Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-583-317-2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-10-17
Bylos Nr.: 1A-583-317-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00613-2010-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis: Z. G.
Advokatai: Ingrida Maldeikienė

Kategorijos

2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-583-317-2013

Teisėja Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00613-2010-7

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; 2.4.6.4.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorams Alimai Petruškevičienei, Juozui Aurylai, nuteistajam Z. G., gynėjai – advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Z. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 228 str. 1 d. – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

- už nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d - 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus, iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė bausmė - 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G. nuteistas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su O. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007-12-17 iki 2007-12-28 savo parašais patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančios direktorės O. J. 2007-12-17 išrašytus ir parašu patvirtintus dokumentus pagal 2007-12-17 pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „(duomenys neskelbtini)“: atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, nors nurodyti darbai už 249 998 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) savivaldybė privalėjo sumokėti minėtus 249 998 Lt, bei suklastotus dokumentus: atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui, tokiu būdu Z. G. suklastojo dokumentus bei suklastotus dokumentus panaudojo.

Be to, jis nuteistas ir už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini), pagal 2002-07-01 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą, privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių; (duomenys neskelbtini) savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2007-12-06 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 20 punkto, kuriame nustatyta, kad savivaldybės administracijos padalinys, rengęs (teikęs) sutarties projektą, kontroliuoja sutarties vykdymą, taip pat priima atliktus darbus, pirktas prekes ar suteiktas paslaugas (pasirašo priėmimo dokumentus) ir atsako už kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą, reikalavimus, įgyvendinant (duomenys neskelbtini) gatvių priežiūros 2007-2009 metų programą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007-12-17 iki 2007-12-28 pagal 2007-12-17 pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „(duomenys neskelbtini)“ priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neatliktus darbus, pasirašė atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, nors nurodyti darbai už 249 998 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui ir kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) savivaldybė 2007-12-28 pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 249 998 Lt, dėl ko Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos patyrė didelę 249 998 Lt turtinę žalą, tokiu būdu Z. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelės žalos valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis Z. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. požymių turinčių nusikalstamų veikų.

Apeliantas teigia, kad jo veiksmus lėmė objektyvios priežastys-pareiga trumpais terminais ir pagal paskirtį panaudoti (duomenys neskelbtini) savivaldybei skirtą tikslinį finansavimą konkrečioms paslaugoms įsigyti 2007 metais, bei subjektyvios priežastys – nesuvokimas teisės normų, reglamentuojančių veiklos priskyrimą prie veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Jo teigimu, teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino jo parodymus, kad jokia turtinė žala savivaldybei nebuvo padaryta, tačiau apylinkės teismas, pažeisdamas esminius BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nustatytus įrodinėjimo tvarkos reikalavimus, nevertino tokių jo parodymų, savarankiškai neanalizavo visų individualių aplinkybių, rėmėsi tik išimtinai specialisto išvada, kas sąlygojo neteisėto nuosprendžio priėmimą.

Anot nuteistojo, LR BK 228 str. 1 d. numatyta veika padaroma tyčia. Šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagristas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis, tačiau teismas netyrė ir nepasisakė, kokia tyčios forma buvo padaryta veika, netyrė ir neanalizavo tariamai kilusios didelės turtinės žalos požymio. Teismas didelę žalą formaliai prilygino sąskaitos faktūros sumai t.y. 249 998 Lt., nors kiekvienu konkrečiu atveju žalos mastą nustatyti teismas turi atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Skunde nurodoma, jog atlikęs įrodymų analizę, teismas būtų nustatęs, kad jo veiksmais nebuvo pažeisti savivaldybės interesai, nekilo jokia žala, nėra nukentėjusiųjų, jo veiksmai buvo vienkartiniai ir jokio rezonanso visuomenėje nesukėlė, jais nebuvo pakenkta valstybės tarnautojo ar valstybės institucijos autoritetui.

