Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-690-133/2012

Teisėja Dalia Kursevičienė (Proceso Nr. 1-20-1-00613-2010-7)

2012 m. lapkričio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės O. J., jos gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui, nuteistajam Z. G., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. G. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendžio, kuriuo Z. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d. ir skirtos bausmės:

pagal BK 228 str. 1 d. – 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nuosprendžiu O. J., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padarymą ir perduota K. M. pagal laidavimą be užstato 2 (dvejiems) metams. Baudžiamoji byla O. J. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupe su O. J., UAB (duomenys neskelbtini) direktore, (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, laikotarpiu nuo 2007-12-17 iki 2007-12-28 savo parašais patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujančios direktorės O. J. 2007-12-17 išrašytus ir parašu patvirtintus dokumentus pagal 2007-12-17 pasirašytą sutartį Nr. 07-147 dėl „Tilto per Jiesios upę ir viaduko per geležinkelį Marijampolės plente Kauno mieste, Rokuose rekonstrukcijos techninių projektų parengimas pagal projektinę užduotį ir statinio projekto vykdymo priežiūra“: atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, nors nurodyti darbai už 249 998 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. 2007118, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) privalėjo sumokėti minėtus 249 998 Lt, bei suklastotus dokumentus: atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. 2007118 perdavė (duomenys neskelbtini)Apskaitos skyriui, tokiu būdu Z. G. suklastojo dokumentus bei suklastotus dokumentus panaudojo.

Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. už tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotoju, pagal 2002-07-01 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą, privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių; (duomenys neskelbtini) vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) 2007-12-06 sprendimu Nr. T-616, 20 punkto, kuriame nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) administracijos padalinys, rengęs (teikęs) sutarties projektą, kontroliuoja sutarties vykdymą, taip pat priima atliktus darbus, pirktas prekes ar suteiktas paslaugas (pasirašo priėmimo dokumentus) ir atsako už kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą, reikalavimus, įgyvendinant Kauno miesto gatvių priežiūros 2007-2009 metų programą, (duomenys neskelbtini) patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, laikotarpiu nuo 2007-12-17 iki 2007-12-28 pagal 2007-12-17 pasirašytą sutartį Nr. 07-147 dėl „Tilto per Jiesios upę ir viaduko per geležinkelį Marijampolės plente Kauno mieste, Rokuose rekonstrukcijos techninių projektų parengimas pagal projektinę užduotį ir statinio projekto vykdymo priežiūra“ priėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) realiai neatliktus darbus, pasirašė atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, nors nurodyti darbai už 249 998 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. 2007118, kuriuos perdavė (duomenys neskelbtini) Apskaitos skyriui ir kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) 2007-12-28 pavedimu Nr.4773 išmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 249 998 Lt, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę 249 998 Lt turtinę žalą, tokiu būdu Z. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelės žalos valstybei.

O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinama ir teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, už tai, kad, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, veikdama bendrininkų grupėje kartu su Z. G., (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoju, laikotarpiu nuo 2007-12-17 iki 2007-12-28, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savo parašais patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus pagal 2007-12-17 pasirašytą sutartį Nr. 07-147 dėl „Tilto per Jiesios upę ir viaduko per geležinkelį Marijampolės plente Kauno mieste, Rokuose rekonstrukcijos techninių projektų parengimas pagal projektinę užduotį ir statinio projekto vykdymo priežiūra“: 2007-12-17 išrašytų atliktų darbų aktą ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, nors nurodyti darbai už 249 998 Lt nebuvo atlikti, bei PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. 2007118, pagal kurią (duomenys neskelbtini) privalėjo sumokėti minėtus 249 998 Lt, bei suklastotus dokumentus: atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. 2007118, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) privalėjo sumokėti minėtus 249 998 Lt, (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, perdavė (duomenys neskelbtini) skyriui, tokiu būdu O. J. suklastojo dokumentus bei suklastotus dokumentus panaudojo.

Savarankiškai teismas visiškai netyrė, ar dalis darbų jų perdavimo savivaldybės žinion metu buvo atlikti, teismas vadovavosi išimtinai specialisto išvada, kuri teismui yra neprivaloma. Teismas įrodymus privalo vertinti visus bendrai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 4 d.).

Teismas, nagrinėdamas bylą, nepašalintas abejones turi vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir negali, esant nepašalintoms abejonėms, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar jį gristi prielaidomis.

Nuteistojo nuomone, jis taip pat nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 300 str. 1 d., o nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Tuo buvo pažeisti baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai ir šie pažeidimai laikytini esminiais.

Prokuroro teigimu, teismas pagrįstai pripažino Z. G. kaltu, teisingai kvalifikavo jo veikas, parinko jam tinkamą skirtinos bausmės rūšį - baudą, tačiau paskyrė neteisingas bausmes, tiek atskirai už kiekvieną iš nusikaltimų, tiek ir subendrintą galutinę bausmę, t. y. paskyrė per mažą baudą.

Teismas taip pat teisingai kvalifikavo ir O. J. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau nepagrįstai konstatavo esant jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę - visišką prisipažinimą padarius inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdų dėl to gailėjimąsi, kritišką savo poelgio vertinimą, tai yra netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 59 str. 1 d. 2 p. Teismas taip pat nepagrįstai taikė ir BK 40 str. nuostatas O. J. atžvilgiu ir nepagrįstai, tai yra nesant įstatyme numatytų visų sąlygų, atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d., tokiu būdu taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko priėmė neteisingą nuosprendį ir jos atžvilgiu. Todėl dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės pirmosios instancijos teismo nuosprendis Z. G. atžvilgiu turi būti pakeistas, o nuosprendis O. J. atžvilgiu, kuriuo baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo nutraukta ją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti panaikintas ir priimtas jos atžvilgiu naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, skirdamas bausmę Z. G., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis ne tik nubausti veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir sulaikyti nuteistąjį nuo bet kokių nusikalstamų veikų darymo ateityje, taip pat paveikti bausmę atliekančius asmenis siekiant priversti juos laikytis įstatymų. Pirmos instancijos teismas šios principinės pozicijos nesilaikė ir vietoj prokuroro pasiūlyto bausmės dydžio apsiribojo vien tik BK nurodytų maksimalių baudos dydžių už atskiras nusikalstamas veikas nurodymu bei formalia nuoroda į BK 54 str. 2 d., kurioje nurodytų aplinkybių atskirai neaptarė ir nevertino jų kiekvienos įtakos skirtinos bausmės - baudos dydžiui, taip pat iš esmės neaptarė ir kitų imperatyvių baudžiamojo įstatymo bausmei skirti keliamų reikalavimų.

Prokuroro nuomone, teismas įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, bet ne dydį, ir tai darydamas iš esmės išskirtinę, dominuojančią reikšmę suteikė Z. G. asmenybei ir padarytų veikų pavojingumo laipsniui.

Toks sprendimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, kurio įgyvendinimo užtikrinimas yra taip pat viena iš bausmės paskirčių (BK 41 str. 2 d. 5 p.).

Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir nurodė nustatęs vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., padarymo (veika padaryta veikiant bendrininkų grupe), yra teisiamas už kelias tyčines nusikalstamas veikas, viena iš kurių yra apysunkis nusikaltimas, tačiau šių aplinkybių reikšmę įvertino tik parinkdamas skirtinos bausmės rūšį, tuo tarpu nuosprendyje išvardintų aplinkybių reikšmės visiškai nevertino skirtinos bausmės dydžiui, nors, kaip jau minėta, tai teismą padaryti įpareigoja BK 61 str. 2 d..

Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai parinkdamas Z. G. mažesnius bausmės - baudos dydžius už kiekvieną iš jo padarytų nusikaltimų nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str. 2 d., 61 str. 2 d.) ir pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimą paskirtąja bausme užtikrinti, kad kaltas asmuo būtų teisingai nubaustas ir paveiktas taip, kad atlikęs bausmę ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai), o taip pat, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Prokuroras skunde taip pat nurodė, kad teismas konstatavo, jog kaltinamoji O. J. prisipažino kalta visiškai ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kritiškai vertina savo poelgį ir, kad tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kas iš dalies turėjo ir lemiamos reikšmės teismui konstatuojant, kad yra visos BK 40 str. numatytos sąlygos O. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

Pirmosios instancijos teismas O. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jos prisipažinimą veikiant bendrininkų grupe su Z. G. suklastojus dokumentus ir juos panaudojus ir nuoširdų gailėjimąsi dėl to, taip pat dar ir kritišką savo tokio poelgio įvertinimą. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, O. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama 2011-05-19 kaip įtariamoji iš viso atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad neprisipažįsta padariusi nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariama. Tik vėliau ikiteisminio tyrimo pačioje pabaigoje, likus keletui savaičių iki kaltinamojo akto surašymo, ir jau bylą nagrinėjant teisme, kai O. J. buvo susipažinusi su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, ji sutiko duoti parodymus ir nurodė prisipažįstanti padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą. Iš to matyti, kad O. J. tik po to, kai suprato bei įvertino, kad prieš ją ir jos bendrininką yra surinkta pakankamai daug nenuginčijamų įrodymų, formaliai prisipažino kalta dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, taip pat formaliai nurodė, kad dėl to nuoširdžiai gailisi.

Atsižvelgiant į šių paminėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, kad O. J. prisipažino laisva valia. Akivaizdu, kad kaltinamoji dėl jai inkriminuoto nusikaltimo ir teisme prisipažino tik verčiama prieš ją surinktų įrodymų bei siekdama tik užsitikrinti vienos iš formalių sąlygų, numatytų BK 40 str., buvimą, kad galėtų prašyti teismo ir tikėtis jo sprendimo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir nuoširdžiai nesigailėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamosios veiksmai buvo nukreipti bet kokia kaina išvengti baudžiamosios atsakomybės. Toks jos elgesys, o taip pat tai, kad nors O. J. formaliai ir prisipažino nusikaltusi bei nurodė, kad dėl to gailisi, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir teisme duotų jos parodymų nenustatyta, kad ji gailisi tai padariusi, dėl ko nuosprendis šioje dalyje turėtų būti pakeistas.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 str. tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs LAT, BK 40 str. 1 ir 3 d. yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Šiuo konkrečiu atveju teismas iš viso nuosprendyje neanalizavo nei galimos laiduotojos K. M. asmenybės, nei jos galimybės daryti kokią nors teigiamą įtaką kaltininkei. Tai reiškia, kad teismas faktiškai nenustatė nei kad prašymą pateikusi laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo, nei, kad ji gali kokiu nors būdu teigiamai įtakoti kaltininkę.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. M., pateikusi prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą, pagal savo asmenines savybes turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei, kas reiškia teismą nemačius pagrindo abejoti prašymą pateikusios laiduotojos nei reputacija, nei galimybėmis būti laiduotoja, tačiau toks prašymas negalėjo būti tenkintas, nes byloje nenustatyta ir BK 40 str. 2 d. reikalaujamų sąlygų visumos.

Spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas privalo atsižvelgti į visas nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Iš priimto skundžiamo nuosprendžio matyti, kad O. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jį padarė veikdama tiesiogine tyčia, jos elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo ją visai nesigailint dėl padaryto nusikaltimo, yra nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes nusikaltimą ji padarė veikdama bendrininkų grupe su Z. G.. Be to, byloje yra nustatyti duomenys, iš kurių matyti, kad O. J. atžvilgiu 2004-06-01 yra pradėtas ir iki dabar atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-4 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 str. 1 d. (Nusikalstamas susivienijimas) ir BK 182 str. 2 d. (Sukčiavimas apgaule įgyjant didelės vertės turtą ar turtinę teisę), kurie dar ir nesudaro pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad nėra ir dar vienos iš būtinų sąlygų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, numatytos BK 40 str. 2 d. 4 p.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas, atleisdamas O. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė BK 40 str. nuostatas ir todėl nepagrįstai nutraukė jos atžvilgiu baudžiamąją bylą. Dėl to pirmos instancijos teismo nuosprendis O. J. atžvilgiu turi būti panaikintas ir priimtas jos atžvilgiu naujas apkaltinamasis nuosprendis bei paskirta bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad O. J. anksčiau neteista, dirbanti, padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį atsakomybę numatančio BK 300 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta bausmė bauda, jai, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui ir skirtina būtent šios rūšies bausmė. Nustatant bausmės -baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, yra nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nėra, į tai, kad dėl jos bendrai su Z. G. suklastotų, o vėliau panaudotų dokumentų, pastarajam piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, buvo padaryta didelė žala. Dėl to atsižvelgiant dar ir į BK 61 str. 2 d. nuostatas O. J. skirtina didesnė bauda nei BK 47 str. 3 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2011-04-28) numatytos baudos už nesunkų nusikaltimą dydžio vidurkis.

Kauno apygardos teisme gautas atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės O. J. atsiliepimas į Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dalyje dėl O. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriuo prašoma nuosprendį minėtoje dalyje palikti nepakeistą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo Z. G. apeliacinį skundą atmesti, atleistąją nuo baudžiamosios atsakomybės O. J. ir jos gynėją, prašiusius prokuroro skundą atmesti, o nuteistojo Z. G. skundą spręsti teismo nuožiūra, nuteistąjį Z. G. ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo, skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo Z. G. apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo Z. G. ir O. J. nusikalstamas veikas, tinkamai Z. G. paskyrė bausmę, tačiau nepagrįstai O. J. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.)

Nuteistasis Z. G. savo apeliaciniu skundu ginčijo kaltę, nurodė, kad jo veiksmuose nėra BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. nurodytų nusikalstamų veikų esminių požymių.

LR BK 300 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaip matyti iš byloje pagrįstai nustatytų ir ištirtų faktinių duomenų, Z. G., būdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini) direktore O. J., (duomenys neskelbtini) patalpose laikotarpiu nuo 2007-12-17 iki 2007-12-28 savo parašais patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujančios direktorės O. J. 2007-12-17 išrašytus ir parašu patvirtintus dokumentus pagal 2007-12-17 pasirašytą sutartį Nr. 07-147 dėl „Tilto per Jiesios upę ir viaduko per geležinkelį Marijampolės plente Kauno mieste, Rokuose rekonstrukcijos techninių projektų parengimas pagal projektinę užduotį ir statinio projekto vykdymo priežiūra“: atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, nors nurodyti darbai už 249 998 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. 2007118, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) privalėjo sumokėti minėtus 249 998 Lt, bei suklastotus dokumentus: atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. 2007118 perdavė (duomenys neskelbtini) Apskaitos skyriui, tokiu būdu Z. G. suklastojo dokumentus bei suklastotus dokumentus panaudojo.

