- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 2YT-7284-889/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04302-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Pareiškėjas
- B. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. G. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2019 m. gegužės 28 d. skundu prašo pripažinti antstolės V. D. priimtų nurodytų patvarkymų pagrindu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)padarytus vykdymo veiksmus neteisingais, todėl neteisėtais; panaikinti patikslintą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)vykdomojoje byloje Nr(duomenys neskelbtini); įpareigoti grąžinti į pareiškėjos banko sąskaitą nepagrįstai iš pareiškėjos paimtas 2019 m. kovo – balandžio pinigines lėšas 139,00 Eur sumoje. Nurodė, kad paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą jau buvo sumokėjusi. Nesutina su antstolės padarytais veiksmais dėl kurių buvo materialiai nuskriausta, kai antstolė iš pareiškėjos pensijos nepagrįstai nuskaičiavo 2019 m. vasario – kovo – balandžio mėnesiais gautas iš Sodros neliečiamas pinigines lėšas.
Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, kad iš pareiškėjos gaunamos pensijos išskaitytos lėšos nepatenka į sąrašą lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, todėl išieškojimas iš šių lėšų yra galimas. Pareiškėja tik 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. sausio 8 d. sumokėjo dalį baudos, t. y. po 20 Eur, o likusi baudos suma 60 Eur sumokėta tik 2019 m. sausio 15 d., vadinasi liko išieškoti antstolės 2018 m. gruodžio 12 d. apskaičiuotas vykdymo išlaidos. Pažymėjo, kad apskaičiavo vykdymo išlaidas nepažeisdama įstatymo reikalavimų ir realiai atliko vykdymo veiksmus, o skolininkė per įstatymo nustatytą terminą baudos nesumokėjo, todėl antstolės reikalavimas apmokėti antstolio patirtas vykdymo išlaidas tame tarpe ir atlyginimą yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 10,00 Eur ir ši įmoka tą pačią dieną buvo įskaityta daliai 90,00 Eur baudos už administracinį nusižengimą padengti, todėl likusi nesumokėtos baudos dalis sudarė 80,00 Eur. Kadangi pareiškėja nepateikė prašymo dėl baudos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto ir perdavė antstolei V. D. vykdyti. Pareiškėja 2018 m. gruodžio 14 d. sumokėjo 10,00 Eur ir ši įmoka buvo įskaityta daliai 80,00 Eur baudos už administracinį nusižengimą padengti, todėl likusi nesumokėtos baudos dalis sudarė 70,00 Eur. Atsižvelgdama į tai, Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)pakeisti (keičiamas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą išieškoti 70,00 Eur laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto. Sprendimas perduotas antstolei V. D.. Pareiškėja 2019 m. sausio 8 d. sumokėjo 10,00 Eur ir ši įmoka buvo įskaityta daliai 70,00 Eur baudos už administracinį nusižengimą padengti ir likusi nesumokėtos baudos dalis sudarė 60,00 Eur, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti (keičiamas 2018-12-11 sprendimas Nr. (23.31-08) 483-118412) sprendimą išieškoti 60,00 Eur laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto, perduotas antstolei V. D.. Pareiškėja 2019 m. sausio 15 d. sumokėjo 60,00 Eur ir padengė likusią dalį baudos už administracinį nusižengimą, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti netekusiu galios 2018 m. gruodžio 11 d. Sprendimą ir perdavė antstolei V. D..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dėl 80,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės B. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. l. 4). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininkė gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją (v. b. l. 21). 2018 m. gruodžio 12 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pareikalavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 8). 2018 m. gruodžio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė iš skolininkės išieškoti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomojoje byloje ( v. b. l. 6), priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vykdomojoje byloje apskaičiavo 128,57 Eur vykdymo išlaidas (v. b. l. 5). 2019 m. gegužės 16 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vykdomoji byla užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (v. b. l. 26).
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo pripažinti priimtų nurodytų patvarkymų pagrindu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)padarytus vykdymo veiksmus neteisingais, todėl neteisėtais; panaikinti patikslintą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti grąžinti į pareiškėjos banko sąskaitą nepagrįstai iš pareiškėjos paimtas 2019 m. kovo – balandžio pinigines lėšas 139,00 Eur sumoje.
Civilinio proceso kodekso nuostatos numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti, be to vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinio vykdymo priemonės yra: išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; kitos įstatymų numatytos priemonės (CPK 624 straipsnio 2 dalis).
CPK 664 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimo iš skolininko turto eilę numato, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją (v. b. l. 21), todėl išieškojimas pagrįstai antstolės buvo nukreiptas į šį skolininkės turtą CPK 624 ir 664 straipsnių nustatyta tvarka. Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, pripažintina, jog pareiškėjos prašymas panaikinti patikslintą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjos pensiją, nėra pagrėstas, todėl netenkintinas.
Pareiškėja skundu taip pat nesutinka dėl antstolės paskaičiuotų vykdymo išlaidų, prašo grąžinti paimtas 2019 m. kovo – balandžio mėnesiais pinigines lėšas, 139 Eur sumoje, kadangi pareiškėją skolą jau buvo sumokėjusi, todėl išskaitymai iš jos pensijos yra neteisėti.
CPK 609 straipsnis numato, jog vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtina Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui, išieškotos vykdymo išlaidos antstoliui išmokamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo patvarkymo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos (CPK 611 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau –Instrukcija) nurodyta, jog visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje Instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos (Instrukcijos 33 punktas). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (Instrukcijos 67 punktas). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Instrukcijos 68 punktas). Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007. Teismų praktika. 2007, 27).
Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Iš 2018 m. gruodžio 12 d. patvarkymo, kuriuo apskaičiuotos vykdymo išlaidos, turinio matyti, jog vykdymo išlaidos byloje sudaro 128,57 Eur sumą, iš kurių būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 24,00 Eur, atlygis antstoliui – 79,99 Eur, papildomos vykdymo išlaidos – 20,00 Eur, kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims – 4,58 Eur (v. b. l. 5).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos sumokėtos sumos buvo įmokėtos į valstybės biudžetą jau po nustatyto termino, vadinasi šiuo atveju pareiškėjai neįvykdžius sprendimo geruoju pradėjus priverstinį išieškojimą, pareiškėja turėjo suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jai papildomų neigiamų turtinių padarinių.
Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus išieškojimą nukreipė į skolininkės pensiją, pareikalavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atlikti išskaitas iš pareiškėjai mokamos pensijos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, taip pat apskaičiavimo vykdymo išlaidas byloje, apie atliktus veiksmus informavo skolininkę. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos B. G. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei V. D..
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.