Skunde taip pat teigiama, jog akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir liudininkų parodymams teismo išvados, kad neginčytinai įrodyta, jog Z. G. priėmus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neatliktus darbus, kuomet nurodyti darbai už 249 998 Lt realiai nebuvo atlikti, pasirašius atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEC Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui dokumentus, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) savivaldybė 2007-12-28 pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 249 998 Lt, Lietuvos automobilių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (arba savivaldybė) patyrė didelę 249 998 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis nurodo, jog iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad tilto per (duomenys neskelbtini) ir viaduko (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos techniniai projektai yra parengti, jie visiškai tinkami tolesnių rekonstrukcijos darbų vykdymui ar finansavimo tokiems darbams paieškai, todėl nei savivaldybė, nei Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos jokių nuostolių (turtinės žalos) nepatyrė. Tą patvirtino tiek liudytojai, tiek ir pati savivaldybė, kurios interesams tariamai pakenkė jo veiksmai. Todėl darytina išvada, kad jis nėra atlikęs jokių veiksmų, priešingų tarnybos interesams.

Anot apelianto, teismas savarankiškai visiškai netyrė, ar dalis darbų, jų perdavimo savivaldybės žinion metu, buvo atlikti, vadovavosi tik išimtinai specialisto išvada, kuri teismui yra neprivaloma. Jo nuomone, teismas įrodymus privalo vertinti visus bendrai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Z. G. teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad skirtos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, o liudytojai ir savivaldybė nurodė, kad žala nepadaryta. Kadangi jo veiksmais žala savivaldybės interesams nėra padaryta, nebuvo jo veiksmuose jokio pavojingumo, todėl jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. Teismas tik formaliai konstatavo dokumentų klastojimo faktą ir nepagrįstai nuteisė jį dėl BK 228 str. 1 d. numatytos veikos padarymo.

Apelianto nuomone, jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 300 str. 1 d.. Nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Tuo pažeisti baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai ir šie pažeidimai laikytini esminiais.

Anot apelianto, apylinkės teismas neteisingai konstatavo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore O. J., suklastojo dokumentus bei suklastotus dokumentus panaudojo. Visiškai netirta ir nepasisakyta dėl nuteistojo Z. G. kaltės - jo tyčios atlikti tokius veiksmus. Jo veiksmuose nebuvo kaltės, nes į kaltinime nurodytus dokumentus jokių neteisingų duomenų jis neįrašė ir šių dokumentų suklastojimo nebuvo. Dalis rangovo-UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų buvo atlikta, todėl sumokėjimas paslaugų teikėjui už ne iki galo atliktas paslaugas, negali būti laikoma nusikalstama veika. Apelianto nuomone, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė savo garantinius raštus, kuriais įsipareigojo pagal savivaldybės pateiktas pastabas ištaisyti techninių projektų trūkumus per įmanomai trumpiausią laiką, teikti savivaldybei paslaugas iki objektai bus pripažinti tinkamais naudoti. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis savo veiksmais ne tik kad nesiekė jokios naudos nei sau, nei rangovui, bet bandė apsaugoti instituciją, kurioje dirba, nuo būsimų nuostolių.

Skunde teigiama, jog teismas nuosprendyje nurodęs, kad padarant BK 300 str. 1 d. aprašytą nusikalstamą veiką kaltinamasis veikė bendrininkų grupėje, t.y. veikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore O. J., nepasisakė, kokiais požymiais remiantis buvo konstatuota, jog buvo bendrininkų grupė. Jo teigimu, nebuvo ne tik jo tyčios, tačiau nebuvo ir jokio susitarimo ar bendro veikimo su O. J., bendro nusikalstamo tikslo siekimo, nors būtent bendras dviejų ar daugiau asmenų suvokimas, kad jie veikia kartu ir daro nusikalstamą veiką, yra esminis pripažįstant buvus bendrininkavimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis valstybės tarnyboje dirba nuo 1986-07-01, o (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1990-03-11, kad per darbo laiką valstybės tarnyboje buvo ne kartą pakeltas pareigose, (duomenys neskelbtini) vadovo daugelį kartų skatintas, gavęs daug padėkų ir apdovanojimą. Jo nuteisimas lemtų tai, kad jis negalėtų toliau eiti savo pareigų, būtų atimta galimybė dirbti valstybės tarnyboje, nes būtų laikomas neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos standarto.

