiomis faktinės aplinkybės, reikšmingos atsakomybei individualizuoti, kai asmuo dėl neatsargumo padaro KET pažeidimus, lėmusius eismo įvykį ir, kai asmuo sėsdamas už vairo neblaivus padaro tyčinį nusikaltimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju D. G. K. paskiriant minėtas baudžiamojo poveikio priemones ir nustatant teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose.

19. Apeliantas taip pat kelia abejonę, ar paskiriant baudžiamojo poveikio priemones teismas jo nediskriminavo tautybės atžvilgiu. Šie apelianto teiginiai deklaratyvūs, diskriminavimo aplinkybės neatskleistos. Iš skundo turinio matyti, kad diskriminavimo galimybę apeliantas sieja su teismo sprendimu jam pritaikyti baudžiamojo poveikio priemones, tačiau baudžiamajame įstatyme numatytų atsakomybės priemonių paskyrimas savaime negali būti vertinamas kaip diskriminuojantis elgesys. Visų pirma, baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, numatytas baudžiamajame įstatyme (BK 67 straipsnio 2 dalis). Antra, kaip minėta anksčiau, tokio pobūdžio bylose, analogiškų veikų prevencijai užtikrinti, paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. Trečia, kaip nustatyta šioje nutartyje, baudžiamojo poveikio priemonės pritaikytos G. D. K. pagrįstai, jos teisingos ir proporcingos apelianto padarytai nusikalstamai veikai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Du G. K. ir jo gynėjo Andriejaus Melkovo apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida VigelienėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė