Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. T-468-333/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-12
Bylos Nr.
T-468-333/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidutė Stangvilienė
Nuteistasis
P. T.
Teikimas Nr. T-468-333/2016
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.10.1; 2.5.14
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gruodžio 12 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. T. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016-05-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64-1 straipsnį 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia - 2016-01-22, bausmės pabaiga - 2018-03-22.

Žemesnės instancijos teismas

2016-11-16 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. T. nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, skiriant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė skunde nepritaria lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam nutarimui lygtinai paleisti nuteistąjį P. T. iš pataisos įstaigos ir prašo nutarimą pakeisti.

Komisijos 2016-11-16 nutarimą atsisakytina patvirtinti, o prokurorės skundas dėl Komisijos nutarimo atmestinas.

Dėl prokuroro skundo

Prokurorai turi teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau LR BVK) 164 str. 6 d.). Tačiau skundu formuojami prašymai turi atitikti procesinius reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 360 straipsnio 4 dalies numatyta, kad išnagrinėjęs tokį skundą, teismas gali: atmesti skundą; patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, ar patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas (LR BPK 360 str. 4 d.1 p. 2 p., 3, p.). Prokurorė šiuo atveju prašo teismo pakeisti Komisijos nutarimą, nurodydama argumentus, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Prokurorė, skųsdama Komisijos nutarimą, privalėjo ne tik formaliai paminėti, kad nutarimas yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, bet nurodyti, kodėl Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas, tačiau skunde ji to nenurodo, todėl toks prokurorės skundo prašymas laikytinas kaip neatitinkantis procesinių reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika ir įstatymo nuostatomis, prokurorės skundą laiko atsiliepimu dėl nagrinėjimo lygtinio paleidimo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, prokurorės skundas atmestinas (Kauno apygardos teismo 2016-07-12 nutartis byloje Nr. 1S-899-319/2016, 2016-10-31 nutartis byloje Nr. 1S-1300-238/2016, 2016-11-24 nutartis byloje Nr. 1S-1401-530/2016).

Motyvuojamoji dalis

Dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo

LR BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią LR BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis P. T. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016-06-14. Atliko įstatymo numatytą bausmės dalį. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau nėra LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių dėl žemos nusikalstamo elgesio rizikos ir pažangos ją mažinant, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, ji įvertinta kaip vidutinė – 47 balai (41-99 balai). Smurtinio elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Visa tai rodo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo, drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikaltimus padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau alkoholio problemos nesureikšmina ir nemano, kad ją reikia spręsti, savitarpio pagalbos grupių nelanko. Nuteistasis pasižymi impulsyvumu ir agresyvumu, kai kuriose situacijose gali pasielgti neapgalvotai. Turimas problemines sritis atpažįsta, tačiau jas linkęs minimizuoti, žvelgia paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms išspręsti, koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. Visa tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas.

Nuteistasis P. T. anksčiau teistas du kartus už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą. Anksčiau buvo nuteistas arešto ir laisvės apribojimo bausmėmis, tačiau P. T. toliau darė nusikalstamas veikas. Nusikaltimus daro vienas, pavartojęs alkoholio smurtauja prieš artimuosius. Teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad pakartotinis smurtinių nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo vardu yra priteisti ieškiniai, tačiau jis net nežino ar juos atlyginęs, nesirūpina tuo, nors pajamų gauna, nuo 2016-06-14 iki 2016-10-26 gavo 2599,28 Eur ir turi realią galimybę atlyginti civilinius ieškinius, šios aplinkybės jį charakterizuojam neigiamai.

Nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo elgesyje pasireiškia impulsyvumas, agresija, savitvardos praradimas, ypač išgėrus. Nuteistasis savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, gan savikritiškas, tačiau tuo pačiu linkęs racionalizuoti ir minimalizuoti savo elgesį bei jo pasekmes. Siekiant tikslų kartais iškildavo problemų pasirenkant tinkamas tam strategijas, nes kartais pernelyg pasikliaudavo savimi ir savo patirtimi. Dėl pasitaikančio minimizavimo ne visada tinkamas galimas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų sprendimo strategijų pasirinkimas, prarandantis savitvardą, ne visada sugeba save kontroliuoti.

Be to, atsižvelgiant į visą nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, likusi didelė neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga 2018-03-22). Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, taip pat gali neatitikti nukentėjusiųjų asmenų lūkesčių ir suteikti pagrindą abejoti teisingumu.

Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. T. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai (LR BVK 157 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-11-16 nutarimas taikyti nuteistajam P. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsisakytinas tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi LR BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atsisakyti tvirtinti 2016-11-16 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimą Nr. 357-490 taikyti nuteistajam P. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-11-16 nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaidutė Stangvilienė