Nuteistais taip pat nurodo, jog teismas neanalizavo ir nesvarstė BK nustatytų atsakomybę šalinančiu aplinkybių – profesiniu pareigų vykdymas (BK 29 straipsnis), įsakymo vykdymas (BK 33 straipsnis), pateisinama profesinė ar ūkinė rizika visuomenei naudingam tikslui (BK 34 straipsnis), kt.) ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (kai veika prarado pavojingumą (BK 36 straipsnis), kai susitaikė (BK 38 straipsnis), pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)) pagrindų, taip pat nesiekė nustatyti jokių atsakomybe lengvinančių aplinkybių (59 straipsnis), nors būtent teismui nustatyta pareiga visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo bei jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą tenkinti iš dalies, sprendžia, kad nuteistojo Z. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl LR BK 228 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl Z. G. pripažinimo kaltu padarius LR BK 228 str. 1 d. numatytą nusikaltimą naikintina ir dėl šios veikos priimtinas naujas nuosprendis LR BPK 326 str. 3d. numatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Z. G. nepadarė LR BK 228 str. 1d. numatytos veikos.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 str. 4 d.). Kolegija pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. LR BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais procesiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi taisykle, kad visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami nuteistojo naudai.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, o vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės. Tai esmingai įtakojo teismo išvadą, jog Z. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Piktnaudžiavimas LR BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Kadangi LR BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas (pvz. LR AT kasacinė nutartis Nr. 2K-263/2010).

Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas, piktnaudžiaujantis tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla 2K-512/2004).

Z. G. pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs LR BK 228 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, t.y. už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini), privalėdamas laikytis 2002-07-01 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto, 5 punkto, reikalavimų, bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo 20 punkto reikalavimų, įgyvendinant (duomenys neskelbtini) gatvių priežiūros 2007-2009 metų programą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose, laikotarpiu nuo 2007-12-17 iki 2007-12-28 pagal 2007-12-17 pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neatliktus darbus, pasirašė atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, nors nurodyti darbai už 249 998 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui ir kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) savivaldybė 2007-12-28 pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 249 998 Lt, dėl ko Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos patyrė didelę 249 998 Lt turtinę žalą, tokiu būdu Z. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelės žalos valstybei.

Atsižvelgdama į pareikštą kaltinimą bei teismo nustatytas aplinkybes, kolegijos pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas Z. G. už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos patyrė didelės 249 998 Lt turtinės žalos, todėl Z. G. padarė didelės žalos valstybei. Tokios išvados nepatvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Padarinių - didelės žalos valstybei nustatymas yra būtina sąlyga asmenį pripažinti kaltu piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nuosprendyje nustatęs, jog Z. G. Lietuvos automobilių kelių direkcijai padarė didelę turtinę žalą, nuosprendžio motyvuose nepasisakė, kokie įrodymai tai patvirtina, nenurodė, kuo pasireiškė didelė žala valstybei. Kitų veiką kvalifikuojančių požymių nei pateiktame kaltinime, nei teismo nuosprendyje nėra nurodyta - didelės neturtinio pobūdžio žalos požymis Z. G. nėra inkriminuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Kad Z. G. priimdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neatliktus darbus, pasirašydamas atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą ir PVM sąskaitą faktūrą, šiuos dokumentus perduodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui ( kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) savivaldybė 2007-12-28 pavedimu išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 249 998 Lt), patvirtina tik 2009-11-30 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pagal 2007-12-17 Paslaugų teikimo sutartį (IV daliai) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) darbuotojai priėmė neatliktus darbus, dėl ko (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2007 m. netikslingai panaudojo 249 998 Lt Lietuvos automobilių kelių direkcijos skirtų lėšų. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia šią išvadą.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-08-26 techninio projekto bendrosios ekspertizės išvados Nr. 07-03/07-47-01(b.l. 110, t.2) matyti, kad techninis projektas „(duomenys neskelbtini)“ pataisytas ir papildytas pagal bendrosios projekto ekspertizės akto privalomas pastabas, tenkina ir atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos aktų reikalavimus. 2009-11-24 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl techninio projekto „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimo (b.l. 109, t.2) šis techninis projektas patvirtintas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-08-26 techninio projekto bendrosios ekspertizės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 116, t.2) matyti, kad techninis projektas „(duomenys neskelbtini)“ pataisytas ir papildytas pagal bendrosios projekto ekspertizės akto privalomas pastabas, atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos aktų reikalavimus. 2009-11-24 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl techninio projekto „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimo (b.l. 115, t.2), šis techninis projektas patvirtintas. Minėti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai patvirtina, kad darbai, už kuriuos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2007 m. gruodžio 28 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 249 998 Lt buvo realiai atlikti.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerija 2011-08-29 rašte „Dėl turtinės žalos“ (b.l. 139-140, t. 2) nurodė, kad pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo 6.4 punktą, už svarbių valstybei objektų projektų, sąmatų ir techninių dokumentų parengimą, viešųjų pirkimų konkursų organizavimą, techninę priežiūrą, atliktų darbų priėmimą, statinių pripažinimą tinkamais naudoti ir lėšų tikslinį panaudojimą atsako savivaldybės. Kelių direkcija pagal kompetenciją negali atlikti visų su vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų statyba ar priežiūra susijusių funkcijų ir įvertinti turtinės žalos valstybės biudžetui. Išsamesnę informaciją dėl galimos turtinės žalos valstybės biudžetui turėtų suteikti (duomenys neskelbtini) savivaldybė.