Specialisto išvada iš objektyvių duomenų nustatyta, jog 2007-12-17 (duomenys neskelbtini) (užsakovas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (rangovas), vadovaudamosi Viešojo pirkimo komisijos 2007-12-27 protokolu Nr. 32-16-67 sudarė Paslaugų teikimo sutartį (IV daliai) Nr. 07-147; sutarties objektas – tilto per Jiesios upę ir viaduko per geležinkelį Marijampolės plente Kauno mieste, Rokuose, rekonstrukcijos techninių projektų parengimas pagal projektines užduotis ir statinio projektų vykdymo priežiūra, bendra sutarties kaina – 249 998 Lt; techninio projekto parengimas pagal projektinę užduotį priduotas sutarties pasirašymo dieną; 2007-12-17 PVM sąskaita faktūra TEC Nr. 2007118 neatitinka tikrovės, nes be projektinės užduoties projekto paruošti nėra galimybės (negautos techninės sąlygos projektavimui); projektavimo darbai nebuvo atlikti, o tik įforminti tikrovės neatitinkančiais dokumentais; tą pačią dieną, tai yra 2007-12-17, surašyta „Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma“, kurioje pasirašė užsakovo atstovai (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas J. A. B. ir (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotojas Z. G. ir rangovo atstovas direktorė O. J.; pagal pasirašytą sutartį (duomenys neskelbtini) su paslaugų teikėjais atsiskaitė pagal (duomenys neskelbtini) darbuotojų įformintus perdavimo-priėmimo aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir paslaugos teikėjo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą TEC Nr. 2007118: 2007-12-28 mokėjimo pavedimu Nr. 4773 pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 249 998 Lt; pagal 2007-12-17 Paslaugų teikimo sutartį (IV daliai) Nr. 07-147 (duomenys neskelbtini) darbuotojai priėmė neatliktus darbus, dėl ko (duomenys neskelbtini) 2007 m. netikslingai panaudojo 249 998 Lt (duomenys neskelbtini) skirtų lėšų (1 t., b. l. 37-55).

2007-12-17 PVM sąskaita-faktūra Serija TEC Nr. 2007118, atliktų darbų ir išlaidų pažyma, atliktų darbų aktu, kuriais nustatyta, kad šie dokumentai pasirašyti O. J. ir Z. G. bei jo perduoti (duomenys neskelbtini) Apskaitos skyriui ir kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) 2007-12-28 pavedimu Nr. 4773 išmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 249 998 Lt (1 t., b. l. 197-199).

Šie neginčytini duomenys, įvertinti įrodymų visumoje, patvirtina, jog Z. G. suklastojo dokumentus bei suklastotus dokumentus panaudojo. Skunde Z. G. nurodė, kad buvo netinkamai vertintos faktinės aplinkybės, jo veiksmus lėmė objektyvios priežastys – įvykdyti pareigą trumpais terminais ir pagal paskirtį panaudoti (duomenys neskelbtini) skirtą tikslinį finansavimą konkrečioms paslaugoms įsigyti 2007 metais ir subjektyvios priežastys – jo paties nesuvokimas teisės normų, reglamentuojančių veiklos priskyrimą prie veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimo požymių. Šie skundo argumentai – nei tariamas pareigos vykdymas kuo trumpesniais terminais, nei tariamas atsakomybės nesuvokimas už atliekamus veiksmus, jokia apimtimi nuteistojo kaltės nepaneigia ir jo veiksmų nepateisina, priešingai, patvirtina aplinkybes, jog jis neteisėtus veiksmus atliko, suvokdamas ir suprasdamas savo veikimo tiek objektyviąją, tiek subjektyviąją puses, tačiau tikėjosi pasekmių išvengti.

Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 nuo 2007-07-21 red.). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vadovavosi teismų praktika ir nurodė, jog piktnaudžiavimu pripažįstamas ne tik norminių aktų, reglamentuojančių pareigūno veiklą pažeidimas, bet ir subjekto elgesys, tiesiogiai neprieštaraujantis konkrečioms teisės normoms, tačiau prieštaraujantis bendro pobūdžio reikalavimams – valstybės tarnybos principams, uždaviniams ar tarnybinės etikos reikalavimams. Tai pagrįstai konstatuota ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jog, įgyvendinant Kauno miesto gatvių priežiūros 2007-2009 metų programą, (duomenys neskelbtini) patalpose laikotarpiu nuo 2007-12-17 iki 2007-12-28 pagal 2007-12-17 pasirašytą sutartį Nr. 07-147 dėl „Tilto per Jiesios upę ir viaduko per geležinkelį Marijampolės plente Kauno mieste, Rokuose rekonstrukcijos techninių projektų parengimas pagal projektinę užduotį ir statinio projekto vykdymo priežiūra“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojas Z. G., privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų priėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) realiai neatliktus darbus, pasirašė atliktų darbų išlaidų apmokėjimo pažymą, nors nurodyti darbai už 249 998 Lt nebuvo atlikti, ir PVM sąskaitą faktūrą Serija TEC Nr. 2007118, kuriuos perdavė (duomenys neskelbtini) Apskaitos skyriui ir kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) 2007-12-28 pavedimu Nr.4773 išmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 249 998 Lt, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę 249 998 Lt turtinę žalą, tokiu būdu Z. G. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelės žalos valstybei.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta, jog esminė aplinkybė yra nusikaltimo padarymo padariniai ir pagal šį požymį sprendžiama, ar veika laikoma nusikalstama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nuteistasis, pasirašydamas atliktų darbų išlaidų pažymą, nors realiai darbai nebuvo atlikti, neabejotinai peržengė tarnybinio nusižengimo ribas ir tai padarė tyčia, pilnai suvokdamas tam momentui tokio veikimo pasekmes bei padarydamas atitinkamą žalą.

Nuteistasis skunde nurodė, jog jo veiksmais nebuvo pažeisti savivaldybės interesai – nekilo jokia žala, nukentėjusiųjų dėl jo veiksmų nėra, veiksmai vienkartiniai, rezonanso visuomenėje nesukėlė, todėl nebuvo pakenkta valstybės tarnautojo ar valstybės institucijos autoritetui. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Tai, jog padaryti veiksmai buvo vienkartiniai, dėl jų nekilo visuomenėje rezonanso, tai nėra argumentais šalinančiais nusikalstamos veikos pobūdį ir veikos pavojingumą. Z. G. ėjo atsakingas pareigas, buvo (duomenys neskelbtini) vedėjo pavaduotojas, jam buvo suteikta parašo teisė pasirašyti apskaitos dokumentuose, jo veiksmai buvo padaryti būtent naudojantis parašo teise, todėl pagrįstai konstatuotina, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo pažeisti valstybės tarnybos principai ir padaryta žala.

Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad nusikalstama veika padaryta žala yra pašalinta, o tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir liudininkų parodymams. Pats nuteistasis teigia žalos nepadaręs, tačiau teismas konstatuodamas tai, jog žala pašalinta, tik patvirtina aplinkybę, jog nusikalstamos veikos momentu žala buvo padaryta, o vėliau ji pašalinta, galimai atlikus tam tikrus darbus.

Nuteistasis taip pat nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tiltų ir viadukų rekonstrukcijos darbų vykdymo ir jų finansavimo specifiką bei tai, kad 2007-12-17 sutarties Nr. 07-147 5.4 p. buvo numatytas paslaugos teikėjo įsipareigojimas „pataisyti parengtus techninius projektus pagal Užsakovo iniciatyva ir lėšomis atliktos ekspertizės išvadas be papildomo atlygio“. Teismas netyrė ar dalis darbų jau buvo atlikta. Šie skundo argumentai atmestini. Jokia veiklos specifika ir jokie žodiniai susitarimai ar tariami garantiniai raštai – įsipareigojimai ar pan. nėra aplinkybėmis leidžiančiomis ar atleidžiančiomis nuo įstatymų laikymosi, juolab, kad ir minimas sutarties punktas kalba ne apie būtinus atlikti darbus, o apie jau atliktų darbų „pataisymus“ be papildomo atlygio, todėl teismui užsiimti atliktų ar neatliktų darbų ar jų pataisymų studijomis nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismui, kaip ir teisėjų kolegijai, abejonių dėl nuteistojo kaltės, įvertinus visą bylos medžiagą nekilo, todėl vertinti, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis Z. G. ginčija nuosprendžiu nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę aprašant BK 300 str. 1 d. veiką, tuo, jog aplinkybė konstatuota be motyvų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veika padaryta bendrininkaujant, kadangi akivaizdu, kad, nesant tarpusavio susitarimo Su O. J. dėl tariamai atliktų darbų išlaidų apmokėjimo, Z. G. neturėtų priežasties dokumento klastojimui. Tai buvo neabejotinas dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, ką ir patvirtina nuteistojo minimi tariami garantiniai įsipareigojimai.

Nuteistojo skundo argumentai dėl apkaltinamojo nuosprendžio pasekmių, BK nustatytų atsakomybę šalinančių aplinkybių, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo atmestini. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį Z. G. atžvilgiu tinkamai įvertino visas aplinkybes, jų visumą ir tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį.

Būtent nuosprendis dalyje dėl bausmių ginčijamas prokuroro apeliaciniu skundu.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Z. G. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, Z. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Dėl veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., padarymo, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas įvertino, kad Z. G. neteistas, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str.), dirba, nusikalstama veika padaryta žala yra pašalinta, todėl išvada, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą – pagrįsta. Teismas įvertino, jog BK 47 str. 3 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2011-04-28) numato, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama iki 100 MGL dydžio bauda, už apysunkį nusikaltimą skiriama iki 200 MGL dydžio bauda, o BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, todėl Z. G. skirtos baudos dydį mažintino, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio. Prokuroras ginčydamas paskirtąją bausmę, nurodė, kad teismas, neskirdamas prokuroro prašomos baudos dydžio, formaliai vertino aplinkybes, neatsižvelgė į valstybės interesus, suteikė prioritetinę reikšmę nuteistojo asmenybei.

Prokuroro skundo motyvai dėl paskirto baudos dydžio atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis, vertino aplinkybių visumą ir paskirtosios baudos dydį motyvavo pakankamai. Vien tai, kad teismas nuteistajam skyrė ne prokuroro prašomo dydžio baudą, o mažesnę, negali būti ji vertinama, kaip nepagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo paskirtoji bausmė parinkta ne formaliai, įvertinus visas aplinkybes, nepažeidžia teisingumo principo ir ji leis pasiekti bausmės tikslus.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nuteistoji O. J. nepagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo O. J. taikyti 40 str. nuostatas. Kolegija atsižvelgia į tai, jog O. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su Z. G.. Be to, įvertina tai, kad jos atžvilgiu 2004-06-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10011-4 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. padarymo, byla 2010-04-27 perduota teismui ir šiuo metu O. J. yra kaltinamoji. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme teisiamajame posėdyje. Todėl pagrįstai galima teigti, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad O. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant šio pagrįsto manymo, nėra ir vienos iš būtinų sąlygų (BK 40 str. 2 d. 4 p.) jos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Šioje dalyje teismo nuosprendis O. J. atžvilgiu naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis bei skirtina bausmė. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kalta ir gailisi – pripažinta pagrįstai. O. J. savo kaltę pripažino dar ikiteisminiame tyrime ir šios savo pozicijos teisminio nagrinėjimo metu nei pirmojoje instancijoje, nei apeliacinėje instancijoje nekeitė.

Teismas, skirdamas nuteistajai bausmę atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

O. J. anksčiau neteista, padarė nesunkų nusikaltimą, sankcijoje numatyta ir bauda, todėl ji skirtina jai, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui. Atsižvelgiama į jos atsakomybę sunkinančią (bendrininkavimas) aplinkybę ir atsakomybę lengvinančią (prisipažino kalta ir gailisi) aplinkybę, bei įvertinant BK 61 str. 2 d. nuostatas, kolegija sprendžia, jog skirtina mažesnė bauda nei BK 47 str. 3 d. (BK redakcija galiojusi iki 201-04-28) numatytos baudos už nesunkų nusikaltimą dydžio vidurkis.

Įvertinus tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis O. J. atžvilgiu naikinamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 3 p.

nusprendė:

nuteistojo Z. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nuosprendį dalyje, kuria O. J., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padarymą ir perduota K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal laidavimą be užstato 2 (dvejiems) metams bei baudžiamoji byla O. J. atžvilgiu nutraukta, panaikint ir priimti naują nuosprendį:

O. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir skirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąją baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajai, kad sumokėjus baudą nuteistoji privalo pateikti pirmosios instancijos teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos BVK 22 str., 23 str.).