(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija 2010-12-16 rašte (b.l. 105, t.2) patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė, vykdant 2007-12-17 paslaugų teikimo sutartį (IV daliai), turtinės žalos nepatyrė.

Kauno apygardos prokuratūros 2011-07-12 prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje (b.l. 70-71, t.2), nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė, vykdant IV dalies Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), turtinės žalos nepatyrė, nes projektai įvykdyti.

Teisme liudytojais apklausti V. G., A. M., S. S. patvirtino, kad nei (duomenys neskelbtini) savivaldybei, nei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos turtinė žala nepadaryta, nes sutartyje numatyti darbai buvo atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad Z. G., būdamas (duomenys neskelbtini), suklastodamas ir panaudodamas dokumentus, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) savivaldybė 2007-12-28 pavedimu išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 249 998 Lt, padarė didelę turtinę žalą (duomenys neskelbtini) savivaldybei ar Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Sutartyje numatyti darbai buvo atlikti, todėl žalos fakto nepatvirtino nei (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nei Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismo nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnių reikalavimai, kurių privalėjo laikytis Z. G. būdamas valstybės tarnautoju, numato bendrus reikalavimus asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, t. y. valstybės tarnautojo veiklos svarbiausius etikos principus bei pareigą gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams. Nagrinėjamu atveju, bendrieji valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims nustatyti reikalavimai patys savaime be nuorodos į konkretesnius teisės aktus, apibrėžiančius valstybės tarnautojo konkrečias funkcijas, negali būti pagrindu apkaltinti ir nuteisti valstybės tarnautoją, nes viskas priklauso nuo asmens padarytos veikos, susijusios su tarnybos funkcijų vykdymu, pobūdžio. Tai, kad Z. G. nesilaikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo reikalavimų, negali būti vertinama, kad tokiais veiksmais jis pažeidė LR Konstitucijoje įtvirtintas teises ir laisves, sumenkino (duomenys neskelbtini) savivaldybės ar valstybės autoritetą, dėl to padarė didelės žalos valstybei. Dėl aptartų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatytas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi būtinasis požymis – didelė žala, kurią būtų patyrusi (duomenys neskelbtini) savivaldybė, Lietuvos automobilių kelių direkcija ar Lietuvos valstybė. Todėl Z. G. dėl LR BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių.

Dėl LR BK 300 str. 1 d.

Pagal LR BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. LR BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Melagingi duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008).

Nors LR BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. jie negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-559/2011, 2K-161/2012, K2-205/ 2012). Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal LR BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis, jog nuteistasis Z. G., veikdamas bendrininkų grupėje su O. J., savo parašais patvirtino O. J. 2007-12-17 išrašytus ir parašu patvirtintus dokumentus-atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, PVM sąskaitą faktūrą, patvirtindamas teisinę reikšmę turintį faktą, nors tuo metu dokumentuose nurodyti darbai už 249 998 Lt nebuvo atlikti. Tokių veiksmų išdavoje (duomenys neskelbtini) savivaldybė privalėjo sumokėti minėtus 249 998 Lt. Taigi, kaltinamasis, puikiai suprasdamas, jog darbai nėra atlikti, žinodamas, jog už neatliktus darbus bus sumokėti pinigai, kurie iki darbų pabaigos negali būti sumokėti, pasirašydamas kaltinime nurodytus dokumentus ir taip fiktyviai patvirtindamas juridinį faktą turinčius duomenis, suklastojo dokumentus. Taip suklastotus dokumentus-atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą jis su O. J. perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui. Kolegija pripažįsta, jog jie abu tokiu būdu suklastojo dokumentus, tuos suklastotus dokumentus panaudojo, dėl ko kilo teisinės pasekmės. Aptariamas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai-2007-12-17 Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedai, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų, kuriems suteikiama teisė pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas ir parašų pavyzdžiai, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma, atliktų darbų aktas, PVM sąskaita-faktūra, serija TEC Nr. (duomenys neskelbtini) , DnB NORD banko Kauno skyriaus sąskaitos išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-11-30 specialisto išvada, pačių nuteistųjų O. J. ir Z. G. parodymai.

Iš 2007-12-17 Paslaugų teikimo sutarties (IV daliai) Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedų-projektavimo užduoties, susitarimo prie 2007-12-17 paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto (b.l. 189-195, t.1) matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, kurios objektas-tilto (duomenys neskelbtini) ir viaduko (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninių projektų parengimas pagal projektinę užduotį ir statinio projektų vykdymo priežiūra, bendra sutarties kaina – 249 998 Lt.

Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų, kuriems suteikiama teisė pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo ir parašų pavyzdžių (b.l. 13-19, t.1) matyti, kad Z. G. buvo suteikta teisė pasirašyti apskaitos dokumentus, taip pat pateiktas jo parašo pavyzdys.

Iš atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos ir PVM sąskaitos-faktūros TEC Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 197-198, t.1) matyti, kad šie dokumentai buvo patvirtinti Z. G. ir O. J. parašais, o atliktų darbų aktas (b. l. 199, t.1) patvirtintas O. J. parašu. Minėti dokumentai buvo perduoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės Apskaitos skyriui. Iš DnB NORD banko Kauno skyriaus sąskaitos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 200-201, t.1) matyti, kad 2007-12-28 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 249 998 Lt.

Specialistas 2009-11-30 išvadoje (b. l. 37-55, t.1) konstatavo, kad 2007-12-17 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija (užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas), vadovaudamasi Viešojo pirkimo komisijos 2007-12-27 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė Paslaugų teikimo sutartį (IV daliai) Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties objektas-tilto (duomenys neskelbtini) ir viaduko (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techninių projektų parengimas pagal projektines užduotis ir statinio projektų vykdymo priežiūra, bendra sutarties kaina – 249 998 Lt. Techninio projekto parengimas pagal projektinę užduotį buvo priduotas sutarties pasirašymo dieną. Išvada patvirtina, jog 2007-12-17 PVM sąskaita faktūra TEC Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės, nes be projektinės užduoties projekto paruošti nėra galimybės (negautos techninės sąlygos projektavimui). Taigi, projektavimo darbai nebuvo atlikti, o tik įforminti tikrovės neatitinkančiais dokumentais. Atsakingi darbuotojai turėjo vykti į objektus ir atlikti tyrimą, apžiūrą. Tai padaryti ir priimti sprendimus, suprojektuoti ir pateikti projektą, yra neįmanoma sutarties pasirašymo dieną. Tą pačią dieną, tai yra 2007-12-17, surašyta „Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma“, kurioje pasirašė užsakovo atstovai (duomenys neskelbtini) J. A. B. ir (duomenys neskelbtini) Z. G. bei rangovo atstovas-direktorė O. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę operaciją įformino jai neįvykus, tai yra neatlikus numatytų darbų 2007-12-17 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), išrašė PVM sąskaitas faktūras ir pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai. Pagal pasirašytą sutartį (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija su paslaugų teikėjais atsiskaitė pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) darbuotojų įformintus perdavimo-priėmimo aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir paslaugos teikėjo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą TEC Nr. (duomenys neskelbtini): 2007-12-28 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 249 998 Lt.

Iš 2007-12-17 Paslaugų teikimo sutarties (IV daliai) Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, jog užsakovas sumokėti rangovui sutartyje numatytą kainą turėjo tik atlikus sutartyje numatytus darbus. Nuteistasis Z. G. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde neneigia, kad dokumentus pasirašė dar neatlikus sutartyje numatytų darbų. Tai, kad nebuvo atlikti sutartyje numatyti darbai, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos bei PVM sąskaitos faktūros 2007-12-17, patvirtina minėta specialisto išvada. Z. G. kaltę suklastojus ir panaudojus dokumentus taip pat patvirtina nuteistosios O. J. prisipažinimas padarius LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teisme. Ji pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes - kad savo parašais patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pagal 2007-12-17 pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. kad patvirtino 2007-12-17 išrašytus atliktų darbų aktą ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą bei PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. (duomenys neskelbtini), kad šiuos dokumentus perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriui.

Pirmosios instancijos teisme, bei apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat teigė, kad atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, PVM sąskaitą faktūrą pasirašė, šiuos dokumentus ir atliktų darbų aktą perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės Apskaitos skyriui, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pervestų pinigus rangovui - UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes sutartyje numatytiems darbams skirti pinigai turėjo būti panaudoti iki metų pabaigos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis Z. G., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, suprato, jog veikia neteisėtai, kad į dokumentus įrašo neteisingus duomenis. Jis veikė tiesiogine tyčia, tokio tikslo siekė t.y. suprato, kad klastoja ir panaudoja dokumentus, suvokė, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai pervedus pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sutartyje numatytus, bet neatliktus darbus, bus pažeistos sutarties sąlygos. Panaudodamas suklastotus dokumentus, jis tikslingai siekė, kad šių dokumentų pagrindu užsakovas pervestų pinigus rangovui. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kokių tikslų siekė kaltinamas asmuo. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog jis siekė kilnių tikslų-kad nebūtų gražintos nepanaudotos lėšos, neturi jokios reikšmės jo veikos kvalifikavimui.

Pagal LR BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos LR BK specialiojoje dalyje, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-400/2011).

O. J. atžvilgiu priimtame įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuota, kad ji, bendrininkaudama su Z. G., savo parašais patvirtindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pagal 2007-12-17 pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos dokumentus (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose perduodama (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentus bei suklastotus dokumentus panaudojo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. G. savo parašais patvirtino O. J. 2007-12-17 išrašytus ir parašu patvirtintus dokumentus: atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą ir PVM sąskaitą faktūrą, nors nurodyti darbai nebuvo atlikti, šiuos dokumentus ir atliktų darbų aktą perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės Apskaitos skyriui. Šių dokumentų pagrindu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pervedė sutartyje numatytus pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aptarti duomenys patvirtina, kad Z. G. LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su O. J. t.y. jie abu, bendrais veiksmais suklastojo ir panaudojo dokumentus, kartu siekė bendro tikslo- kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pervestų sutartyje numatytus pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už dar neatliktus darbus. Darytina išvada, kad Z. G. su O. J. patvirtindamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis dokumentuose ir juos perduodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės Apskaitos skyriui, abu sukėlė teisinės reikšmės turinčias pasekmes veikdami tiesiogine tyčia, todėl laikytini bendrininkais. Būtent dėl jų abiejų nusikalstamais veiksmais patvirtintų-tikrovės neatitinkančių, suklastotų dokumentų pagrindu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pervedė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus, kurie nebuvo atlikti. Tokiu būdu buvo pažeistos sudarytos sutarties sąlygos - pinigus už atliktus darbus sumokėti juos atlikus, pažeistos (duomenys neskelbtini) savivaldybės teisės, o savivaldybei ir valstybei buvo sukelti teisiškai reikšmingi padariniai. Užsakovui sumokėjus pinigus rangovui dar neatlikus sutartyje numatytų darbų, savivaldybė valstybės skirtus pinigus rangovui išmokėjo pažeisdama sudarytos sutarties sąlygas bei neatlikus sutartyje numatytus darbus. Nors sutartyje darbai vėliau ir buvo atlikti, tačiau tai neturi teisinės reikšmės vertinant kaltinamojo veiksmus. Klastodamas dokumentus, kaltinamasis rizikavo savivaldybės ir valstybės turtiniais interesais, tai suprato ir to siekė, veiksmų padarymo metu jis darė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą valstybei bei savivaldybei, kuri tik vėliau, rangovui vis tik atlikus suklastotuose dokumentuose numatytus darbus, buvo pašalinta. Nors kaltinamasis ir nurodė, jog jis , jo supratimu, siekė kilnių tikslų, toks nusikalstamos veikos padarymo motyvas neturi reikšmės kvalifikuojant veiką pagal LR BK 300 str. 1d., nes nusikalstamos veikos numatytos LR BK 300 str. padarymui neturi reikšmės jos padarymo motyvas. Dėl šių aplinkybių, kolegija konstatuoja, kad Z. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo numatyto LR BK 300 str. 1 d. padarymą.

Rangovo garantinis raštas užsakovui negali būti vertinamas kaip Z. G. atsakomybę paneigianti aplinkybė, nes garantinis raštas nepatvirtina, kad Z. G. pasirašant dokumentus ir juos perduodant (duomenys neskelbtini) savivaldybės Apskaitos skyriui, sutartyje numatyti darbai buvo atlikti ir, kad jie tikrai būtų buvę atlikti, o žala nebūtų padaryta. Garantinis raštas nepatvirtina, kad rangovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, už darbus atsiskaičius jų dar neatlikus. Toks raštas tik patvirtino, kad rangovui netinkamai įvykdžius sutartį, draudimo kompanija įsipareigojo užsakovui sumokėti 24 999,00 Lt. neviršijančią pinigų sumą (b. l. 195, t.1). Tad, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus pagal sutartį nebūtų atlikusi, valstybei ir savivaldybei būtų buvusi padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala.

Dėl paskirtos bausmės pagal LR BK 300 str. 1 d.

Teisėjų kolegijos nuomone apylinkės teismas nuteistajam Z. G. už LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskyrė tinkamą bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į nusikaltimo sunkumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebūvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis anksčiau neteistas, dirba, ir LR BK 54 str., 61 str. nurodytų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam skyrė švelniausią LR BK 300 str. 1 d. numatytą bausmės rūšį, bei mažesnę bausmę, negu numatyta LR BK 47 str. 3 d. 2 p. sankcijos vidurkis. Z. G. už padarytą nusikaltimą nėra pagrindo skirti kitą bausmės rūšį ar dar labiau švelninti paskirtą bausmę. Tai padarius, nebus įgyvendinta LR BK 41 str. 1 d. numatyta bausmės paskirtis nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tai, kad Z. G. pripažinus kaltu ir nuteisus jis negalės toliau eiti savo pareigų, negalės dirbti valstybės tarnyboje, nesudaro pagrindo jį išteisinti dėl LR BK 300 str. 1 d. padaryto nusikaltimo, nes jo kaltė padarius minėtą nusikaltimą įrodytą teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Tokių pasekmių atsiradimas nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybė, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikaltimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems. Nuteistojo atžvilgiu taikyti jo skunde minimas ir LR BK numatytas atsakomybę šalinančias aplinkybes ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatas nėra pagrindo, nes byloje nenustatyta šių institutų taikymo pagrindų.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3 d., 4d., 329 str. 1 p.

nuspredžia :

Nuteistojo Z. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Z. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 228 str. 1 d. 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda ir Z. G. dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 228 str. 1d. išteisinti, nepadarius jam šio nusikaltimo požymių turinčios veikos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos bausmės pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. bei paskirta galutinė bausmė - 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje Z. G. už nusikaltimą numatytą LR BK 300 str. 1 d nuteistas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Jūratė JakubonienėGytis Večerskas